„Aš manau, kad visi frakcijos nariai norėtų, kad ji liktų. Tikrai nesu girdėjęs, net užkulisiuose, kokio nors pamąstymo, kad būtų gerai kitą premjerą išsirinkti“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė J. Razma.
Seimas ketina svarstyti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos prezidiumo siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Visgi, pritrūkus politinės valios, I. Šimonytė pareiškė pasitrauksianti iš premjerės posto.
Vertindamas Vyriausybės vadovės poziciją, konservatorius akcentavo, kad žmogiškai supranta kolegę ir jos reakciją į kilusią politinę krizę. Tačiau Seimo narys pažymėjo, kad vadovautis įnoriais nederėtų – anot jo, svarbu suvokti atsakomybė rinkėjams.
„Politikai jeigu spręstų tik pagal savo asmeninius norus ar nenorus, galbūt daug ko nenori. Bet yra, manau, rinkėjų suteiktas mandatas, yra pareiga. Jeigu yra matoma, kad tu geriausiai gali geriausiai atlikti tam tikras pareigas, tai irgi reikia vertinti. Nors suprantu bendražmogiškai, kad premjerė labai jautriai reagavo į tą situaciją ir, matyt, tam tikrą moralinę poziciją nori parodyti iki galo“,
Nepalaiko pirmalaikių rinkimų idėjos: pasakiau, kad neketinu balsuoti už projektą
J. Razma nurodė, kad kaip ir dalis kitų frakcijos bei TS–LKD prezidiumo narių, jis taip pat nepalaiko konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlytos pirmalaikių Seimo rinkimų idėjos. Parlamentaras nurodė, kad situaciją vertina kiek ramiau, todėl ir frakcijoje, ir partijos vadovybėje ragino kolegas persigalvoti.
„Nuosekliai ir prezidiume, ir frakcijos posėdyje raginau kolegas nepalaikyti pirmalaikių Seimo rinkimų“, – aiškino J. Razma.
„Pagrindinis dalykas, matyt, yra tai, kad aš nevertinu tos situacijos taip dramatiškai ir galvoju, kad tas čekiukų skandalas, kai mes priimsime labai greitai įstatymo pataisą, teisėsauga turbūt atliks savo darbą dėl tų matomų pažeidimų – jis nuslūgs. Ir aš nemanau, kad Seimas čia kažkuo yra labai kaltas. Žinoma, tam tikra kaltė yra, kad mes, kaip galintys vykdyti parlamentinę kontrolę, ilgą laiką neįžvelgėme, kad čia yra tokie paslėpti pažeidimai“, – tvirtino politikas.
Klausiamas, ar tokios pozicijos laikosi daugiau frakcijos narių, J. Razma aiškino, kad didžioji dalis bendrapartiečių palaiko pirmininko mintis.
„Sunku pasakyti, nes mes jokio kontrolinio balsavimo nedarėme. Bet pagal pasisakymus, galima matyti, kad kaip ir buvo paskelbta, didesnė dalis palaiko pirmalaikius rinkimus“, – apgailestavo parlamento vicepirmininkas.
Seimo narys akcentavo, kad kol kas konservatoriai nesutarė, ar balsavimas dėl G. Landsbergio siūlymo bus privalomas. Visgi, jis pabrėžė, kad net ir tokiu atveju balsuotų prieš.
„Pasakiau, kad aš neketinu balsuoti už tą projektą. Vis tik, jeigu esi tvirtai įsitikinęs, kad tai yra negeras sprendimas, jokie privalomi balsavimai čia neprivers manęs balsuoti“, – pažymėjo J. Razma.
Be to, Seimo vicepirmininkas nurodė, kad pastarasis projektas Seimo darbotvarkėje turėtų atsirasti birželio 6 d.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS–LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant savivaldos biudžetų tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
