Neteisėtai sieną kirtę migrantai nuo krizės pradžiose buvo apgyvendinti daugiau nei 30 vietų, visose vietose reguliariai lankydavosi „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ darbuotojai.
Situacija gerėja
„Jei prisimintume šios krizės pradžią, tai situacija tikrai buvo sunki, įtempta ir sąlygos visur skyrėsi – vienur buvo labai blogos, kitur tame kontekste neblogos. Vertinant bendrai, situacija buvo gerokai blogesnė nei ji yra šiandien. Lietuvai ši krizė buvo netikėta ir darbe su migrantais tarsi Lietuva nebuvo naujokė, bet (…) buvome įpratę prie visiškai kitokių skaičių“, – Delfi komentavo K. Meidė.
Valstybė, pasak jos, tiesiog nebuvo natūraliai pasiruošusi 4 tūkst. migrantų nei infrastruktūros, nei kitomis prasmėmis.
„Aišku, metų laikas labai padėjo, nes vasarą buvo šilta ir tikrai buvo galima palapinėmis labai daug išspręsti. Manau, kad gruodį situacija kitaip atrodytų. Kas davė akstiną, tai jau turbūt trečioje krizės savaitėje supratome, kad reikia sėstis prie vieno stalo ir visiems kalbėtis – tiems, kurie stebi ir žino situaciją iš kiekvieno taško ir tiems, kurie gali savo sprendimais padaryti įtaką situacijos taisymą“, – sakė K. Meidė.
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ atstovės teigimu, vieni dalykai keitėsi greičiau, kiti keitėsi lėčiau.
„Šiandien atsisukus atgal, galiu pasakyti, kad kažką gal galėjome ir greičiau padaryti – ir mes, ir valstybė, bet netikėtumo faktorius ir tai, kiek visko vienu metu reikėjo padaryti... Lengva šnekėti, kai viskas jau būna atsitikę, bet ta situacija tikrai keitėsi ir, žvelgiant į tai, kokia situacija buvo rugpjūtį, tai šiandien ji yra visiškai kitokia“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos nuomone, Lietuva pirminę krizę suvaldė, o progresas tikrai matomas.
„Žmogus šiandien tikrai turi stogą virš galvos, šiltą lovą, turi drabužių, karštą maistą – pirminius ir būtiniausius poreikius mes tikrai jau atliepiame. Yra dar ką nuveikti ir labai daug, bet tas vyksta ir su kiekviena savaite labai daug padarome“, – pasakojo K. Meidė.
Dalį problemų išsprendė paprastas sprendimas
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ neviešoje ataskaitoje, kurią pavyko gauti Delfi (skaitykite čia), buvo aprašomi šokiruojantys liudijimai iš buvusios migrantų palapinių stovyklavietės Rūdninkuose – užfiksuota ten esanti hierarchinė kastomis paremta sistema, liudijimai apie seksualinį smurtą bei išnaudojimą, spaudimą, kolektyvines bausmes ir kita. Rūdninkuose buvo apgyvendinti tik vieniši vyrai.
K. Meidės teigimu, nemažai problemų buvo išspręsta perkėlus žmones iš Rūdninkų palapinių į šiltas buvusių Kybartų pataisų namų patalpas.
„Aš manau, kad labai daug problemų išsisprendė, kai uždaryta didelio skaičiaus alkanų ir sušalusių vyrų vienoje teritorijoje stovykla. Migrantus, lietuvius ar bet kokią žmonių grupę tokiomis sąlygomis palaikius mėnesį ar du, aš manau, kad visokių dalykų liktų – ir pykčio, ir agresijos protrūkių, ir taip toliau.
Šiandien, kai tie žmonės turi stogą virš galvos, karštą maistą, galimybę išeiti į lauką, sportuoti, nes net treniruokliai yra, kalbant apie Kybartus, kai sąlygos yra kitokios, yra atskirtos tam tikros tautinės grupės, kurios idėjiškai negali būti arti, (…) tai labai daug problemų išsisprendžia“, – komentavo K. Meidė.
Ji pasakojo kalbėjusi su Kybartų stovyklos vadovais, kurie, pasak K. Meidės, taip pat nebemato vidinių rizikų tarp skirtingų tautybių žmonių.
„Bent jau nėra apraiškų, nes daugelis tų žmonių atskirti arba aukštais, arba kažkaip kitaip“, – sakė pašnekovė.
Atsakė kritikams: nepaisant politinių motyvų, šiais žmonėmis taip pat buvo pasinaudota
Paklausus, kaip vertina kai kurių viešų asmenų ir politikų kritiką tokioms ataskaitoms dėl neatsižvelgimo į politinį kontekstą, K. Meidė atsakė, jog ji į situaciją žiūri iš humanitarinės pusės.
„Raudonojo Kryžiaus“ misija yra padėti žmonėms, patekusiems į krizę, nepriklausomai nuo politinių kažkieno motyvų ar intencijų, šiais žmonėmis taip pat buvo pasinaudota. Jie atsidūrė Lietuvoje, nes buvo suklaidinti, kažkas sąmoningai ar nesąmoningai jiems kažką pažadėjo, bet jie irgi tapo įrankiais kažkokių kitų motyvų“, – komentavo „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ generalinė sekretorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva privalo šeimoms, besilaukiančioms moterims, kitiems asmenims suteikti žmogiškas sąlygas.
„Turime suteikti stogą, maistą tol, kol nagrinėjame, sprendžiame tą situaciją ir iki sprendimo – suteiksime ar nesuteiksime prieglobstį – mes turime tiems žmonėms užtikrinti elementarias žmogiškas sąlygas. Apie tai visada kalbėjome“, – sakė K. Meidė.
Paprašyta įvertinti, ar jaučia besikeičiantį žmonių požiūrį į migrantus, pašnekovė akcentavo galinti atsakyti tik subjektyviai, savo nuomonę – įsigilinus ir suvokus, kas yra tie iš savo kilmės šalių bėgantys žmonės, pasak jos, nuomonė keičiasi.
„Anksčiau žinodavome – 4 tūkstančiai, o kas ten yra viduje, nelabai supratome. Kai tu supranti, kad iš tų 4 tūkst., pusė yra moterys ir vaikai, kai supranti, kad dažnoje šeimoje ne po vieną, o po du-tris vaikus ant rankų, tada tu suvoki, kad žmonės su mažamečiais vaikais, kūdikiais, negalią turinčiais vaikais tikrai iš gero gyvenimo nuotykių nepuola ieškoti.
Yra tam tikros situacijos, nuo kurių jie bando pabėgti iš savo šalių. Tos aplinkos, kur aš esu, nuomonė keičiasi, valstybės ir pareigūnų nuomonė keičiasi – šnekant matai daug daugiau noro ir motyvacijos padėti bei išspręsti tas problemas“, – komentavo K. Meidė.
Ji taip pat teigė norinti tikėti, kad kinta ir visuomenės nuomonė apie į Lietuvą patekti bandančius migrantus.
„Mes gauname paramos, gauname labai daug klausimų, kur gali atvežti, kaip gali padėti. Labai jautriai žmonės reaguoja į vaikus, klausia, ar reikia drabužių. Mano subjektyvia nuomone, neturiu kažkokių tyrimų, galvoju, kad situacija tikrai keičiasi ir žmogiškumo mumyse atsiranda daugiau“, – sakė pašnekovė.
„Nepriklausomai nuo to, kokia yra tautybė, tai yra žmonės, vaikai, kurie turi tokių pačių poreikių, kaip Lietuvos vaikai: nori žaisti, turėtų mokytis, turėtų gauti karštą maistą ir ne balose miegoti. Manau, kad tikrai keičiasi. Norėčiau tikėti, kad taip“, – tęsė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ atstovė.
Nerimą kelia migrantų psichologinė sveikata, į šalį neįleistų žmonių būklė
Nepaisant to, kad situacija gerėja, dar, pasak K. Meidės, yra sričių, kurias kartu su ministerijomis reikėtų pagerinti. Vienas tokių – migrantų sveikatos problemos.
„Jau yra sudėliotas mechanizmas, kaip mobilios gydytojų komandos lanko stovyklas ir būtiniausius sveikatos poreikius atliepia. Pagrindas padėtas, dar su kokybiniu parametru padirbėti mums reikėtų, ne vizitų skaičius kai kur nebūtinai yra pakankamas. Kai kurios stovyklos yra didelės, jose labai daug žmonių“, – pastebėjo ji.
Taip pat, kaip tęsė K. Meidė, reikėtų kai kurių migrantų sveikatos būklę stebėti nuolat, nes yra turinčiųjų lėtinių ligų.
„Sakyčiau, proceso užuomazgos yra, dabar į tą kokybinį parametro gerėjimą reikėtų eiti. Kas kelia dar rūpestį, tai psichologinė žmonių būklė. Tikrai jie bėgo nuo skirtingo dalykų, Lietuvoje jie patiria didžiulį stresą, nes lūkesčiai buvo vienokie, o realybė gavosi kitokia. Psichologinė žmonių būklė nėra paprasta, psichologų pagalba tikrai kai kuriems bus arba yra reikalinga“, – taip pat pastebėjo „Raudonojo Kryžiaus“ atstovė.
K. Meidės teigimu, reikia toliau ieškoti ir vertėjų.
„Tą procesą nėra taip lengva užtikrinti, bet matome, jog tai tikrai būtina“, – akcentavo ji.
„Man tikrai nerimą jau kelia daugiau ne Lietuvoje esantys, o tie, kurie į Lietuvą nepateko – ar tikrai ten, anapus sienos, nėra žmonių, kurie patiria badą, šaltį“, – sakė K. Meidė.
Ji akcentavo, kad „Raudonasis Kryžius“ yra pasiruošęs suteikti pagalbą į Lietuvą neįleistiems žmonėms, jeigu žinotų, kad tokios pagalbos kažkam reikia. Pasieniečiai, pasak K. Meidės, kol kas dėl to nesikreipė į organizaciją.
„Mes esame siūlę ir ne vieną kartą, kad tikrai galime atvežti ir drabužių, ir pledų, ir maisto davinių, kad tik prireikus turėtų. Esame pasienio zonoje, ypač, kur buvo užkardose stovyklos, palikę rezervą, kad, jeigu prireiktų ir mūsų nebūtų, tą rezervą pasieniečiai galėtų naudoti bandantiems į Lietuvą patekti žmonėms. Tikėtina, kad iš to rezervo jie gali padėti žmonėms“, – pridūrė pašnekovė.
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje – apokaliptinis vaizdas: Lietuva kaltinama pažeidusi konvencijos prieš kankinimus nuostatas
Ketvirtadienį išplatintoje naujausioje Seimo kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje niūromis spalvomis nupiešiamas neteisėtų migrantų gyvenimas Lietuvoje.
Keliolika užsieniečių apgyvendinimo vietų nuo rugpjūčio pradžios iki maždaug rugsėjo mėnesio vidurio aplankę kontrolieriai ataskaitoje mini baisias gyvenimo sąlygas – nekokią apgyvendinimo vietų būklę, prastą maistą bei higieną, tvyrančią nežinomybę ir baimę. O kai kur, kaip konstatuota, senoliai, šeimos su vaikais ar nėščios moterys kelias savaites gyveno garažuose.
Ataskaitoje taip pat minimi kiti žmogaus teisių pažeidimai, tokie kaip teisinių bei sveikatos paslaugų prieinamumo neužtikrinimas, saugios aplinkos, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius, nepritaikymas, skurdi buitis ir kita.
Kai kurie su ataskaitos detalėmis susipažinę politikai neslėpė nusivylimo, kad ataskaita, anot jų, paviešinta per vėlai, kai nemažai problemų jau yra išspręstos.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad Seimo kontrolieriai, rašydami ataskaitą, neatsižvelgė į politinį kontekstą, dėl ko, kaip feisbuke rašė ministras, „ataskaitą galės įsirėminti Lukašenkos hibridinės atakos organizatoriai“.
