aA
Diskusija dėl galimybės LGBT asmenims įsivaikinti turi vykti, bet tikrai ne šiame etape, ir tai niekaip nenumatyta rengiamame Partnerystės įstatymo projekte, sakė Laisvės partijos frakcijos narys Vytautas Tomas Raskevičius.

Galimybės vienos lyties poroms įsivaikinti buvo vienas iš „Kaunas pride“ rengėjų keltų reikalavimų.

„Tai yra tam tikra socialinė tema, problema visuomenėje. Kitos visuomenės tą problemą yra išsprendusios. Manau, kad diskusija turi vykti, bet tikrai ne šitame etape. Įsivaikinimo klausimas apskritai yra labai jautrus visuomenėje: apie ką mes kalbame, – apie tuos vaikus, kurie šiuo metu yra globos įstaigose ir apskritai neturi šeimos ir namų aplinkos? Taip visuomenė gali sutarti, kad tokiems vaikams geriau yra augti globos įstaigose negu namų aplinkoje“, – teigė V. T. Raskevičius laidoje „Delfi Tema“.

Parlamentaras išskyrė ir dar vieną opų šios problemos aspektą, susijusį su jau dabar vienos lyties partnerių auginamais vaikais.

„Mano paties sūnus auga dviejų moterų šeimoje. Ir tie vaikai šiandien yra teisiškai nesaugūs. Vienintelis dalykas, ką reikėtų padaryti, kad nutikus krizinėms, ekstremalioms situacijoms tų žmonių santykiuose tiesiog tie vaikai būtų teisiškai apsaugoti“, – sakė V. T. Raskevičius.

Jam atrodo sunkiai suprantama prezidento G. Nausėdos pozicija, kad „ jis dės vis pastangas, kad šitie klausimai net nebūtų aptariami“.

„Nes tai yra apie tuos pačius Lietuvos Respublikos (LR) piliečius, kuriems, ką labai aiškiai parodė „Kaunas pride“ eitynės, tiesiog labai reikia teisinės apsaugos ir valstybės dėmesio“, – teigė V. T. Raskevičius.

Siūlo atskirti eitynių reikalavimus nuo politinių tikslų

Dalia Plikūnė, Tomas Vytautas Raskevičius
Dalia Plikūnė, Tomas Vytautas Raskevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas


Kartu Seimo narys pažymėjo, kad svarbu atskirti reikalavimus, kurie „Kaunas pride“ buvo įteikti Seimui ir Vyriausybei, nuo to, kas jau vyksta Seime.

„Tai yra tam tikros bendruomenės, kuri organizavo tą renginį, išsakyta pozicija. Aš tą vertinčiau kaip ambicingą ir nuoseklią LGBT žmonių emancipacijos strategiją. Bet, aišku, mes tuos klausimus turime aptarinėti ilgojoje perspektyvoje. Tam bus reikalingas labai nuoseklus ir ilgas švietėjiškas darbas“, – teigė V. T. Raskevičius.

Pasak parlamentaro, pirmas klausimas, nuo ko reikia pradėti, yra Partnerystės įstatymas.

„Gegužės mėnesį pasiūlytas projektas buvo jau pats savaime labai kompromisinis. Buvo aiškiai atsiribota nuo bet kokios galimybės įsivaikinti, ir tas klausimas Partnerystės įstatyme nėra aptariamas, nes tai net nėra tinkama teisinės sistemos vieta tam padaryti“, – teigė V. T. Raskevičius.

Mano, kad prie įtampų visuomenėje prisidėjo Nausėda

Jo nuomone, tai, kad tam įstatymui pateikimo stadijoje nebuvo pritarta, buvo politinė klaida.

„Manau, kad, jei pateikimas būtų įvykęs, tos diskusijos, kurios iš tiesų yra karštos, būtų persikėlusios į politinę areną. Tai reiškia, kad Seimas būtų pagrindinė arena, kur mes kalbame apie tą klausimą, turime įvairių politikų nuomonių, ir jie būtų taręsi, ieškoję kompromisinių sprendimų.

Kai kurie politikai pasirinko radikalią poziciją, ir dėjo visas pastangas, kad tas Partnerystės įstatymas nebūtų svarstomas politiškai, ir natūralu, kad ta diskusija persikėlė į gatves“, – teigė V. T. Raskevičius.

Visame šiame procese politikas mato ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį.

„Šitoje vietoje reikia labai aiškiai išskirti ir gerbiamo prezidento laikyseną, kuris savo veiksmais, sveikindamas „Šeimų maršą“, kuris tuo metu oponavo dar tik prieš Partnerystės įstatymą, jis tą gatvės lygio diskusiją legitimizavo, ir, pats vengdamas politinės atsakomybės suformuoti aiškią poziciją šiais klausimais, leido formuotis tam tikroms įtampoms ir karščiui visuomenėje, kuris kristalizavosi rugpjūčio 10 dieną (…) laidomais akmenimis į LR policijos pareigūnus“, – sakė V. T. Raskevičius.

Nesutinka su kaltinimais politiniu radikalumu

Paulius Saudargas
Paulius Saudargas
© DELFI / Tomas Vinickas


Krikdemiškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime Paulius Saudargas replikavo į kolegos pastabą dėl politinio radikalumo.

„Turbūt sutiksite, kad nebūtinai kiekvienam atneštam įstatymų projektui mes visi privalome pritarti. Galime turėti savo nuomonę, teikti alternatyvas, diskutuoti arba tiesiog balsuoti prieš, ir tai nereiškia jokio politikos radikalumo.

Bet politikos radikalumas turbūt buvo atnešti visą puokštę klausimų – vienas paskui kitą, kur visuomenėje dėl kiekvieno iš jų kilo labai daug klausimų ir labai daug neramumų – tai Stambulo konvencija, partnerystė, neapykantos kalba, tautinių mažumų įstatymas su trikalbystės galimybe, narkotikų dekriminalizavimas. Tai – jūsų ir jūsų kolegų frakcijos klausimai.

Sutinku, kad jūs turite tokią teisę kaip politikai ir išrinkti Seimo nariai nešti į Seimą, tačiau, matant nuotaikas visuomenėje (matant apklausas, neramumus), kalbant apie politikos radikalumą, nenorėčiau, kad tai būtų taikoma mano atstovaujamai pusei“, – kalbėjo P. Saudargas.

TS-LKD frakcijos atstovas nepritarė pirminiam Partnerystės įstatymo variantui.

„Tas pateiktas įstatymo projektas buvo didele apimtimi identiškas šeimos santykius apibrėžiantiems įstatymams. (…) Mūsų pusė nepritaria vienos lyties partnerystės prilyginimui santuokai tarp vyro ir moters.

Jeigu galėtume kalbėti apie tų santykių ir problemų išsprendimą per kitus įstatymus, tai mes į tokius kompromisus esame linkę“, – sakė jis.

Kilo klausimų, kurioje pusėje yra abu politikai

Klausantis P. Saudargo, V. T. Raskevičiui kilo klausimų, ar jie iš tiesų yra tos pačios valdančiosios koalicijos dalimi.

„Kaip suprantu, kad esame kaltinami radikalumu, tai gerbiamam P. Saudargui priminsiu, kad esame sudarę koalicinę sutartį, tam tikrus klausimus esame numatę net koalicinėje sutartyje, ir tai, kas dabar vyksta, man atrodo, kad tikrai yra labai natūralūs diskusiniai aspektai, net ir pripažįstant poziciją, kad kai kurie politikai gali turėti skirtingą nuomonę.

Kalbant apie pačią Tėvynės sąjungą, Partnerystės įstatymui palaikymą išreiškė didžioji frakcijos dalis, jeigu neklystu 33 frakcijos nariai, galiu vertinti tai kaip partnerių poziciją – cementuojantį dalyką, kodėl dirbama koalicijoje, nes sugebama spręsti įvairias, ne tik su migracija ir pandemija susijusias problemas, bet ir kitus mūsų visuomenėje prisikaupusius klausimus“, – sakė V. T. Raskevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(139 žmonės įvertino)
2.2086

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Migrantai iš Baltarusijos – Rytų diktatorių „ačiū“ kadenciją baigiančiai A. Merkel (8)

Lietuva raukydamasi toliau ragauja gražiai atrodančius, bet karčius ir kartais nuodingus...

Vilniuje teisiama akušerė ginekologė: prokurorų teigimu, dėl jos kaltės nėščioji neteko kūdikio (73)

Vilniaus Antakalnio poliklinikoje dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Laura Bražėnienė...

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (10)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Išvardino vakcinacijos klaidas Lietuvoje: kalbant apie mirčių gausą, šiems žmonėms – didžiausias pavojus (209)

Delfi laidoje „Iš esmės“ sveikatos ekspertai nesutarė dėl vakcinacijos proceso ir mirčių...

Seime – šūsnis Darbo kodekso pakeitimų: pokyčiai būtų ir dėl išeitinių, ir dėl „mamadienių“ bei „tėvadienių“ (28)

Parlamentarai ir vėl siūlo keisti Darbo kodeksą – šįsyk pokyčius inicijuoja tiek valdantieji,...

Natalijos Bunkės ir Edgaro Eidėjaus vestuvių liudininkai Nainiai neslėpė ašarų: jautriausias momentas – sūnaus Kristupo žodžiai vaizdo įrašas (146)

Rugsėjo 16-ąją, ketvirtadienį, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus vienas kitam prisiekė...

Nauja tvarka siutina vilniečius: aikštėse švilpauja vėjai, nors sportuoti norinčių – į valias

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vylėsi, jog miestui priklausančio turto nuomos sistema aukciono...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Mūsų sostinė per paskutinį karą išgyveno tikrą „tvaną“: įtampą tarp lenkų ir lietuvių sovietai nusprendė išspręsti vienu kirčiu

Vilnius ir jo gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno tokius sukrėtimus, kokių mūsų...

Dėl Afganistano Bideno laukia rimtas išbandymas: gali išsipildyti pražūtingas scenarijus (11)

JAV prezidento Joe Bideno administracijos nenoras švelninti sankcijas Talibanui rizikuos įstumti...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nemokėsiu elgtis prabangiame restorane? (42)

Kaip jau ko gero nemaža dalis mano skaitytojų galėjo pastebėti, vakar išpildžiau vieną savo...