Laisvės frakcija yra pateikusi pasiūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Ir į jį yra įtrauktas Partnerystės įstatymo projektas ir lydintieji teisės aktai. Kadangi pavasarį svarstant šį įstatymo projektą Seime iš tikrųjų pritrūko labai nedaug, viso labo kelių balsų, tikrai norime įsiklausę į įvairias pozicijas ir nuomones, suderinę įstatymo nuostatas su įvairiais pasiūlymais, grįžti rudens sesijoje ir šį įstatymo projektą svarstyti dar kartelį“, – kalbėjo Seimo narys T. V. Raskevičius.

Jis aiškino, jog bus aktyviai vykdomos diskusijos su suinteresuotomis grupėmis.

„Pavasario Seimo sesijos metu buvo metami priekaištai, kad įstatymas dar nėra pakankamai išdiskutuotas, nors šio reguliavimo Lietuvos žmonės laukia daugiau nei 20 metų. Tai mes rudens sesijos metu norime sukurti įvairias platformas diskusijoms, kur įvairios suinteresuotos šalys, tame tarpe ir religinės bendruomenės, galėtų išsakyti savo poziciją“, – teigė Seimo narys.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius teigė, jog visgi nereikėtų leistis į teorinio pobūdžio samprotavimus, ar toks reguliavimas yra reikalingas.

„Manau, kad tam esame aiškiai pribrendę“, – aiškino politikas.

Seimo narys įvardijo aspektus, kurie keistis naujoje redakcijoje neturėtų.

„Pats svarbiausias dalykas, kurį turi suteikti Partnerystės įstatymas yra civilinis statusas joje esantiems asmenims. Arba kalbant paprastai – šie žmonės teisės akyse turi būti matomi kaip tarpusavyje susiję, artimi asmenys. Jokios kitos alternatyvos, neišpildančios šio minimalaus standarto, svarstomos negali būti“, – teigė parlamentaras.

Jis priminė, jog kartais siūloma šį klausimą spręsti jungtinės veiklos sutartimis, bet tai, politiko teigimu, nėra alternatyva partnerystei.

„O dėl smulkmenų galima tartis, jei tik tai sąlygos didesnį palaikymą šiam įstatymo projektui“, – sakė Seimo narys T. V. Raskevičius.