Susirinkusius į paskutinę dienos maldą pasitiko bendruomenės pirmininkas Tahiras Kuznicovas. Viena bendruomenės valdybos narių paruošė arbatos, kavos, sausainių. Prieš vakaro maldą tikintiesiems leidžiama šiek tiek užkąsti. Rimčiau pavalgyti galima tik po jos. Tačiau susirinkusieji vaišių nelietė. Prie stalo tikintieji atsisėdo pasibaigus maldai. "Kad ir kaip norėtum gerti ar valgyti, reikia laikytis. Tik kentėdamas pasieksi tikslą – gyvenimą po mirties. Jei nebūtų sunku, ritualas prarastų prasmę", – gerai nusiteikęs sakė čečėnas M.Saidovas.
Dažnai meldžiasi
Kokia musulmono diena per ramadaną? "Iš esmės tai normali diena, tik per šventąjį mėnesį reikia pasninkauti ir griežtai laikytis draudimų. Islamo religijoje jų daug, tačiau pasibaigus ramadanui ne visi musulmonai jų laikosi", – pasakojo iš Čečėnijos atvykęs vyras. Visi musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną. Pirmą kartą meldžiamasi vos prašvitus. Kiekvieną dieną maldos laikas skiriasi keliomis minutėmis. Rugsėjo 10 d. pasninkavimo pradžia buvo 4.25 val.
"Kiekvienas meldžiasi savaip ir maldai skiria tiek laiko, kiek gali. Vieni dėkoja Alachui už tai, kad turi maisto ar stogą virš galvos, kiti skaito Koraną arba kalba maldas. Dirbantys po rytinės maldos eina miegoti, kad būtų žvalesni darbe", – sakė M.Saidovas.
Čečėnas pripažino, kad kartais darbe užsimiršta ir išgeria stiklinę vandens ar puodelį kavos. "Darbo aplinka daro įtaką. Tačiau tai nėra didelis nusižengimas. Juk visi esame žmonės. Svarbu stengtis ir norėti laikytis papročių, vengti provokuojamų aplinkybių", – kalbėjo jis. Per ramadaną taip pat negalima keiktis ar rodyti blogų emocijų.
Skaito Koraną M.Saidovas Lietuvoje gyvena kelerius metus. "Gimiau musulmonų šeimoje Čečėnijoje. Atvykęs į Vilnių ieškojau mečetės. Taip susipažinau su Nemėžio totorių bendruomenės nariais. Jei esi musulmonas, nesvarbu, kur ir kaip gyveni, turi laikytis papročių", – aiškino vyras.
Vilniuje yra trys musulmonų mečetės: Nemėžyje, Keturiasdešimties totorių kaime ir A.Vivulskio gatvėje. Tiesa, pastaroji nėra tikra mečetė, tik maldininkams įrengtas kambarys.
Nors Vilniuje gyvena neilgai, M.Saidovas puikiai supranta lietuvių kalbą. Tiesa, kalbėti jam dar sunku, su bendratikiais bendrauja rusiškai. Jis vienas iš nedaugelio Lietuvoje gyvenančių musulmonų, kuris moka arabų kalbą. "Kalbėti, skaityti ir rašyti arabiškai mokiausi pats. Norėjau suprasti islamo religiją, maldas, sugebėti skaityti Koraną. Esu musulmonas, noriu žinoti, dėl ko atliekami ritualai, kam jie skirti, kokia jų prasmė, kaip tai padės man. Visa tai suvokti padeda originalo kalba rašyti tekstai", – aiškino vyras.
M.Saidovo dienotvarkė
4.25 val.
Pradžia. Prasideda nauja pasninko diena. M.Saidovas keliasi ir pavalgo. Kitą kartą valgyti galės tik pasibaigus dienai.
6.36 val.
Šviesa. Atliekama rytinė malda. Ši malda vadinama šviesos laiko pradžia. Atlikęs ritualą vyras ruošiasi į darbą.
8 val.
Darbas. Kaip ir daugelis kitų musulmonų, M.Saidovas dirba. Jis užsiima įvairiu verslu.
13.23 val.
Vidurdienis. Antra malda. Jai stengiasi rasti bent pusvalandį, skaito Koraną.
16.53 val.
Malda. Prieš baigiantis darbui, vyras dar kartą meldžiasi. Po darbo važiuoja namo.
19.56 val.
Vakaras. Atliekama vakaro malda. Tai ir pasninkavimo pabaiga. Maistą gaminasi namie, dažniausiai sriubą.
21.16 val.
Mečetė. Kiekvieną vakarą M.Saidovas važiuoja į mečetę. Čia susirenka ir kiti musulmonai. Visi kartu meldžiasi Alachui.
23 val.
Miegas. Vyras grįžta namo, prausiasi ir eina miegoti.
Ramadanas – musulmonų pasninko mėnuo
30 dienų musulmonai susilaiko nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių. Taip pat negalima keiktis, pykti ar muštis.
Pasninkas neprivalomas ligoniams, keliautojams, nėščiosioms ar kūdikį maitinančioms moterims.
Kai kuriose islamo šalyse per ramadaną būna sutrumpintas darbo laikas, sumažėja žmonių darbo našumas.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Merui – etikos sargų kirčiai
Trumposios žinutės nepinga
Melstis – penkis kartus per dieną