Kai kuriose seniūnijose nitratų kiekis vandenyje leistiną normą viršija net kelis kartus, o toks vanduo ypač pavojingas nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėnesių, nitratais apsinuodijęs mažylis gali net mirti. O ką daryti, kai užterštas šulinys – vienintelis vandens šaltinis atokioje sodyboje?
Intensyvi žemdirbystė, laukuose bei daržuose tonomis barstomos trąšos, chemikalais bei iš tvartų srūvančiomis srutomis užterštas gruntinis vanduo. Tokia dažno kaimo realija. O šie teršalai galiausiai patenka į šachtinius šulinius ir juose tyvuliuojantį vandenį paverčia mirtinai pavojingais nuodais.
Patys pavojingiausi žmogui cheminiai junginiai – nitratai, kurie, deja, neturi nei skonio, nei kvapo. Gerdamas vandenį iš užteršto šulinio žmogus pats to nesuvokdamas nuodija savo organizmą, o kartais pasekmės gali būti ir labai liūdnos.
Kaip nustatyti, ar šulinio vanduo neturi nuodingų priemaišų? Ar į šulinio vandenį patekusias chemines medžiagas įmanoma kaip nors pašalinti?
Į visiems gyventojams rūpimus klausimus apie vandens kokybę sutiko atsakyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Buinovskienė.
– Tyrėte vandens kokybę, ėmėte mėginius iš 25 šulinių. Kokiose seniūnijose vandens kokybė kelia didžiausią susirūpinimą?
– 2016 metais didžiausi nitratų kiekiai šachtinio šulinio vandenyje nustatyti Pernaravos sen. – 422 mg/l (norma viršyta 8,44 karto) ir 191 mg/l (norma viršyta 3,82 karto), Josvainių sen. – 183 mg/l (3,66 karto), Pelėdnagių sen. – 163 mg/l (3,26 karto). 2015 metais didžiausias nitratų kiekis šachtinio šulinio vandenyje nustatytas Vilainių sen. – 212 mg/l (norma viršyta 4,24 karto) ir Josvainių sen. – 126 mg/l (2,52 karto). Visų ištirtų šulinių savininkai informuoti apie tyrimų rezultatus ir perspėti apie grėsmę sveikatai.
– Kas labiausiai užteršia vandenį? Kaip galima to išvengti?
– Vanduo visada bus užterštas, jeigu jis į šulinį tekės iš tręšiamų daržų ir laukų, iš tvarto ar teršiamo kiemo, todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama 5 metrų spindulio netręšiama ir neteršiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona. Tvartas, išvietė, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau kaip už 15–25 metrų nuo jo.
– Ar čia gali padėti kokie nors filtrai?
– Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.
– Kokiais būdais galima pagerinti vandens kokybę?
– Vandens išsėmimas bei šulinio valymas yra neefektyvios priemonės nitratų mažinimo aspektu. Vandens užterštumo nitritais ir nitratais galima išvengti teisingai parinkus šachtinio šulinio vietą, taip pat teisingai jį įrengiant bei prižiūrint.
Šachtinio šulinio gylis dažniausiai siekia nuo 5 iki 15 metrų. Reikia užtikrinti, kad betoniniuose rentiniuose nebūtų plyšių ar kiaurymių, kad į šulinį nepatektų lietaus ar polaidžio vandens bei ūkinių nuotekų. Šulinį būtina uždengti sandariu dangčiu ir padaryti stogelį. Šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 cm nuo žemės paviršiaus. Aplink šulinį 70–80 cm spinduliu reikia įrengti 1,5 m plūktinio molio sluoksnį ir užpilti 20 cm storio žvyro sluoksniu. Šulinio dugno filtracinį sluoksnį sudaro 10 cm smėlio, 15 cm žvirgždo ir 15 cm gargždo.
Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengviausiai užteršiamas, rekomenduojama esant galimybei jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų arba gręžtis individualius artezinius gręžinius.
– Kokia žala žmogaus sveikatai naudojant nekokybišką vandenį?
– Padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis vandenyje yra ypač pavojingas nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jų toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi. Nitratai, virtę nitritais žmogaus organizme, hemoglobiną paverčia methemoglobinu, dėl ko vystosi vidaus deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 %, pasireiškia klinikiniai methemoglikemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja jo oda ir gleivinės. Nesuteikiant pagalbos, atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti.
Nitratų toksiniam poveikiui taip pat jautrūs ir infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis.
– Kiek eiliniam rajono gyventojui kainuoja išsitirti šulinių vandenį?
– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus darbuotojai, gavę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį, organizuoja vandens kokybės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar šulinių vanduo nėra užterštas nitritais ir nitratais. Tyrimai šiems gyventojams atliekami valstybės lėšomis.
Kiti gyventojai vandenį gali išsitirti akredituotose arba atestuotose laboratorijose.
– Kaip keičiasi vandens kokybė palyginus su ankstesniais metais?
– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus darbuotojai 2016 metais rajone ištyrė 25 šachtinių šulinių, kurių vanduo yra naudojamas nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maisto gaminimui, vandens mėginius. Iš visų tirtų šulinių 76 proc. atitiko nitratų ir nitritų reglamentuojamas normas (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“).
Nustatyta, kad 6 šachtinių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo leistiną 50 mg/l ribą. Nitritų kiekis nė viename tirtame šulinyje neviršijo reglamentuojamos normos. 2015 metais iš visų Kėdainių rajone tirtų šulinių (buvo ištirta 15 šachtinių šulinių vandens mėginių) 87 proc. atitiko nitratų ir nitritų reglamentuojamas normas.
Vandens tyrimus atliks pigiau
Tarptautinės gyvybės dienos proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija kviečia išsitirti šulinių bei šachtinių gręžinių vandenį.
Akcijos metu vandens tyrimų kaina – 9,52 EUR. Atliekant tyrimus bus nustatomas nitritų, nitratų, amonio kiekis.
Vandens mėginį reikia atnešti švarioje 1 l talpos plastikinėje taroje. Mėginiai bus priimami balandžio 24 dieną nuo 10 iki 12 val. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriuje, Budrio g. 7, Kėdainiuose.