Uždaro sienas
Prieš pat sienų uždarymą Londono traukinių stotyje nusidriekė milžiniškos eilės norinčiųjų spėti į paskutinį traukinį per šventes aplankyti savo artimuosius Prancūzijoje. Šalies premjeras liepė miestams atsisakyti didelių Naujųjų metų švenčių, atšaukiami ir kalėdiniai koncertai. Omikron atmaina jau kitą mėnesį šalyje gali tapti dominuojanti.
„Jau nustatėme kelis šimtus omikrono atvejų Prancūzijoje. Manome, kad ši atmaina plinta žaibiškai ir taps dominuojančia koronaviruso atmaina kitų metų pradžioje. Žinoma, kad šiandien JK omikron atvejų užfiksuota 90 tūkst.“, – sakė Prancūzijos premjeras Jean Castex.
Būtent minėti skaičiai JK prancūzus paskatino uždaryti sienas su šia šalimi, kurioje trečią dieną iš eilės fiksuojama rekordinė koronaviruso statistika. Vyriausybė Londone skatina skiepijimą ir teigia, kad itin užkrečiamos atmainos atveju kasdien dvigubėja. Nors praeitą savaitę britų parlamentas nubalsavo dėl griežtesnių suvaržymų neskiepytiems, įstatymas prastumtas leiboristų partijos dėka. Didelė dalis valdančiųjų konservatorių jau nebetiki naujais suvaržymais.
Anot vyriausybės patarėjos sveikatos klausimais, virusas tarp mūsų bus nuolatos, o dabartinės priemonės reiškia, kad supančiota suvaržymų visuomenė liks amžinai.
„Katastrofiški padariniai pastarosiomis savaitėmis. Teatrų, barų, restoranų, muzikos koncertų rezervacijos atšauktos“, – teigė Londono meras Sadiq Khan.
Čia galite pažiūrėti LNK video
Savo ruožtu, politikai Vokietijoje svarsto, ar skiepijimą padaryti privalomą. To jau ėmėsi Austrija, kur privaloma vakcinacija įsigalios vasarį. Vokietijos sveikatos ministras tikina, kad laukia dar nematytas išbandymas.
„Numatoma didelė penktoji banga. Bendrauju su kolegomis iš Jungtinės Karalystės. Jie teigia, kad šalyje stebi tai, ko dar nebuvo matę per visą pandemiją. Turime pasiruošti dar neregėtam išbandymui“, – komentavo Vokietijos sveikatos ministras Karl Lauterbach.
Žodis nežinomybė geriausiai apibūdina situaciją Europoje, mat bendrijos šalys kaip Portugalija, Graikija, Italija vienašališkai ėmėsi reikalauti net paskiepytų keliautojų pasidaryti testą prieš patenkant į šalis.
Briuselis tikina, kad po šių sprendimų žaliasis kelionių bloko pasas tampa bevertis, kenčia ir žiemos turizmo sezonas.
Nyderlandai ėmėsi kol kas griežčiausių suvaržymų
Įsiaudrinusius protestuotojus Londone policija vaikė lazdomis. JK tvarkantis su dar nematytu omikron atmainos įžiebtu koronaviruso prieaugiu, į gatves išeina radikaliausi, prieš skiepus nusiteikę britai.
Kaskart vyriausybėms prabylant apie būsimus suvaržymus, senojo žemyno miestuose tokios demonstracijos jau tampa įprastomis. Nuo Barselonos iki Paryžiaus.
Demonstracijos įtraukia įvairius – ir sąmokslo teorijų sekėjus, ir skiepų priešininkus ar tiesiog pilietinę išsakyti norinčius.
„Jie imasi mažų žingsnių, suvaržymus taiko pamažu, o ne iš karto. Jei juos taikytų iš karto, niekas su tuo nesutiktų“, – komentavo „Geltonųjų liemenių“ judėjimo narys Salva.
Didelį žingsnį išdrįso žengti vyriausybė Nyderlanduose, kur vos prieš mėnesį pareigūnams per pandeminį protestą teko panaudoti tarnybinius ginklus. Nuo sekmadienio ten įvestas Kalėdų karantinas, siekiant sustabdyti omikron plitimą.
Visomis nebūtiniausiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės, restoranai, barai, kino teatrai, muziejai ir teatrai turi būti uždaryti iki sausio 14 d. dienos. Mokyklos uždaromos bent iki sausio 9 d. Svečių, kuriuos leidžiama priimti savo namuose, skaičius mažinamas nuo 4 iki 2, tačiau šis ribojimas negalios Kalėdų dieną.
Čia galite pažiūrėti LNK video
Šalies premjeras pripažįsta, kad omikron plinta kur kas greičiau nei tikėtasi.
„Girdžiu, kaip dūsauja visi Nyderlandai. Likus savaitei iki Kalėdų dar vienos Kalėdos visiškai kitokios nei mes norėtume. Dar viena bloga žinia verslams, kultūros įstaigoms, kurios gyvena šventėmis. Smūgis jaunimui, kurių gyvenimas staiga tapo nuobodesnis, ir vyresniems, kuriems socialinio atstumo laikymasis per šventes ypač svarbus“, – komentavo Nyderlandų premjeras Mark Rutte.
Prieš įsigaliojant karantinui prie parduotuvių ilgos eilės. Olandai skuba apsipirkti prieš artėjančias šventes. Nyderlandai pirmieji Europoje paskelbė karantiną plintant omikronui. Anot vyriausybės, karantino mėnuo leis išlošti daugiau laiko nuo atmainos geriau apsaugančios stiprinamajai dozei gauti. Kitos Europos šalys irgi griežtina suvaržymus, tad scenarijus, kad daugiau valstybių paseks olandų pavyzdžiu, išlieka realus.
Čaplinskas: vadinasi, nieko neišmokome
S. Čaplinskas pakomentavo savaitgalį socialiniame tinkle paskelbtą duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus nuomonę, jog reikia įvesti tam tikrą kriterijų nuo kada turėtų būti skelbiamas visuotinis karantinas.
„Tada lieka toliau toks pat klausimas – koks yra karantino tikslas? Karantino tikslas yra kažkam pasiruošti ar kažką atidėti. Kitaip sakant, mes, vadinasi, nieko neišmokome ir nepasiruošėme naujai pandemijos bangai.
Priemonės kaip ir visos yra, tad kokių mums dar priemonių trūksta? Mums kaip ir nieko netrūksta – nei diagnostikos priemonių, nei skiepų, nei apsaugos priemonių, nei galimybės informuoti žmones, kaip jie turėtų elgtis, kad sumažintų užsikrėtimo riziką.“
Jo nuomone, jeigu vėl tam, kad būtų išgelbėtos gyvybės ir būtų išvengta perkrovimo ligoninėse visi turės likti namuose, tuomet reikia kai ką atvirai ir pasakyti.
„Vadinasi, mums vėl reikia laiko. Tuomet atsakyti reikia atsakyti į klausimą, kam to laiko reikia? Ko nepadarėme?“, – retoriškai klausė S. Čaplinskas.
Jis taip pat sako nežinantis, iš kur buvo paimta informacija, kad pirmos dvi skiepų dozės visiškai nepadeda apsisaugoti nuo omikron atmainos.
„Aš nežinau iš kur jis tai ištraukė ir net šiandien ryte savo feisbuko paskyroje įdėjau vieną sakinį. Parašiau, kad socialiniuose tinkluose plinta toks kategoriškas teiginys. Jeigu tam yra aiškūs medicininiai įrodymai, tai gerai, parodykite man tuos aiškius medicininius įrodymus, kad nėra jokios apsaugos. Aš rašiau dar gruodžio 9 d. feisbuke apie tai, kad neutralizuojančių antikūnų poveikio omikronui buvo pateikti laboratoriniai tyrimo duomenys. Ten buvo rašoma apie tai, kaip efektyviai jie neutralizuoja.
Buvo parodyta, kad praėjus pusei metų po dviejų skiepų dozės, neutralizuojančių antikūnų poveikis buvo lygus nuliui. Bet pabrėžiu, praėjus pusei metų. Paskui jau, kiek ta stiprinančioji dozė padidina ir t. t. Tai vienas aspektas, jeigu kalbame apie neutralizuojančius antikūnus. Bet imuninėje sistemoje veikia ne tik neutralizuojantys antikūnai, bet ir imuninės atminties ląstelės“, – aiškino virusologas.
S. Čaplinsko teigimu, jis nematė jokių tyrimų, jog tokių ląstelių poveikis irgi yra lygus nuliui ir kad jokio efekto nebus.
„Todėl medikai paprastai neteikia tokių kategoriškų išvadų. Dėl trečiosios dozės irgi rašiau turbūt gruodžio 9 d., kad <...> buvo parodyta, jog praėjus dviem savaitėms po „Pfizer“ trijų dozių, neutralizuojančių antikūnų poveikis būtų 58 proc. Bet po trijų mėnesių jis nukrito iki 25 proc. Po dviejų „Pfizer“ dozių ir persirgtos infekcijos, praėjus trim mėnesiams, vis tik buvo likęs 25 proc. neutralizuojantis antikūnų poveikis.
Praėjus dviem savaitėms po dviejų „Modernos“ dozių ir vienos „Pzifer“ dozės jau poveikis buvo 78 proc. Dvi savaitės po vienos „AstraZenecos“ ir dviejų „Pfizer“ dozių, buvo 30 proc. Kitaip sakant, matome, kad neutralizuojančių antikūnų poveikis su laiku silpnėja, bet klausimas, kiek laiko praėjo. Aišku, kad jeigu bus praėję nedaug laiko po antros dozės, <...>, logiška, kad kažkoks poveikis turėtų išlikti. Tikrai ne taip, kad lygus nuliui. Pasikartosiu, kad praėjus pusei metų, pas visus buvo nulis: ir „AstraZeneca, ir „Pfizer“, ir „Moderna“, – paaiškino jis.
Virusologo nuomone, galima padaryti dvi išvadas: pirma, kad žmogus turėtų suprasti kodėl, turėtų galimybę ir stengtųsi žinoti savo kovido statusą.
„Pirmas dalykas, ar jis gali užkrėsti, ar ne, ir antras dalykas, koks jo imuninės sistemos lygis, kiek jam susiformavo neutralizuojančių antikūnų. Kadangi imuninės atminties ląsteles išties yra sudėtinga tirti, mat aprastai jos koreliuoja su neutralizuojančiu antikūnų kiekiu. Tačiau tikrai ne vienas prie vieno.
Ne kartą esu rašęs, kad jeigu neutralizuojančių antikūnų bus pakankamai daug ir jie iškart sugebės neutralizuoti patekusį virusą, vadinasi, žmogus galbūt net išvis nebus užkrečiamas arba labai trumpą laiką. Liga jam nesivystys, jis nesusirgs iš naujo. Taip pat gali vėl imunizuotis ir gali pas jį padaugėti imuninių ląstelių ir pan.
Bet jeigu tų neutralizuojančių antikūnų neužteks, o greitai įsijungs imuninės atminties ląstelės, tada žmogaus organizme pradės daugintis virusas ir jis gali juos skleisti į aplinką, taip pat gali pradėti ir sirgti. Priklauso nuo to, kaip greitai imuninės atminties ląstelės suveiks, to žmogaus liga daug silpnesnė ir trumpiau truks. Tik atitinkamai jis skleis virusus į aplinką ir galės užkrėsti ilgiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Tačiau jis pabrėžė, kad tokio papildomai imunizuoto žmogaus sirgimas vis tiek bus trumpesnis ir lengvesnis negu jokio skiepo negavusio.
„Šiuo atveju tinka mano ne kartą sakytas palyginimas. Jeigu motociklininkas važiuoja su pilna apsauga, su šalmu ir pan., jis yra apsisaugojęs. Bet tai nereiškia, kad tas motociklininkas yra 100 proc. saugus, nes dar priklauso nuo to, į kokią avariją ar situaciją jis pateks. Tai šiuo atveju yra lygiai taip pat – kuo daugiau tų antikūnų, vadinasi, tuo stipresnė yra organizmo apsauga.“
Turime prisitaikyti prie naujos realybės
Paklaustas, kaip mano, ar penktoji koronaviruso banga iš tikrųjų Lietuvai gali smogti labai skaudžiai dėl omikrono atmainos, jis paprašė atskirti du dalykus.
„Koronaviruso ligą ir tiesiogines tos ligos pasekmes konkrečiam žmogui ir visuomenei. Nuo pat pandemijos pradžios buvo aišku, kad kiekvienas asmuo tu aiškiai viską suprasti ir nuspręsti, kaip jam elgtis. Šiuo atveju kalbame apie kiekvieno iš mūsų elgseną.
Mes negalime priversti vienas kito kvėpuoti kitaip, bendrauti kitaip, jeigu patys žmonės nesupras, kodėl tai reikia daryti. Medicininė statistika rodo, kad 81 proc. žmonių, kurie užsikrės, sirgs lengvai. Jiems nereikės ir ligoninės. Deja, 14 proc. reikės medikų pagalbos. 5 proc. pateks į reanimaciją. Lietuvoje apie 80 proc., patekusių į reanimaciją, neišgyvena.“
Jo nuomone, šiuo atveju svarbu suprasti, kad dalis žmonių tikisi, kad jiems viskas praeis lengvai ir galbūt jie nepapuls į šitą kategoriją. S. Čaplinskas priminė, kas gali atsidurti tarp tų 5 proc.
„Priklausomai nuo to, kokia bus to žmogaus sveikatos būklė: ar tai bus senjoras, ar žmogus su nusilpusiu imunodeficitu, ar kamuojamas chroninių ligų su nutukimu ir diabetu, ar, galų gale, kūdikis. Tokiems žmonėms atsidurti reanimacijoje yra daug didesnė rizika negu jaunuoliams.
Jau žinome, kad kūdikiams irgi ši liga gali būti labai pavojinga. Taigi, yra kelios pagrindinės priemonės – žinoti žmogui savo kovido statusą ir stengtis jo neplatinti, taip pat dėvėti kaukes, vėdinti kambarius, nesibūriuoti, kur daug žmonių“.
Anot S. Čaplinsko, šie nurodymai išliks dar ilgai, todėl reikia suprasti, kad iš tikrųjų gyvename naujojoje realybėje ir dar ilgai teks taip gyventi.
„Trečias dalykas, jeigu žmogui jau nepavyko išvengti susirgimo, jis turi būti maksimaliai apsisaugojęs ir žinoti savo imuninį statusą. Turėtų būti pasiskiepijęs, o jeigu mato, kad imunitetas nesusiformavo, pasiskiepyti sustiprinančia doze.
Čia ir yra ta nauja realybė, kad mes arba tai priimame, rūpinamės savimi ir taip gyvename arba rizikuojame kaip toje rusiškoje ruletėje.“
