„Didžiulės lietuvių bendruomenės gyvena užsienyje, mums turėtų rūpėti, kad jos toliau kalbėtų lietuviškai. Kalbos sklaida galėtų būti vienas iš kalbos strategijos ateities uždavinių. Kol kas ši kryptis nėra labai plėtojama. Tačiau toks poreikis atsiranda dėl lietuvių migracijos ir lietuvių kai oficialios ES kalbos statuso“,- apie lietuvių kalbos puoselėjimą, ateitį, lenkų tautinės mažumos norus, mažėjantį moksleivių raštingumą interviu su VLKK pirmininke Daiva Vaišniene.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad anglų kalba daro įtaką ne tik lietuvių, bet ir kitoms Europos kalboms.
„Ji (lietuvių kalba - BNS) susiduria su tokiomis pačiomis grėsmėmis kaip ir kitos Europos kalbos. Neseniai atliktas tyrimas, kaip kalbos gyvuoja skaitmeninėje erdvėje, kitose srityse. Konstatuota, kad ir didžiosios Europos kalbos - vokiečių, prancūzų - patiria didelę anglų kalbos įtaką, ypač jei kalbėtume apie jaunimo kalbą, pramoginę kultūrą, informacines technologijas“, - interviu sakė D.Vaišnienė.
Ji pasakojo neseniai dalyvavusi projekto „Europos kalbų lobynas“ baigiamojoje konferencijoje, kur kalbėta, kad nebereikia skatinti mokytis anglų kalbos, nes ji Europos erdvėje jau yra visuotinai vartojama bendravimo kalba.
„Esą dabar reikėtų gręžtis į kitas kalbas, kaip pirmąją skatinti mokytis kurią nors kitą užsienio kalbą. Kalbėta, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kaimynų kalboms. Kodėl gi lietuviai negalėtų mokytis mums giminiškos latvių kalbos?“ - teigė VLKK vadovė.