Naujoji šio mokesčio redakcija nurodo, kad iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo siūloma išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas. O dalis surinktų lėšų būtų skiriama ir miškų sodinimui.

Kaimo reikalų komitetas trečiadienį iš esmės nepritarė mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį įteisinančio įstatymo projekto. Už tai balsavo keturi komiteto nariai – visi iš opozicijos, prieš – du „valstiečiai“, o komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas susilaikė.

Lietuvos miško ir žemės asociacijos atstovas Algis Gaižutis teigė, kad pasirinktas netinkamas būdas – sukurti mokestį ir taip sodinti miškus.

„Mes nors ir palaikytume, vertintume kaip nerealų“, – teigė A. Gaižutis.

„Mes tikrai palaikome tą miškų plotų didinimą, bet kitos priemonės yra efektyvesnės“, – sakė A. Gaižutis.

Štai čia ir sureagavo P. Čimbaras.

„Pluoštinių kanapių hektaras atstoja 7 hektarų mišką, absorbuojant. Norėčiau paklausti jūsų nuomonę, jei mes miškais norime viską apsodinti, tai kur yra mūsų žemės ūkis? Pluoštinės kanapės, klausykite“, – sakė P. Čimbaras.

Petras Čimbaras

© DELFI / Andrius Ufartas

„Vienas prie septynių, aiškiai mokslu parodyta“, – klausė parlamentaras.

Tam pritarė ir komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Gal per pluoštines kanapes, pasiremiant ir mokslininkų atitinkamais skaičiavimais, kaip tai turėtų atrodyti. Gal čia ir būtų argumentas apsiginti, kad CO2 mažinimas yra ne vien tik mišku“, – sakė komiteto pirmininkas.

Kaimo reikalų komiteto neįtikino Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus aiškinimai, kad mokestis reikalingas siekiant mažinti aplinkos taršą.

Nepritarė ir kitas komitetas

BNS primena, kad Seime stringa valdančiųjų idėja apmokestinti taršius automobilius – vienas komitetas tam nepritaria ir projektą siūlo Seimui atmesti, kitas jį delsia svarstyti.

Tuo metu Ekonomikos komitetas antrą savaitę iš eilės nutarė nesvarstyti mokestį įteisinančio įstatymo projekto. Komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius teigė, kad kol kas negautos ekspertų išvados.

Seimo „valstiečiai“ jau atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo pasiūlė išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

© DELFI / Domantas Pipas

Jei emisija sieks 131–140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams būtų 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis siektų atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).

Už mažiausiai taršius automobilius tektų mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto modelio, kuriam Seimas nepritarė.

Tokiu atveju iš jo tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų pajamų per metus.

Iki 2030 metų Lietuva nori pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais). Tai numatyta integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projekte.