Tokį metų skaičių siūloma įrašyti į Konstituciją.
Be to, pagal komisijos pasiūlymą, praėjus aštuoneriems metams po apkaltos toks asmuo galėtų pretenduoti ir į prezidento, ir į premjero, ir į ministro, ir kitas pareigas, kurioms eiti būtina duoti konstitucinę priesaiką.
Jeigu Seimas patvirtintų šį projektą, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas prezidentas, partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas galėtų kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose.
Konstitucijos pataisos projektas rengiamas įgyvendinant R.Pakso byloje paskelbtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) įpareigojimą keisti teisinį reguliavimą, iš viso uždraudusį kandidatuoti po pašalinimo per apkaltą.
Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimanto Šalaševičiūtė siūlė nustatyti dešimties metų draudimą, bet jos siūlymo daugiau niekas nepalaikė. Už Seimo nario "tvarkiečio" Remigijaus Žemaitaičio siūlymą dėl aštuonerių metų balsavo keturi komisijos nariai.
Pagal komisijos siūlymą reikėtų papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi. Joje būtų sakoma, kad "asmuo šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, aštuonerius metus nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti".
Pasak R.Šalaševičiūtės, tai būtų mažiausias įsikišimas į pagrindinį šalies įstatymą.
"Konstitucija yra vientisas dokumentas, jeigu darome tam tikrus pakeitimus, turime imti tuos straipsnius, kurie susiję", - EŽTT sprendimo išplėtimą aiškino komisijos pirmininkė.
Tačiau ji neslėpė mananti, kad jų variantas Seime reikiamo balsų skaičiaus - 94 - nesurinks.
Tą patį per komisijos posėdį sakė ir konservatorius Kęstutis Masiulis, pareiškęs, kad jo frakcijos kolegos tikrai nepalaikys tokio projekto.
Konstitucijos komisijos pasiūlymą svarstys pagrindiniu šiuo klausimu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Būtent jo projektas bus pristatomas Seimo salėje.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus.
Pradėjus nagrinėti projektą komitetuose apsistota prie siūlymų per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į parlamentą uždrausti dešimčiai metų. Tačiau šiam variantui trečiadienį komisija nepritarė.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
R.Paksas: pagaliau žengtas nors mažas žingsnis, įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą
Seimo Konstitucijos komisijos siūlymas per apkaltą pašalintiems asmenims aštuonerius metus neleisti dalyvauti rinkimuose yra mažas žingsnis, įgyvendinat Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, sako pašalintas prezidentas Rolandas Paksas.
"Šis sprendimas – mažas žingsnis link Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimo Lietuvoje. Jis pagaliau žengtas, tačiau priešakyje dar laukia ilgas kelias, kurį reikės įveikti", - komisijos sprendimą trečiadienį komentavo politikas.
Konstitucijos komisijos siūlymą pranešime spaudai R.Paksas įvertino kaip demokratijos pergalę. Mat dabartinis teisinis reguliavimas, draudžiantis jam iki gyvos galvos siekti konstitucinės priesaikos reikalaujančių pareigų, anot R.Pakso, yra žmogaus teisių suvaržymas.