R. Pakso skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad VRK teisėtai neregistravo jo pretendentu būti kandidatu į prezidentus. Tai reškia, kad R. Pakso viltys gegužę vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose mesti pirštinę šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei žlunga.
Skundžiamą sprendimą VRK priėmė nustačiusi, jog R. Paksas neatitinka Prezidento rinkimų įstatyme nustatytų reikalavimų būti kandidatu į prezidentus, kadangi buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir apkaltos proceso tvarka pašalintas iš prezidento pareigų. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija sprendime pabrėžė, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Konstitucija yra svarbiausias ir pagrindinis šalies įstatymas.
Teismas pažymėjo, jog pagal KT išaiškinimą asmuo, Seimo apkaltos proceso tvarka pašalintas iš prezidento posto, niekada negali būti renkamas prezidentu. Anot LVAT, kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuriais rėmėsi R. Paksas šioje byloje, jokių garantijų, liečiančių būtent prezidento rinkimus, neįtvirtina.
R. Paksas: ar ir Lietuvoje „laimi ne tas, kuris balsuoja, o tas, kuris skaičiuoja?“
„Pasakyti teisybę, ką galvoju? Aš galvoju, kad mūsų valstybės kūrėjai, prieškariniai prezidentai grabe apsiverstų pamatę, kokią valstybę mes turime. Kad teisingumas liko tuščia sąvoka“, – išgirdęs jam nepalankią teismo nutartį, reagavo R. Paksas.
Politikas sakė įsivaizduojantis paprastą teisingumo nerandantį žmogų – jie esą mina tuos pačius kelius, kuriuos jau dešimtmetį mina jis.
Tačiau R. Paksas tvirtino, kad kol kas niekas nesibaigė. Europarlamentaras ginklų nesudeda ir sau palankių sprendimų žada siekti Seime. Kol kas detalių politikas neatskleidžia, tačiau užsiminė sieksiantis, jog Konstituciją pakeistų Seimas. „Ir tas mano arsenale yra, bet aš asmeniškai įsitikinęs, kad nereikia keisti Konstitucijos. Bet mums dabar primena tokį sprendimą“, – kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
Nors LVAT paskelbė, kad Zenono Vaigausko vadovaujama VRK buvo teisi, R. Paksas neatsisako planų atstatydinti Z. Vaigauską. „Kai tenka kalbėti su rinkėjais, Lietuvos piliečiais, dažnai išgirstu nuomonę, žymiojo vadovo frazę, kad „Laimi ne tas, kuris balsuoja, o tas, kuris skaičiuoja“. Lietuvoje, matyt, ši nuomonė yra labai gaji ir Lietuva, matyt, žengė dar toliau šituo keliu, kad jau nebeleidžiama net skaičiuoti – iškart nusprendžiama, už ką bus skaičiuojama“, – Staliną citavo R. Paksas.
R. Paksas atkreipė dėmesį į paskutinius reitingus, kuriuose jis pagal populiarumą antras po D. Grybauskaitės. Dėl to, jo manymu, ir trūksta politinės valios reikalui išspręsti. „Gal tai ir sutrukdė Seimui priimti teisingą, o ne politinį, sprendimą“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.
Seimas neatliko namų darbų
DELFI primena, kad R. Paksas skundą LVAT su prašymu panaikinti VRK sprendimą dėl jo registravimo pretendentu būti kandidatu į prezidentus ir įpareigoti VRK išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus bei įvykdyti Europos Žmogaus teisių teismo 2011 m. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą įteikė pirmadienį.
„VRK, priimdama prieštaringą sprendimą sukliudyti R. Paksui įvykdyti visus kandidatui į Respublikos prezidentus keliamus reikalavimus, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai, pažeidė ne tik jo pilietines teises, bet ir sulaužė demokratinį laisvų rinkimų principą, įtvirtintą Lietuvos nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje", - tuomet teigė R. Paksas.
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas yra aiškinęs, kad dėl R. Pakso Seimas neatliko namų darbų.
„VRK vadovaujasi įstatymais, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Įstatyme yra išlikusi formuluotė, kad kandidatu negali būti tas asmuo, kuris yra apkaltos būdu pašalintas iš pareigų. Seimas nėra priėmęs atitinkamų pakeitimų, kad nustatytų, kiek metų jis negali būti, esamoje formuluotėje proporcingumo principas neišlaikomas ir bandoma priimti konstitucinį pakeitimą, bet Konstitucijos pakeitimas nėra priimtas", - VRK sprendimą R. Pakso neregistruoti pretendentu būti kandidatu į prezidentus aiškina Z. Vaigauskas.
Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.
Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba. Esą tam kelius atveria KT išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.
Europos Žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.