Tačiau panašu, kad pats B. Ropė nedega noru tapti ministru pirmininku. Jo manymu, reiktų surasti tokį kandidatą į ministrus pirmininkus, kurio kandidatūrai pritartų koalicijos partneriai ir tai būtų tinkamai priimta visuomenėje.
„Kol kas dar nesu įsitikinęs, kad esu geriausias variantas“, - DELFI sakė B. Ropė, drauge dėkodamas R. Karbauskiui už pasitikėjimą.
- Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis jūsų pavardę mini tarp kandidatų užimti premjero pareigas tuo atveju, jei valstiečiai žalieji turėtų du postus – premjero ir Seimo pirmininko. Tokiu atveju, sakoma, S. Skvernelis taptų Seimo pirmininku, jūs – premjeru. Ar tikrai esate pasiruošęs užimti šį postą?
- Aš, žinoma, esu dėkingas partijos pirmininkui, kad jis mane vertina ir galvoja, jog aš galėčiau tą darbą dirbti. Na, kaip žmogus labai pozityviai žiūriu, bet manau, kad tai rimtas ir atsakingas postas, norėtųsi, kad Vyriausybės veikla būtų aiškiai suprantama ir palaikoma visuomenės. Vis dėlto manau, kad prioritetas surasti kokį variantą, kuris tiktų ne tik pirmininkui, bet ir koalicijai, bei visuomenėje būtų suprasta, kad tai geriausias variantas, ką mes galime pasiūlyti.
- Ar tai reiškia, kad jūs manote, jog visuomenei ir koalicijai jūs būtumėte nepriimtinas, ar kaip?
- Nesakau, kad nepriimtinas, tiesiog kol kas dar nesu įsitikinęs, kad esu geriausias variantas. Tai tiek. Aš sakiau jam, kad neuždarykime durų, kad negalėtų būti kitų variantų. Tikrai nesu ambicingas, kad turiu būti aš, o ne kažkas kitas. Tuo labiau, kad iki šiol pirmu numeriu į šias pozicijas buvo laikomas S. Skvernelis. Taip ir liko.
- Jūsų pavardė paminėta kiek anksčiau, kurį laiką jūs nefigūravote kaip kandidatas, dabar vėl atsiradote. Jūsų nuomone, gal jūsų pavardė naudojama kaip derybinė korta siekiant paspausti galimus koalicijos partnerius?
- Ne, aš manau, kad visada įdomiau, jei yra keli variantai. Jei užsidarai su vienu variantu, tai atrodai labai užsispyręs, kai turi kelis variantus, atsiranda lankstumas. Juk prisimename, kad buvo paminėta ir visiškai su partija nesusijusio Raimondo Kuodžio pavardė. Tokių buvo daugiau variantų labai konkrečių. Buvo šnekama, kad variantai bus aiškesni po rinkimų: kiek valstiečiai turės balsų, kiek turės įtakos, kokia susidarys koalicija. Jeigu būtume gavę daugumą, tai yra septyniasdešimt kelis, tai dar kitas variantas galbūt būtų buvęs, dabar derantis ar su konservatoriais, ar su socialdemokratais, tai reikia pažiūrėti, kokie jų norai ir pageidavimai dirbant kartu.
- Kaip jūs vertinate rinkimų rezultatus? Valstiečių ir žaliųjų sąjungai jie buvo sėkmingi, bet gal jūs tikėjotės dar daugiau?
- Tai žinoma, gerumui ribų nėra. Bet, manau, kad turim ką turim ir su tuo reikia dirbti. Labai svarbu, kad neatrodytume kaip vienadienė partija ir neišbarstytume to pasitikėjimo. O signalus, žinutes ir pažadus, kuriuos leidome, juos reikia natūroje versti į darbus, kad žmonės suprastų, jog programa atitinka veiksmus.
- Kaip jūs žvelgiate į R. Karbauskio pasiūlytą plačios koalicijos variantą su konservatoriais ir socialdemokratais. Jūsų požiūriu, tai realu?
- Na, sakyčiau.. Tai ne vien jo idėja, tai mūsų bendras sutarimas, kad reikia pakviesti derėtis. Kai išaiškės, ko norės konservatoriai, ko norės socdemai, tada ir sužinosime, ar jie norės kartu dirbti, kurie nori ir kokiomis sąlygomis. Gal konservatoriai sakys, mes nenorime jokiomis sąlygomis arba sutinkame, bet be socdemų, socdemai irgi kažką pasakys, gal jie nenorės mūsų programinių nuostatų įgyvendinti. Mūsų manymu, svarbiausia, ne kokia bus dauguma, bet ką mes darysime toje daugumoje. Šiandien mūsų programa padėta ant stalo ir vieniems, ir kitiems, mes norime jų nuomonės. O gal bus taip, kad ir vieni, ir kiti sutiks. O gal kaip tik – nesutiks nei vieni, ne kiti, gal prireiks ieškoti ko trečio?
- Matote tokias galimybes?
- Na, yra 141 Seimo narys, gali būti visokių variantų dar. Ne tiek mums daug Seimo narių tereikia.
- Grįžtant prie jūsų kandidatūros į premjerus: ar tai garbinga iš pradžių pasiūlyti dvi kandidatūras, paskui pristatinėti tik vieną, galiausiai, vėl sugrįžti prie dviejų siūlymų. Juk į visus televizijos debatus ėjo tik S. Skvernelis.
- Reikia girdėti visą sakinį, ne tik jo dalį. Pirmininkas pasakė, kad prie tokių rezultatų, kuriuos gavome, yra šansas turėti abi pozicijas – ir Seimo pirmininko, ir ministro pirmininko. Tai jeigu taip atsitinka, taip susiderame, tada ir pasirenkamas toks variantas. Bet nebūtinai taip privalo būti. Aš negaliu eiti į Seimą, o S. Skvernelis gali užimti Seimo pirmininko poziciją, o tada mane pasiūlė į premjero poziciją – kad ji neatrodytų tuščia.
- O jūs pats regite save toje pozicijoje? Ko iš jūsų tikėtis, kokios jūsų idėjos?
- Mes pusę metų tas idėjas su komanda gvildenome ir kūrėme programas, aš ten daug dirbau.
- Prie kurios programos dalies jūs dirbote?
- Iš esmės prie visos programos. Atskirų sričių specialistai rengė savo projektus, o mes peržiūrinėjome ir aptarinėjome, kiek tai realu, kiek nerealu, kas galima, kas negalima. Galiu pasakyti, kad savivaldybė yra kaip mini valstybė, savivaldybės vadovas susiduria su visomis sritimis. Nori-nenori per daug kadencijų tenka įsigilinti ir į sveikatos klausimus, ir į švietimo, ir į komunalinius, energetinius, teisinius, žemės klausimus. Aš savo patirtį turiu tokiuose dalykuose ir jaučiau poreikį savo patirtį sudėti į partijos programą.
- Kiek kadencijų buvote Ignalinos rajono meras?
- Nuo 1992 m. Tai septynios kadencijos.
- Tai ir prie užsienio politikos dalies programoje prisidėjote?
- Minimaliai, tiek, kiek galėjau iš dvejų metų europinės patirties, kiek matau ir dalyvauju svarstant užsienio politikos klausimus mūsų Europos Parlamente. Antras dalykas, šiek tiek šiais klausimais savivaldybės lygiu dirbome. Buvome įsteigę Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos ežerų krašto regioną ir toje regioninėje srityje turėjome tam tikrų šnekų. Tokią regioninio bendradarbiavimo patirtį irgi reikia išnaudoti.
- Apie jus sakoma, kad jūs esate buvote nusiteikęs prieš euro įvedimą.
- Aš niekada nebuvau ir nesakiau prieš euro įvedimą. Visada sakėme, kad eurą turime įvedinėti sąžiningai ir laiku. Mes įvesdami eurą oficialiai pritempėme rodiklius, bet neįvertinome, kad valstybė buvo skolinga pensininkams, buvo skolinga dėl sumažintų atlyginimų. Jei būtume tą įvertinę, neturėjome teisės įvedinėti euro. Mūsų manymu, pirma turėjome atstatyti atlyginimus, pensijas, skriaudas ir tik po to įvedinėti eurą. Būtų mažesnis kainų šuolis tada. Mes manėme, kad taip teisingiau. Siūlėme bent metus-pusantrų palaukti, padirbėti atstatant biudžetą ir tada įvesti eurą.
- Kaip jūs įsivaizduojate, kiek ministerijų gali tekti koalicijos partneriams?
Trys-keturios, manau.
- Kurios ministerijos, jūsų nuomone, galėtų tekti koalicijos partneriams?
Mes esame įvardinę, kad norėsime pasiimti Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Žemės ūkio, Finansų, Energetikos. Tai šios yra pagrindinės, kur matome pozicijas. O dėl kitų galima derėtis.
- Tikrai manote, kad Seimo pirmininko ir premjero postai turi būti vienos partijos rankose?
- Šiandien mes manytume, kad tai būtų teisinga. Pagal tą visuomenės pasitikėjimą.
- Kodėl buvo pasakyta, kad krašto apsaugos ministrą galės pasirinkti prezidentė, nes ji yra vyriausia ginkluotųjų pajėgų vadė, o apie užsienio reikalų ministras tarsi į tai nepatenka? Kodėl krašto apsauga skiriama šalies vadovei, o užsienio reikalai – ne?
- Užsienio reikalai būtų derinami. Užsienio reikaluose yra ką veikti ir Vyriausybei, ir prezidentei.
- Į šias pareigas pasiūlytas Petras Vaitiekūnas, bet teko girdėti, kad ieškoma kitų kandidatų?
- Mūsų kandidatas yra P. Vaitiekūnas. Jis nėra pasakęs šimtu procentų, bet nėra ir atsisakęs, tai kitą sykį ieškoma visko. Vis tiek norisi, kad viskas būtų padaryta laiku.