Apžvalgą parengę analitikai teigia, kad Čečėnijos respublika reikalauja ir iš Rusijos federalinio biudžeto gauna vis didesnes sumas.
Tuo pačiu nesivarginama duoti bent kiek įtikinamų ataskaitų apie tai, kam šie pinigai išleidžiami.
Pasak RESC partnerių, Čečėnijos vadovybė visu šimtu procentų išnaudoja susiklosčiusią situaciją, nes žino, kad kare užstrigęs Kremlius nerizikuos ir neims koreguoti „duoklės“ mokėjimo respublikai.
Gauna daugiau, nei spėja išleisti
Gegužės pradžioje buvęs Rusijos finansų viceministras, o dabar – pirmasis Centrinio Rusijos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksaščenka atkreipė dėmesį į tai, kad, Finansų ministerijos duomenimis, per du šių metų mėnesius Čečėnijos biudžeto išlaidos išaugo 45 procentus, lyginant su pernai. Palyginimui – Dagestano biudžeto išlaidos augo 17 proc.
Tačiau dar įdomiau atrodo tai, kad subsidijos, kurias Čečėnija gavo iš federalinio biudžeto, buvo dar didesnės, nei respublikos išlaidos.
Šios įžvalgos ne tik patvirtina, kad tęsiasi „potencialiai sprogstamo“ Kaukazo regiono „užvertimas pinigais“, bet ir verčia atkreipti dėmesį į kelis momentus, susijusius su šiuo procesu.
Visų pirma akivaizdu, kad Čečėnijos „išlaikymui“ skiriamos kur kas didesnės sumos, nei skelbiama oficialiai.
Dotacija Čečėnijos biudžeto subalansavimui šiais metais sieks 8,4 mlrd. rublių – tokia suma nurodoma teisės aktuose.
Tuo metu Čečėnijos valdžios atstovai anksčiau įvardijo, kad iš Maskvos gauna apie 300 mlrd. rublių ( 2022 metų kursu – 3,8 mlrd. dolerių).
Reikalauja vis daugiau
Prieš metus toks R. Kadyrovo pareiškimas išprovokavo ekonomistų diskusijas.
Versiją apie kažkokius „nebiudžetinius pervedimus“ sunku patikrinti, tuo metu kitas skiriamas sumas patikrinti įmanoma.
Žinomos ekonomistės Natalijos Zubarevič teigimu, jos sudaro apie 120 mlrd. rublių – tai yra, 15 kartų daugiau, nei oficialiai pripažįstama.
Analitikai pažymi, kad Čečėnija ir anksčiau išnaudodavo bet kokią progą reikalauti daugiau pinigų iš federalinio biudžeto.
Būtinybę padidinti skiriamas sumas R. Kadyrovas yra aiškinęs didesniu, nei kituose regionuose, gimstamumu. Koronaviruso epidemijos situacija, RESC partnerių vertinimu, buvo išnaudota ne 100, o visais 120 procentų.
Per koronaviruso krizę 2020-2022 metais regionas neteko apie pusės milijardo rublių pajamų, bet jam pavyko užsitikrinti 6 mlrd. rublių dydžio pagalbą.
Lojalumo kaina išaugo
Be to, R. Kadyrovas ir jo aplinka mano, kad dabartinėje situacijoje jo lojalumo Kremliui kaina išaugo. Kartu jie supranta, kad karas nurašys visus neatitikimus ataskaitose.
Pavyzdžiui, Čečėnija asėkmingai komercializavo kovos su terorizmo apraiškomis regione temą. Jai, nepaisant to, kad R. Kadyrovas viešai aiškino, jog su pogrindžio grupuotėmis baigta, leidžiamos didžiulės sumos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jėgos struktūros, kurios buvo sukurtos vykdyti kovos su terorizmu operacijos (baigtos 2009 metais) užduotis, nebuvo išformuotos ir toliau ryja milžiniškas sumas.
Šis regionas, analitikų duomenimis, pagal skiriamas lėšas yra ketvirtas Rusijoje.
Kiekvienas R. Kadyrovo susitikimas su V. Putinu ar Rusijos Vyriausybės vadovais, palydimas pranešimu apie papildomų lėšų skyrimą.
Po balandžio 23 dienos R. Karyrovo ir Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo susitikimo buvo pranešta, kad „už svarbiausių įsipareigojimų vykdymą“ Čečėnijai papildomai iš federalinio biudžeto bus skirti 5,5 mlrd. rublių.
Analitikai daro išvadą, kad Rusija perka Čečėnijos vadovų palankumą, o per pastaruosius metus „šio klausimo“ kaina išaugo, nes akivaizdu, kad Rusija nusilpo ir neištvertų papildomų turbulencijų Kaukaze.
Čečėnijos vadovybė leidžia Rusijai slėpti šį faktą, o Rusija stabiliai didina respublikai skiriamus pinigus pagal formalias priežastis, o kartais ir visai be jų.
R. Kadyrovas sąmoningai išmeta į viešąją erdvę vienokius arba kitokius skaičius, kuo jie didesni, tuo jam geriau viešųjų ryšių prasme.
Analitikų nuomone, neteisinga manyti, kad didėjančios sumos buvo susijusios su čečėnų dalinių dalyvavimu kare Ukrainoje arba „stabilumo“ Šiaurės Kaukaze užtikrinimui.
Pasak jų, jokie objektyvūs duomenys, be pačių čečėnų vadovų garsių pareiškimų, to nepatvirtina.
„Rosgvardijos“ daliniai, suburti pagal etninę kilmę, daugiausiai veikia ne fronto linijoje. R. Kadyrovo batalionų „Achmat“, kuriuose čečėnų procentas nėra aiškus, bet nereikšmingas, taip pat nematyti jokiuose karštuose taškuose.
Tuo metu kova su „teroristų pogrindžiu“ Kaukaze greičiausiai yra surežisuota – to reikia finansavimo užtikrinimui ir paaiškinimams, kodėl vieni ar kiti daliniai turi likti Čečėnijoje, o ne būti siunčiami į Ukrainą.
Problemą užvertė pinigais
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas pats išaugino Čečėnijos režimą galvodamas, kad taip išsprendė „čečėnų klausimą“. Tačiau iš tiesų jis problemą tik užvertė pinigais, tuo tiesiog atidėdamas jos sprendimą.
Bet laikas sumokėti senas sąskaitas, anot jų, ateina, nes R. Kadyrovo apetitas neturi ribų.
Pasak RESC partnerių, galima sakyti, kad Čečėnija – seniai ne Rusija, tai yra šalis, kuri už vis didesnį „honorarą“ apsimeta, kad priklauso Rusijos federacijai.
Beje, federalinio biudžeto deficitas vis auga, o štai Čečėnijoje – ekonominis stebuklas, pinigų yra daugiau, nei spėjama išleisti.
