Užsienio žiniasklaidos pirmieji puslapiai mirga nuo naujienų, kad Maskva buvo atakuota dronais. Skelbiama, kad dronai krito tiek netoli Putino, tiek Sergėjaus Šoigu rezidencijos. A. Medalinskas laidoje įvertina girdimą situaciją.
„Ne šiaip sau Maskva atakuota, bet net gi įvardijamos ir gyvenvietes, tokios kaip, pavyzdžiui, Barvicha garsioji, kuri yra Maskvos Turniškės, galima sakyti. Ta prasme, kur gyvena visi įtakingiausi politikai, kultūros žmonės, mokslo žmonės“, – tikslina jis.
„Aišku, kad tas ženklas buvo jiems labai nepriimtinas, švelniai tariant. Ir, be jokios abejonės, tai buvo pakankamai svarbi akcija, daranti įtaką ir bendrai viešajai nuomonei, turiu omeny, tų dronų pasirodymas. Aišku, ukrainiečiai neigia, kad tai jų dronai skrenda. Galima sakyti, kad čia leidžia juos Rusijoje gyvenantys Rusijos piliečiai, nepatenkinti Putinu ir, kad tų dronų gali ir daugėti. Čia yra tokia vieša informacija. Faktas yra toks – Rusija atakuoja Ukrainą ir Ukrainos sostinę Kyjivą dronais, ir tai jau buvo 18, dabar jau 19 kartų nuo balandžio 28 dienos, bet Maskva šitas atakas papildo balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. Čia yra ta naikinanti jėga, kuri eina. Taigi, šalia to, kad Maskva nori vėl pasėti paniką Kyjive, jie dar daro smūgius“, – aiškina politologas.
„Dabar, jeigu mes kalbame apie situaciją anoj pusėj, Maskvos atžvilgiu, ar tai ten virš Kremliaus dronas praskrido, ar dabar virš Barvichos dronas praskrido – tai yra labiau kol kas viešųjų ryšių akcija, nes ukrainiečiai tikrai neturi tokių sparnuotųjų ar balistinių raketų, kuriomis galėtų atakuoti toli taikinius Rusijoje. Aš nekalbu apie Maskvą, bet, pavyzdžiui tą patį Krymą, Krymo tiltą ir kitus“, – teigia A. Medalinskas.
Vien tiekiant ginkluotę Ukrainai, girdime nuogąstavimus ir iš Vakarų – baiminamasi duoti tolimojo nuotolio raketas, kad ukrainiečiai neatakuotų Rusijos. Viena vertus, Ukraina privalo gintis, kita vertus – gauna „barti“ iš Vakarų dėl to, kaip tą daro.
„Tų Vakarų nuogąstavimų, deja, daugiau kartais girdime negu informacijos apie praktiškai atsiųstas raketas, tankus arba dabar naikintuvus, lėktuvus, jau nekalbant apie tas toliašaudes raketas, kurių, iš tikrųjų, nėra. Šia prasme, ką daro Ukraina arba ką daro tie žmonės, kurie nori pagelbėti Ukrainai, jeigu naudotume tą viešoj erdvėj sklandantį naratyvą, kad čia ne Ukraina atakuoja ir Kremlių, ir Barvichą, ir Maskvą? Yra trinamos ribos tarp to suvokimo, kas yra neleidžiama zona ir leidžiama zona. Ir, tiesą pasakius, Putinas pats kaltas. Na, Putinas yra daug kartų kaltas. Šiuo atveju, jis daro didelį nusikaltimą su šiuo karu Ukrainoje ir Tarptautinis Hagos teismas tai, matyt, ateity turės įvertinti. Bet Putinas pats kaltas, ištrindamas tą ribą tarp teritorijos, kurią Ukraina kontroliuoja, tarp teritorijos, kurią Rusija užgrobė po Vasario 24–os ir, atseit, aneksavo į Rusiją, bet ten jokie kariniai veiksmai nesiliovė, jie ir toliau vyksta, tai, gaunasi, kaip veiksmai prieš Rusijos teritoriją, jeigu žvelgiant Putino požiūriu“, – aiškina A. Medalinskas.
„Jei einam dar giliau į istoriją, tarp teritorijos, kurią Rusija aneksavo, tai yra, Krymas arba užėmė – Donbasas, kurią kontroliavo po hibridinio karo, jau po 2014 metų ir dabar dar toliau – tarp teritorijos, kurią Rusija turėjo iki Krymo aneksijos ir turi iki Krymo aneksijos. Taigi pats Putinas trina visas šitas ribas. Ir jeigu dabar kažkas paklaustų ukrainiečių: kodėl jūs atakuojate tą Rusijos teritoriją? Ukrainiečiai galėtų sakyti: palaukite, mes atakuojame ir teritoriją, kurią Rusija skaito sava Zaporižės srity, Chersono srity, Donecko srity, Luhansko srity. Kur yra ta riba nuo teritorijų Voronežo srity, Briansko srity, jau nekalbant apie Maskvą?“, – teigia jis.
„Aišku, Vakarams tokie pokalbiai nelabai patinka, bet, šia prasme, ką daro Ukraina, tai pratina ir Vakarus. Nemanau, kad taikinys būtų Maskva ar dar kas nors, bet pratina ir Vakarus, kad, žiūrėkite, štai Krymas – tai tikrai ta teritorija, kurią mes turime atakuoti ir tada duokite mums toliašaudes raketas, kad mes galėtume atakuoti Krymą ir galėtume jį atsiimti, ir, kad galėtume efektyviai daryti kontrpuolimą, ir gali būti, kad tada nustos skraidę dronai kur nors“, – aiškina A. Medalinskas.
„Šia prasme, signalas yra siunčiamas labai nevienareikšmiškas arba, kiti sakytų, vienareikšmiškas, kad būtų suvokiama, kad kol kas iš Vakarų pusės tų nuogąstavimų vietų yra daugiau negu realių veiksmų, realiai pagelbėjant su ta ginkluote, kuri reikalinga Ukrainos kontrpuolimui“, – teigia jis.
Ar Kremliaus atakos yra signalas ir pačios Rusijos gyventojams?
Politologas A. Medalinskas teigia, jog galima sakyti, kad šias dronų atakas galima vadinti viešąja akcija, kadangi dronai, iš esmės, nepadaro jokios žalos realios Rusijos karinėms struktūroms.
Tačiau, anot jo, šioje vietoje reikia pasverti abi galimas Rusijos žmonių reakcijas.
„Rusijos žmonės gali pradėti reaguoti į tai, bet čia, aišku, yra galimas dvigubas efektas. Vienas efektas tai, kai rusai eina į paniką ir sako: žiūrėkite, kiek jau mūsų, rusų, žuvo Ukrainoje, kam mums šito reikia? Dabar dronai pradeda skraidyti, pradeda degti įvairios struktūros – kam čia to reikia? Bet Putinas stengiasi tą naratyvą perversti aukštyn kojom, stengiasi perversti kitaip. Jis nori pasakyti, kad štai, aš jums sakiau, kad Ukraina nori užpulti Rusiją ir jeigu anksčiau jie tik slėpė šitą dalyką, tai dabar jau jie realiai daro tai, ką iš tikrųjų galvojo daryti“, – aiškina A. Medalinskas.
Kiek yra pagrįstos kalbos apie tai, kad gali įvykti perversmas, susiskaldymas pačioje Rusijoje?
„Čia, aš manau, daro klaidą Vakarai, bet daro klaidą ir Lietuva. Mes labai daug matėm informacijos apie tai, kad kai Rusija paskelbė mobilizaciją, kad čia rusai sukils, protestuos prieš valdžią ir panašiai. Ką padarė tie žmonės? Jie pabėgo į kitus kraštus ir Rusija gavo pakankamai išvalytą erdvę nuo galimo protesto“, – teigia A. Medalinskas.
„Taip pat, čia ir mūsų viešojoje erdvėje buvo labai daug pastebėta koks nors girtuoklis, svyruojantis mobilizuotas veikėjas ir sakyta: na, žiūrėkit, tai kas čia ta antroji pagal pajėgumą armija, kokia čia ta armija? Tai buvo absoliučiai didžiulė klaida ir Lietuvoj, ir Vakaruose taip suvokti. Rusija yra pajėgi suformuoti pakankamą armiją ir jeigu ten vienas kitas tas girtuoklis svyravo ar buvo neaprūpintas, tai dabar su šita jėga, brutalia jėga, labai agresyvia jėga, Ukraina susiduria“, – aiškina pašnekovas.
Politologas priduria, jog galvoti, kad susiskaldymas Rusijoje įvyks – taip pat yra klaidinga.
„Putinas, iš principo, perlaužė informacinės erdvės naratyvą savo atžvilgiu. Ir jei yra kas nors kitaip mąstantis – tas žmogus, iš principo, prisilaiko tokio tylėjimo rėžimo, nes įstatymai yra taip parengti, kad bet kuris, prabilęs prieš Purino režimą, yra internuojamas ir ten yra baisios bausmės“, – aiškina jis.
Anot A. Medalinsko, iš galvos reikėtų išmesti ir mintis, kad Putinas serga ir greitai mirs. Jo teigimu, situacija yra kur kas rimtesnė, nes Rusija yra pajėgus priešas.
Tas pačias mintis politologas taiko ir konspiracijos teorijoms apie galimą Lukašenkos nunuodijimą.
„Viskas yra iš tos pačios serijos. Mes negalime nuneigti, kad Lukašenkai kažkas atsitiko Maskvoje. Mes tikrai to negalime nuneigti, bet faktas yra tas, kad mes tikrai matėme kaip jis atrodo video ekranuose. Čia šito nesuvaidinsi, nors Lukašenka, tiesa, meistras viešųjų ryšių žaidimo ir parodymų, bet, aš manau, kad tai nebuvo suvaidinta“, – teigia A. Medalinskas.
Anot jo, nereikėtų spėlioti, kas bus toliau ir vesti diskusijas, kas bus po Putino arba Lukašenkos patraukimo iš valdžios.
„Reikia žiūrėti į giluminius procesus, apie tai, kas darosi politinio elito sluoksniuose Rusijoje arba toje pačioje Baltarusijoje. Reikia turėti informaciją, reikia daryti analizę, bet nenueiti tokiu labai paviršutinišku svarstymu apie tai, kas bus po Putino, kas bus po Lukašenkos, kai ir vienas, ir kitas ne tik, kad šmėžuoja ekranuose, bet dar ir daro sprendimus“, – teigia politologas.
Šiuo metu labai daug spėliojama, kas bus po Ukrainos kontrpuolimo. Viena vertus, lūkesčių yra labai daug. Kita vertus, net ir pati Ukraina kartoja, kad nereikia visų lūkesčių dėti būtent į kontrpuolimą ir, kad karo baigties tai gali nenulemti.
Politologas A. Medalinskas pasakoja, ko tikisi patys ukrainiečiai.
„Ukrainiečiai tikrai tikėjosi to visuotinio kontrpuolimo, ko tikėjosi ir likęs pasaulis. Tai yra faktas, bet, lygiai taip pat, faktas yra kitas dalykas. Tai yra kuo tu visą tą darai?“, – teigia jis.
„Rusai turi aviaciją. Ukrainiečiai neturi nei priešlėktuvinių sistemų, nei aviacijos. Turi, bet tikrai ne tokiais kiekiais ir ne tokiais pajėgumais“, – aiškina A. Medalinskas.
Politologas dalinasi, kad jam kyla klausimas – kas dengs Ukrainos kariuomenę?
„Kas man labiausiai krito į akis ir kuo aš labiausiai esu nustebęs, tai tuo, sakyčiau, seklumu, analizes, kalbant apie tą pačią situaciją, apie kontrpuolimą. Aš ne karo ekspertas, bet tiesiog kaip politologas, kaip žmogus, bendraujantis su kariuomenės, nacionalinės policijos, nacionalinės gvardijos, pasienio, kitais pareigūnas – man šie klausimai kilo. Aš į juos neturėjau atsakymo. Ir kai aš pradėjau girdėti iš Vakarų, visų pirma, iš Jungtinių Amerikos Valstijų pareiškimus apie tai, kad mes laukiam kontrpuolimo, tai kada, kaip, tai aš pradėjau bendrauti su vakariečių partneriais ir klausti to pačio klausimo: jūs ko norite? Norite, kad kontrpuolimas būtų sėkmingas? Ar kažkas tam tikruose politiniuose sluoksniuose mano, kad jau šitam karui reikia daryti pabaigą ir tegu ukrainiečiai turi kiek turi tos ginkluotės, kiek jau čia duota?“, – teigia jis.
„Aš šitą versiją turėjau ir 4–5 vietoj visą laiką laikiau tarp visų galimų dalykų, kodėl stringa ginkluotės tiekimas, kodėl raginama daryti kontrpuolimą ir panašiai. Paskui man šita versija vis aukščiau ir aukščiau kilo. Tai štai, klausimas, kuris yra labai svarbus ir jis labai svarbus ne tik Lietuvoj mums, bet ir Vakarų pasaulyje – ko norima? Ir kitas klausimas – ar jūs suprantate, kad kiekvienas tas trypčiojimas vietoje Vakaruose, kainuoja milžinišką kiekį žmonių gyvybių, tame tarpe Ukrainos žmonių gyvybių?“, – kelia klausimus A. Medalinskas.
„Mano manymu, jeigu tikrai kažkas norėjo Ukrainos pergalės, tai, aš galiu pasakyti, gegužės mėnesį, gegužės pradžioj, birželio vidury – pasaulis stovėjo ties labai pavojingu dalyku, kuriame galėjo būti milžiniškos kraujo jūros, tame tarpe, aišku, ukrainiečių kraujo jūros ir nepasiektas rezultatas dėl to, kad kažkas labai primityvokai paskaičiavo apie Ukrainos ginkluotės poreikius ir labai neatsakingai pasižiūrėjo į tiekimo terminus tos ginkluotės“, – aiškina jis.
Šioje vietoje A. Medalinskas teigia, kad ukrainiečius nuo kraupios baigties išgelbėjo pati gamta, dėl kurios sąlygų nebuvo pradėtas kontrpuolimas.
Politologo teigimu, Ukraina šiuo metu rankose turi „kozirį“ – niekas nežino nei kontrpuolimo krypties, nei kada jis įvyks.
„Duokite pakankamai ginkluotės – Ukraina puls. Tada, kada matys, kad reikia ir su visu netikėtumo faktoriumi“, – teigia jis.
