aA
Daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikams, tačiau tik 4,9 proc. kiekvieną sekmadienį meldžiasi Mišiose, 18,2 proc. reguliariai eina išpažinties ir tik 38,3 proc. neabejoja, kad Kristus – gyvas, parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta viešosios nuomonės apklausa.
Pusė Lietuvos krikščionių netiki, kad Kristus gyvas. Bažnyčios atsakas
© DELFI / Tomas Vinickas

Kaip pripažino vyskupas Gintaras Grušas, dauguma mūsų, pakrikštytųjų, pažįsta tikėjimą tik tiek, kiek ruošėsi Pirmajai Komunijai, galbūt – Sutvirtinimui.

„Jeigu  mūsų žinios ir kitose srityse būtų tokio lygio, kaip mūsų tikėjimo žinios, mes neišgyventume. Pagalvokite apie mitybą, mediciną. Nesame daktarai nei mitybos ekspertai, bet žinome pakankamai, kad  galėtume išgyventi. Ar mūsų tikėjimo žinios yra tokios, kad mes iš tikrųjų galėtume gyventi pilnai ir sveikai?“, - rašydama apie Tikėjimo metus klausė ganytojas.

Siekdama užpildyti šią spragą Lietuvių katalikų mokslų akademija vilniečiams rengs kursus, kuriuos ves dvasininkai ir Bažnyčios gyvenimą tyrinėjantys mokslininkai pasauliečiai.

Visi, kam rūpi istoriniai šaltiniai apie Jėzų Kristų, kaip Bažnyčia atsako į jai metamus kaltinimus, o taip pat smalsaujantiems, ką teigia šiuolaikinis ateizmas, kas slypi po New Age pavadinimu, kviečiami studijuoti tračiuosius mokslo metus pradedančioje Mažojoje akademijoje.

Studijų tikslas – ne tik atsakyti tikintiems ar ieškantiems į klausimu, bet ir norintiems susiformuoti sąmoningą požiūrį į Dievą, Bažnyčią padėti tai padaryti.

Ką teigia šiuolaikinis ateizmas?

Rudens semestre, kuris prasidės spalį, siūlomi keturi kursai: pirmadieniais nuo 18 valandos bus dėstomi Krikščionybės pagrindai, trečiadieniais tokiu pat metu Šventasis Raštas: Sinoptinės evangelijos ketvirtadieniais 17.30 val. Bažnyčios istorija, o nuo 19 val. - Dievo vaizdavimas krikščioniškame mene.

Įvadiniame Krikščionybės pagrindų kurse klausytojai sužinos, koks yra krikščioniškojo tikėjimo turinys, kodėl tikintiesiems reikalinga bendruomenė, dėl ko egzistuoja kančia, ką teigia šiuolaikinis ateizmas ir t. t.

Šv. Rašto cikle sesuo Benedikta Rollin RA pristatys sinoptines evangelijas ir pateiks pagrindines žinias apie Naujojo Testamento istorinį ir socialinį kontekstą.

Labiau pažengusieji kviečiami į Bažnyčios istorijos studijas, kurias ves istorikas, dr. Liudas Jovaiša. Pagrindinės temos: Europos christianizacija, Bažnyčios vieta Viduramžių visuomenėje, Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimas, Vakarų Bažnyčios santvarkos raida, vienuolinio gyvenimo formos Viduramžių Europoje, religinio gyvenimo raida Viduramžiais, vėlyvųjų Viduramžių Bažnyčia Lietuvoje.

Krikščioniškojo atvaizdo genezę ir raidą pristatys menotyrininkė dr. Sigute Maslauskaitė. Šiame kurse bus siekiama išsiaiškinti Bažnyčios istorijos įvykių įtaką žmogaus kūrybai, suprasti, kodėl krikščionybė triumfavo siaučiant ikonoklastijai ir kaip ši krizė praturtino atvaizdo istoriją, dėl ko gotikos spindesys prasidėjo asketiškuose cistersų vienuolynuose, kaip Reformacija ir Tridento susirinkimas įkvėpė Karavadžą, Rubensą, taip pat - kodėl „saldus“ XIX a. realizmas užleido vietą daugelio dabartinių bažnyčių griežtumui.

Iki rugsėjo 27 dienos vyksianti registracija į rudens kursus yra privaloma. galimybe pagilinti tikėjimą jau susidomėjo nemažai žmonių, į kursus aktyviai registruojamasi. Platesnė informacija teikiama interneto svetainėje www.lkma.lt.

Vysk. K. Kėvalas: krikščionybė nėra tradiciškai paveldimas moralinių normų rinkinys

„Jei žmonės netiki, kad Kristus prisikėlė ir gyvena tarp mūsų, krikščionybė tėra istorija ar tradiciškai paveldimas moralinių normų rinkinys. Tikėjimas gyvas tik tada, kai tiki Prisikėlimu ir per maldą stengiesi užmegzti asmeninį ryšį su Dievu“, – komentuodamas DELFI užsakymu atliktą gyventojų apklausą sakė vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Dvasininką nustebino krikščionimis save vadinančių žmonių atsakymai į klausimą, ar jie tiki, kad Kristus – gyvas. Teigiamai atsakė 38,3 proc., abejojo 28,6 proc., likusieji tai neigė arba nežinojo, ką atsakyti.

„Kad ir kaip būtų, esame krikščioniškas kraštas. Tik labai įdomus statistikos išsiskyrimas tarp tų, kurie save vadina krikščionimis ir tų, kurie praktikuoja. Viena išvada: tikėjimas Lietuvoje daugiau vardas, nei praktika“, – apibendrino K. Kėvalas.

Vis dėlto, 28,6 proc. abejojančiųjų dvasininką nuteikė optimistiškai, nes tai rodo, jog tiek žmonių yra „pakeliui, tik kol kas neapmąstę tikėjimo“.

„Tas skaičius rodo lūkuriavimą. Žmonės, tarsi, atviri, tačiau, gali būti, likę Pirmosios Komunijos laikų Dievo supratime. Gali būti, kai kurie tiesiog neturėjo galimybės ar laiko giliau apmąstyti pagrindinės Tiesos, tačiau, jei žmogus atviras, anksčiau ar vėliau turės tai padaryti. Tik tie neturi galimybės, kurie tvirtai apsisprendžia nemąstyti ir iš esmės atmeta Dievo buvimo galimybę“, – sakė vyskupas.

Tai, kad 22,3 proc. katalikų ir kitoms krikščionių bažnyčioms save priskiriančių žmonių teigė netikintys prisikėlusiu Kristumi, K. Kėvalas vadino tam tikru paradoksu. „Tu netiki pagrindine tiesa, nors vadini save krikščionimi, – stebėjosi ganytojas. – Tai reiškia, kad šį atsakymą pasirinkusiems žmonėms krikščionybė yra daugiau tradicija, negu asmeniškai priimtas sąmoningas tikėjimas“.

K. Kėvalo nuomone, minėtas procentas respondentų krikščionims save priskiria tikriausiai dėl to, kad yra pakrikštyti, kita vertus, tai rodo stiprią tėvų įtaką, tradiciją, kuri greičiausiai perimama nesąmoningai: daugiau paveldima, o ne prisiimama ar suvidujinama.

Daugiausia netikinčių, kad Kristus gyvas, tarp jaunų 18-24 metų amžiaus žmonių, kurie, kunigo žodžiais, dar nestabtelėję prie esminių gyvenimo prasmės ir tikėjimo klausimų.

Tarp abejojančių daugiausia aukštesnių pajamų, didmiesčių vyrų iki 26-45 metų amžiaus.

Aiškindamas šią tendenciją dvasininkas atkreipė dėmesį, jog didesnės pajamos dažnai suponuoja didesnį užimtumą, įsisukimą į darbų ratą, o tai reiškia, kad mažiau laiko lieka sau.

Svarbi dvasinė higiena

Kiek optimistiškiau nuteikiantys respondentų atsakymai apie išpažintį. Reguliariai ją atlieka 18 proc. katalikų ir tai, K. Kėvalo žodžiais, pozityvus skaičius, rodantis, kad žmonėms svarbi dvasinė higiena.

45,5 proc. išpažinties teigė einantys ypatingomis progomis: per laidotuves, vestuves, krikštynas. „Tai rodo, kad žmonės priima Bažnyčios kvietimą išpažinties ateiti ypatingom progom, kad žmonės į tą kvietimą atsiliepia, ypatingai Velykų, Kalėdų laiku“, – komentavo dvasininkas.

Tačiau, kunigui nuostabą kelia tai, jog net 14,1 proc. katalikais save laikančių žmonių teigė nė karto neišpažinę nuodėmių. „Labai keista, nors gali būti, kad tie žmonės tik pakrikštyti, nepriėmę Pirmosios Komunijos, dėl to neina išpažinties?“, – svarstė DELFI pašnekovas.

Vyskupui K. Kėvalui pasirodė natūralu, kad išpažintis populiarėja nuo 36 metų amžiaus ir kad prie klausyklos dažniau eina ne vyrai, o moterys. „Nuo 36 metų prasideda vidurio amžiaus gyvenimas. Galima sakyti, kad tai – lūžio metai, kai žmogus permąsto vertybes“, – komentavo dvasininkas, atkreipdamas dėmesį, kad moterims išgyventi šį laiką lengviau, nes jos turi stiprią intuiciją, o vyrai dažnai vadovaujasi vien logika, kuri, kaip žinia, dažnai neduoda postūmio keistis, šiuo atveju – ryžtis išpažinčiai. 

„Moterys intuityviai jaučia, kad išpažintis tvarko ir širdies reikalus, be to, galima daryti išvadą, kad jos jautresnės savo vidiniam gyvenimui, jautriau žiūri į dvasinę higieną“, – pastebi Kauno arkivyskupo augziliaras.

Tai, kad išpažinties nėra buvę daugiausia 26-35 metų vyrai, gyvenantys didmiesčiuose, kunigas siejo su šios visuomenės grupės užimtumu ir baime prisipažinti klydus, nes išpažintis – „tam tikras savęs peržengimas, kuriam, nepasiekus tam tikros brandos ir savirefleksijos lygio, sunku ryžtis“.
Apklausos duomenimis, išpažintis populiaresnė tarp kaimo gyventojų ir tai vyskupas siejo su stipresnėmis bendruomenėmis, išlaikytais stipresniais tarpusavio ryšiais. 

„Kaime ir bažnyčiai arčiau prieiti prie žmogaus, paraginti jį ateiti, ir žmogui, turbūt, lengviau nepasimesti, nes kaimo aplinka draugiškesnė tikėjimo praktikai. Mieste „skystesnis“ bendruomeninis gyvenimas, didesnis gyvenimo tempas, užimtumas, be to, dėl pasiūlymų gausos, miesto žmogus sunkiau atsirenka prioritetus“, – apibendrino vyskupas K. Kėvalas.


Naujienų portalo DELFI užsakytą apklausą Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" atliko standartizuoto interviu metodu. Joje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida 3,1%.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai (161)

Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį...

Ekspertai apie augančias paslaugų kainas: jei kainos didėja, turėtume džiaugtis (86)

Kol Europa džiaugiasi krintančiomis kainomis, lietuviai krato kišenes. Per metus vartojimo prekės...

Dar 8 šalies savivaldybėms gali grėsti karantinas: į raudoną zoną pateko ir Vilnius patikslinta (367)

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo...

Nauja tvarka dėl izoliacijos: SAM paaiškino, kas tiksliai keičiasi (58)

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą...

Jasikevičiaus sąskaitoje – pirmoji pergalė „El Clasico“ mūšyje: intriga sugrįžo pabaigoje „Barcelona“ pasivijo „Žalgirį“ turnyro lentelėje (13)

Šarūnas Jasikevičius stovėdamas prie „ Barcelonos “ (4/1) vairo pasiekė pirmąją savo...

Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą (327)

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti neeilinę bylą – pasikėsinimu nužudyti sunkiai...

Šiluma kol kas nesitrauks, bet lietaus klius beveik visai Lietuvai (2)

Šeštadienį iki pietų tankiausi lietaus debesys keliaus per pietinius šalies rajonus. Vėliau...

Mįslingas ir kraupus penkių vyrų likimas arba amerikietiškas Diatlovo perėjos variantas (42)

1978 metais Kalifornijos Čiko mieste pakeliui namo po koledžo krepšinio rungtynių mįslingai...

|Maža didelių žinių kaina