„Puota maro metu“: per karantiną ministerijų valdininkų atlyginimai kilo tūkstančiais

Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino ministrai, tai lėmė per pirmąją pandemijos bangą užgriuvusių darbų gausa, su kuria susidoroti tekdavo ne tik po darbo, bet ir savaitgaliais. Politologai sako, kad tokios pinigų dalybos per karantiną primena puotą maro metu.

Turguje Petras prekiauja jau porą dešimtmečių, tačiau šį pavasarį dėl karantino suvaržymo porą mėnesių veiklą teko stabdyti, o Vyriausybės skirtos 300 eurų išmokos, nuostoliams kompensuoti, taip pat negavo.

„Iš kitų pardavėjų sužinojau, klausė, kodėl neėmiau, bet aš nežinojau. Nemoku pats pildyti, sūnus užpildė, bet jau per vėlai. Tai aišku, kad būčiau ėmęs, visi ėmė, o aš nei kapeikos nepaėmiau. “, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo turgaus prekiautojas Petras.

Turgavietėse prekiauja apie 80 tūkst. žmonių, tačiau 300 eurų išmokos pasiekė tik nedidelę dalį smukiųjų prekybininkų, sako asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius.

© DELFI / Andrius Ufartas

„Kreipėsi ir gavo paramą tarp 5–10 procentų, aš tokią valstybės paramą ir šitą visą akciją vertinu kaip nepasisekusią, ji patyrė fiasko. Taip įvyko dėl to, kad visą laiką ignoravo mūsų asociaciją, neatsižvelgė į mūsų argumentus, mes iš karto sakėme, kad čia senyvi žmonėms, paramą reikia duoti jiems priimtinu būdu“, – aiškino pašnekovas.

Turgaus prekiautojai 300 eurų kompensaciją vadina valdžios išmalda.

„Kas tai yra 300 eurų? Tai yra kinietiško išmanaus telefono kaina. Ar mes norime pasakyti, kad žmonėms, kuriems buvo draudžiama 3–6 mėnesius prekiauti ne maisto produktais, gali už 300 eurų kažką pakeisti, pagelbėti? Anaiptol“, – svarstė asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas V. Butkevičius.

Tačiau pavasarį užklupęs karantinas pinigines paplonino ne visiems. Ne vienos ministerijos valdininkai per visą karantiną galėjo džiaugtis solidžiais priedais prie algų.

© DELFI / Kiril Čachovskij

Ypač Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai.

Viceministrų ir kanclerio uždarbis per karantiną šoktelėjo per tūkstantį eurų, ir siekė beveik 7 tūkstančius eurų (iki mokesčių). Valstybinės ligonių kasos direktoriui uždarbis padidėjo daugiau nei pusantro tūkstančio eurų, siekė beveik 6 tūkst., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovams – tūkstančiu eurų, iki 4 tūkstančių eurų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad viskas tvarkoje.

„Gerai, kad institucijos turėjo, galėjo, kai kur ir papildomai buvo skirta lėšų, kad būtų atlyginta už darbą. Tikrai jie nestovėjo prastovose, šitas sektorius turėjo darbo daugiau, nei bet kada anksčiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams aiškino ministras A. Veryga.

Vidaus reikalų viceministrams atlygis už darbą kilo 1,3 tūkst. eurų ir siekė per 5 tūkst. eurų, pranokdamas ir pačios ministrės Ritos Tamašunienės.

„Labai intensyviai dirbome. Ir kalbant apie koronaviruso, ekstremalias situacijas, jiems ta priemoka netgi, sakyčiau, galėtų būti ir didesnė“, – tikino R. Tamašunienė.

© DELFI / Kiril Čachovskij

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad jų viceministrų algos per karantiną daugiau nei tūkstančiu eurų pakilo dėl užgriuvusių papildomų darbų.

„Didžioji dalis teisės aktų, kuriuos Vyriausybė inicijavo – tai yra mūsų. Tai sukūrė tokią situaciją, kad dirbama buvo dieną naktį“, – apie pokyčius kalbėjo ministerijos vadovas Linas Kukuraitis.

Didesnes algas per karantiną gavo ir su koronaviruso pandemija tiesiogiai nesusijusi Aplinkos ministerijos kancleris, viceministrai ir patarėjai. Ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, tai įvyko dėl to, kad ministerijoje vietoje trijų dirbo tik du viceministrai.

„Reikėjo išdalinti krūvius ir vieno viceministro atlyginimas išdalintas kitiems viceministrams. Galbūt dėl to ir atrodo, kad pokytis kažkoks yra“, – aiškino K. Mažeika.

Nuo beveik 500 iki tūkstančio eurų didesnių atlyginimų per karantiną sulaukė ir Finansų, Žemės ūkio ministerijų, taip pat Vyriausybės kanceliarijos vadovybė, premjero patarėjai.

Politologė Jūratė Novagrockienė tokias pinigų dalybas vadina puota maro metu.

„Kai buvo pavasarį karantinas, buvo visiškai niekas neaišku, kokia čia situacija, kaip bus sprendžiami darbo klausimai, stringančių verslo įstaigų likimas, ugdymo įstaigų. Tada buvo toks balius maro metu, kuriuo pasinaudojo valstybės tarnybos ir iššvaistė pinigus“, – savo požiūrį dėstė J. Novagrockienė.

Anot politologės, už darbą valdininkams buvo galima atlyginti, pavyzdžiui, papildomais laisvadieniais.