Pasak karių, islandė ketino kreiptis į misijai vadovaujančius kariuomenės vadus, tačiau Lietuvos atstovams pavyko moterį perkalbėti.

„Mes ją įtikinome, kad įvyko nemalonus nesusipratimas, kad pulkininkas leitenantas tiesiog supainiojo palapines“, - teigė vienas misijoje dalyvavęs karys.

Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Algminas Gutauskas ketvirtadienį teisme pareiškė, kad toks A. Matuko elgesys neleistinas ir netoleruotinas: „Jis naktį užėjo į svetimoje teritorijoje esančią palapinę, kurioje nakvojo moteris iš Islandijos“.

„Toks atvejis buvo, bet jis nebuvo pripažintas seksualiniu priekabiavimu, - po teismo posėdžio sakė A. Gutauskas. - Situacija paprasta: žmogus įeina į moters palapinę, o paskui aiškintis gali kaip nori. Tuo metu jam buvo kojos trauma ir jis tikino ieškojęs pagalbos. Gali būti, kad taip ir buvo, bet islandė pagalvojo, kad prie jos priekabiauja, nors tai nebūtinai reiškia, kad iš tikrųjų jis priekabiavo. Nieko, be užėjimo į palapinę fakto, daugiau nėra“.

Skundą dėl pulkininko leitenanto A. Matuko atleidimo iš kariuomenės ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jam A. Matukas skundžia krašto apsaugos ministro praėjusių metų liepos 31-osios įsakymą, kuriuo dėl netinkamo elgesio buvo atleistas iš kariuomenės sistemos.

Ministro įsakyme nurodyta, kad aukštas karininkas atleidžiamas, nes be leidimo tarptautinės misijos metu Afganistano Goro provincijos atkūrimo zonoje dėvėjo ne uniformą, o sportinę aprangą, nedalyvaudavo rytiniuose pasitarimuose bei be leidimo buvo išvykęs iš dalinio teritorijos.

Misijai vadovavęs pulkininkas leitenantas Almantas Leika ketvirtadienį teisme patvirtino, jog dėl jam pavaldaus Logistinio paramos elemento vado veiksmų Afganistane buvo kilę problemų.

„Nedėvėdamas uniformos ir be jos išvykdamas iš teritorijos A. Matukas sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems misijoje dalyvaujantiems kariams“, - A. Leika pareiškė, kad toks karininko elgesys neatitiko elgesio normų, juoba kad operacijoje dalyvavo ir kitų valstybių kariai.

Lietuva yra sulaukusi Kroatijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės atstovų priekaištų dėl A. Matuko elgesio per misiją Afganistane.

Misijos vado teigimu, A. Matukas buvo peržengęs visas ribas, nes per vieną pasitarimą vartojo necenzūrinius žodžius, be to, pasiūlė susidoroti su vienu pagal rangą aukštesniu karininku.

„Visa tai vyko misijos pradžioje, pasibaisėjau, nes kario elgesio normos yra apibrėžtos etikos kodekse“, - teisme liudijo kitas misijos Afganistane dalyvis.

Pasak KAM atstovo A. Gutausko, misijos sėkmė priklausė nuo viso būrio vienybės, todėl dėl A. Matuko elgesio kilo nemažai problemų. Kai KAM gavo anoniminį skundą, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, karininkas buvo sugrąžintas į Lietuvą.

Skunde bei kartu misijoje dalyvavusių karių paaiškinimuose buvo nurodyta, kad pulkininkas leitenantas vartojo alkoholį, tačiau šio fakto nepavyko įrodyti. Tiesa, apie tai buvo paskelbta žiniasklaidoje, kai krašto apsaugos ministras A. Matuką atleido iš pareigų.

Todėl buvęs karininkas siekia, kad teismas jam ne tik priteistų 200 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti, bet ir grąžintų į tarnybą bei išmokėtų atlyginimą už priverstinį pravaikštos laiką.

Po teismo posėdžio A. Matukas savo skundo nekomentavo ir su žurnalistais atsisakė bendrauti. Jam atstovaujantis advokatas Linas Mažonas nurodė, kad jo klientas ne tik buvo nepagrįstai atleistas, bet ir su juo susidorota.

Advokato teigimu, per misiją karininkas buvo susižeidęs koją, negalėjo dėvėti specialios avalynės, esą todėl ir nešiojo sportinius batelius bei kostiumą.

Teisininkas taip pat nurodė, kad A. Matukas iš misijos teritorijos be aukštesnių vadų leidimo negalėjo išvykti, o jeigu išvyko, esą dėl to turėtų būti nubausti tie, kurie jį išleido.

Gynėjas taip pat kaltino misijos vadą A. Leiką, kuris esą apie galimus drausmės pažeidimus nepranešė kariuomenės vadovybei.

Ar aukštas karininkas iš kariuomenės buvo atleistas pagrįstai, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius turėtų paskelbti sausio 21-ąją.