aA
Po kauniečių istorijos, kai iš šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai, vaiko teisių apsaugos sistemos reforma ir jos įgyvendinimas susilaukė daug visuomenės ir ekspertų dėmesio. Viešojoje erdvėje pasirodant vis naujiems atvejams ir specialistų pasakojimams apie pertvarkos spragas, į situaciją sureagavo ir ją atidžiai sekanti psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė.
© Shutterstock

Ji atkreipė dėmesį, kad smurto prieš vaikus klausimas ir Lietuvoje įgyvendinama reforma suskaldė visuomenę į dvi dalis.

„Viena pusė sako, „beprotiškai bijau to, kas dabar vyksta Lietuvoje. Jaučiu, tos tarnybos dėl bet kokio preteksto dar ir mano vaikus paims“. Kita pusė teigia, kad „kažkokia nesąmonė šis isterinis burbulas“. Ir kad „paranoja tai ir tiek. Niekas be reikalo nieko nepaiminėja“.

Tai va. Visuomenė pasidalino. Smurto prieš vaikus tema ir, kaip tai sprendžiama šiuo metu, skamba visoje Lietuvoje. Tokiomis aplinkybėmis ir vėl negaliu tylėti. Jaučiu pareigą įvardinti tuos jausmus, kurie kyla stebint šią situaciją Lietuvoje“, – savo socialinio tinklo paskyroje savaitgalį rašė psichoterapeutė.

Agnė Matulaitė (Živilės Zimnickaitės nuotr.)
Agnė Matulaitė (Živilės Zimnickaitės nuotr.)
© Asmeninio archyvo nuotr.

Specialistė pabrėžė, kad nepalaiko smurto prieš vaikus, tačiau, teigiama įraše, tai, kas šiandien Lietuvoje traktuojama kaip smurtas ir pagalba vaikams, nesutampa su jos „matymo akiniais“.

Savo įžvalgas A. Matulaitė šį kartą sakė skirianti šiuo metu dirbantiems vaiko teisių apsaugos sistemoje. „Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką, mano manymu, būtų svarbu žinoti žmonėms, kurie yra vaikų paėmimo „smegenys“ ir vaikų paėmimo „rankos“, – rašė ji.

Specialistų padėtį pavadino „nepavydėtina“

Pasak A. Matulaitės, šiandien vaiko teisių darbuotojų, įstatymą vykdančių policininkų, vaikų globėjų ar su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu susijusių psichologų padėtis Lietuvoje yra „nepavydėtina“.

„Jei atvirai, nenorėčiau dabar dirbti nė vieno iš Jūsų vietoje. Iš gelbėtojų po vieno įstatymo pasirašymo daugelio savo tautiečių akyse per kelis mėnesius tapote kone budeliais. O juk, ko gero, ir iš tiesų išgelbėjate ir jau išgelbėjote ne vieną vaiką iš mirties gniaužtų. Ačiū Jums už tai“, – rašė psichoterapeutė.

Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Ji pridūrė, kad net „tikriesiems budeliams“ senų senovėje būdavo sudarytos palankesnės sąlygos, nei šiuo metu sudaromos dirbantiems vaiko teisių apsaugos sistemoje.

„Tikriesiems budeliams ne šiaip sau jau senų senovėje DAUG mokėdavo – jie sulaukdavo visuomenės įniršio. Ir jie būdavo slepiami. Jie LEGALIAI buvo atleidžiami nuo atsakomybės. Atsakomybės galvoti, ar bausmė adekvati. Ar teisingai paskirta, etc. Jiems buvo aišku, kad galimai kančią atnešančius veiksmus jie atlieka ne savo valia“, – teigiama A. Matulaitės socialinio tinklo paskyroje.

Ji teigė suprantanti, kaip šiuo metu yra sunku specialistams, kurie dirbti į šią sritį atėjo tikėdamiesi padėti vaikams bei šeimoms, bet pajuto priešiškas visuomenės nuotaikas: „Dauguma juk augome su svajonėmis padaryti pasaulį gražesne vieta. O šiandien ne vienam Jūsų tenka po savęs palikti ir sudaužytas šeimas, ir ašarų pakalnę. Tai kaip ramiai miegoti naktį?“

Grėsmės lygio nustatymo lentelėse įžvelgė daug absurdo

Kaip teigia psichoterapeutė, objektyviai įvertinti grėsmių šeimoje pagal dabar praktikoje naudojamą grėsmės lygių lentelę neįmanoma, nes joje, A. Matulaitės manymu, daug „absurdiškų ir dviprasmiškų dalykų“.

„Kad ir tai, jog tikėjimą apie smurto grėsmę šeimoje padidina faktas, jog „tėvai nusiteikę priešiškai“ į duris pasibeldusiems vaikų teisių specialistams. Taip, teoriškai bendradarbiavimas gal ir labai fainai būtų. Tačiau praktiškai, na kur gi Jūs matėte, kad į intymų bei privatų liūtės, tigrės ar kad ir kiškės urvą patekęs žioplinėtojas būtų priimtas su katutėmis ar bent jau neutraliai? Perspėju, su visu savo asmeniniu susivaldymu ir išsilavinimu, pasibeldus su intencija galimai atimti mano vaikus, kandžiočiausi, riaumočiau ir priešinčiausi iš paskutiniųjų jėgų ir aš. Kitaip šnekant, prieš instinktus nepapūsite! Ir ne, tai visiškai nereiškia, kad nuo nepageidautinų svečių savo erdvę ginantys tėvai jau yra smurtautojai“, – rašo psichoterapeutė.

Psichoterapeutė kreipėsi į dirbančius vaiko teisių apsaugos sistemoje: tokiomis aplinkybėmis negaliu tylėti
© DELFI montažas

Kaip „idiotiškus“ kriterijus moteris įvardijo ir tamsos baimę, viršsvorį ar nepakankamą kūno svorį, kurie taip pat minimi grėsmės lygių nustatymo lentelėje. Apie tai plačiau paskaityti galite ČIA.

„Tai jau nusipelno varnelės grėsmės lygio įvertinimui? Kaip psichologė žinau, kad yra šimtai tūkstančių priežasčių, dėl ko taip gali būti. Ir ne, netgi mėlynės ant vaiko kūno visiškai nereiškia, kad šie vaikai patiria kokį nors smurtą namie automatiškai.“

Savo įraše A. Matulaitė išsakė nuomonę, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje neturėtų dirbti žmonių nemylintys ir bent dešimt metų „asmeninės terapijos“ patirties neturintys specialistai.

„Ne tik dėl to, kas po tokio „objektyvumo“ laukia pasmerktų ir išardytų šeimų, bet ir dėl Jūsų pačių pageidaučiau, kad Jūs net nebūtumėte prie tokio darbo prileisti, jei nemylite žmonių. Plius jei neturite bent dešimt metų savo asmeninės terapijos, kurioje būtumėte susipažinę su savo pačių vaikystės traumomis, prieraišumo pobūdžiu, neišsakytais jausmais savo pačių tėvams ar augintojams... Plius jei nesate praėję intensyvių psichologinio stebėjimo įgūdžių kursų. Plius jei nesate susipažinę su socialine, vaiko ir šeimos psichologija. Plius jei niekad nesimokėte ir nepraktikavote savirefleksijos. Plius jei neatpažįstate savo paties susierzinimo socialinėse situacijose. Ar jei nieko nežinote apie savo paties prigimtinį agresyvumą“, – kokie reikalavimai turėtų būti keliami dirbantiems vaiko teisių apsaugos sistemoje, nuomonę dėstė psichologė psichoterapeutė.

Vaiko atskyrimą nuo tėvų prilygino amputacijai

A. Matulaitė savo įraše priminė garsaus britų pediatro ir psichoanalitiko D. W. Winnicotto frazes – „pakankamai gera mama yra labai gera mama“ ir „nėra tokio dalyko kaip vaikas, yra tik mama ir vaikas“. Psichologės teigimu, prieraišumas formuojasi per vaiko ir jo tėvų santykį, todėl vaiko atskyrimą nuo tėvų ji prilygino amputacijai.

„Kai aš dirbu su probleminiais vaikais, dažnai sprendžiu klausimą, ar noriu skatinti vaiko prieraišumą prie savęs, ar geriau psichologiškai stiprinti mamą / tėtį, kad jis galėtų tapti pakankamai geru prieraišumo objektu savo vaikams. Vaikai nėra lengvai atskiriami nuo savo pirminių tėvų. Tai tarsi amputacija, kuri pati savaime sukelia jausmą, prilygstantį rankos ar kojos amputacijai. Kokia skausminga bebūtų mums mūsų galūnė, jos praradimas mums sukelia dar didesnį skausmą“, – samprotavo specialistė.

Ji taip pat pridūrė, kad vaikai savo jausmus suvokia stebėdami tėvus, todėl dažnai jaučiasi kalti matydami blogas tėvų emocijas. Dėl šios priežasties, mano specialistė, tėvų akyse pasirodžiusi baimė ir išgąstis „tiesiogiai traumuoja vaikus“.

„Tad jei kas nors Jums pasakė priešingai, Jums labai LABAI pamelavo“, – į vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbančius pareigūnus kreipėsi A. Matulaitė.

Vaikas
Vaikas
© Shutterstock

Su šeimomis dirbanti specialistė atkreipė dėmesį, kad visuomenėje paplitęs šeimų skirstymas į „geras“ ir „blogas“ nėra logiškas, tačiau galintis pridaryti daug žalos, nes kitokios šeimos, anot psichologės, suvokiamos kaip „pusiau žmonės“. Tokį skirstymą A. Matulaitė prilygino nacių ir sovietų taikytiems metodams, kuriais remiantis buvo daromi žiaurūs nusikaltimai žmogiškumui.

„Tokiu būtu galime (pa)sąmoningai siekti genofondo išgryninimo. Realiai žmonės nėra lengvai suskirstomi į „blogiečius“ ir „geriečius“. Pamenate, kodėl buvo sustabdyti Milgramo paklusnumo autoritetui ir Stanfordo kalėjimo eksperimentai? Ogi jie atskleidė, kad BET KOKS žmogus gali tapti sadistu. Tai yra, kad mumyse VISUOSE slypi agresija ir ūmumas. Kuris ypač greitai atsiskleidžia suteikus tam tikras sąlygas: (a) atsakomybės už atliekamą veiksmą perkėlimas kitam; (b) tam tikro iš anksto suponuoto galioje esančio vaidmens atlikimas. Be to, „blogiečiais“ dažniau tampama, kai yra smurto ir traumos patirtis. Dažnas prievartautojas gyveno prievartaujamas, kaip ir dažnas smurtautojas gyveno patirdamas nuolatinį smurtą. Tačiau kol gyvi mes turime galimybę keistis. Tuo mes ir skiriamės nuo bet kokio negyvo daikto“, – rašo A. Matulaitė.

Ragina kalbėtis

Psichoterapeutė mano, kad efektyvių pokyčių sprendžiant šeimose iškylančias problemas gali padėti pasiekti tik komunikacija. Savo įraše ji mini ir atvejus, kai į laikiną globą vaikai atvežami tam neparuošti, o tai esą rodo vaiko teisių apsaugos specialistų nemokėjimą užmegzti dialogą su vaiku bei šeima. Apie tai DELFI anksčiau pasakojo ir savo vardo bei pavardės nepanorusi atskleisti su iš šeimų paimtais vaikais dirbanti psichologė.

„Efektyvumas yra išsiaiškinime ir pokalbyje. Net jei vaikas mėgina žudytis (kas irgi, pasirodo, kvalifikuojama kaip grėsmės lygis), privalote užmegzti ryšį su tokiu vaiku. Bandyti suprasti, kas vyksta. O kas bus, jei tai yra atvejis, panašus į tokį, su kuriuo teko susidurti man? Kai paauglys prisipažino, jog mintis apie savižudybę jo galvoje sėdėjo nuolat nuo pat vaikystės. Bet jis pirmą kartą realiai MĖGINO ŽUDYTIS TIK paauglystėje, nes TURĖJO (ir tebeturi) tokius nuostabius tėvus...Ką nors tokio darant, reikia mokėti kalbėtis“, – ragino A. Matulaitė.

Vaikai
Vaikai
© Shutterstock

Be to, pasak psichoterapeutės, dirbdami tokį darbą pareigūnai turėtų gerai įvertinti ir apie galimą smurtą pranešusio asmens motyvus: „Žinoma, yra tikrų gelbėtojų. Dėkinga esu tokiems. Tačiau kartais motyvai gali būti ne tokie jau geri. Dirbdama su žmonių šeimomis ir santykiais pernelyg dažnai girdžiu įvairius nesąžiningus grasinimus. Pvz., „mano vaikas augs su manimi ir taškas. Jei reiks tam aš savo buvusios antros pusės psichinę ligą įrodysiu!“. Arba – „negaliu pakęsti savo kaimynų. Aš jautriai miegu, o ten laksto vaikai taip, tarsi jie savo nuosavame name gyventų“. Arba – „na, negali, niekaip negali vyras, koks jis geras tėvas bebūtų, pasirūpinti vaikais vienas.“

Mano, kad tokia sistema gali paskatinti emigraciją

A. Matulaitė teigia, kad dirbantys vaiko teisių apsaugos sistemoje ant savo pečių turės nešti atsakomybę dėl „nesugebančių saugiai prisirišti žmonių ir dar spartesnės emigracijos“.

„Jei Lietuvoje iki šiol gedime sausio tryliktos aukų, ar neturėtume gedėti ir „Matuko reformos“ aukų? Vaikų, kurie sistemai dar tik mokantis ir darant „klaidas“, galimai visam gyvenimui bus pasmerkti nebemylėti, nebeprisirišti. Dirbu su žmonėmis, kurie vos po vienos nesėkmės, vos po vieno mylimo žmogaus praradimo suaugusiame amžiuje padaro reikšmingą išvadą visam gyvenimui – „daugiau niekada nė prie ko“. „Niekad negaliu sau leisti dar kartą išgyventi TOKĮ skausmą. O jo tokio daugiau niekad nebus, jei pajėgsiu nebepamilti nie-ka-da“. Vaikams tai veikia kur kas stipriau. Nes dažnai įtaka padaroma pasąmoningam lygyje.

Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių vaikų įamžinimas
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių vaikų įamžinimas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokie suaugę žmonės žmonas ar vyrus gali keisti kaip kojines. Savo pačių vaikams nejaučia ypatingo prieraišumo. Ar to mes norime savo Lietuvai?“ – galimas vaikystėje patirtos traumos pasekmes vardija psichoterapeutė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dėl vaikų politikos iš „Norvegijos bėga žmonės“, todėl panašus scenarijus esą gali ištikti ir Lietuvą.

„Kodėl Lietuva turėtų būti išskirtine šiuo atveju? Ir, jei sąžiningai, ką patyrę tokios sistemos šluotą ir atgavę vaiką darytume Jūs? Jei paimtumėte mano vaiką, kaip minimum sulauktume jo tikų, tamsos, svetimų žmonių ir institucijų baimės, visokeriopo nesaugumo, o gal net negebėjimo pamilti ar prisirišti ateityje.... Kaip manote, ką daryčiau? Ar rizikuočiau savo šeimai sulaukti tokio likimo dar kartą?“ – retoriškai klausė A. Matulaitė.

Psichoterapeutė kreipėsi į dirbančius vaiko teisių apsaugos sistemoje: tokiomis aplinkybėmis negaliu tylėti
© DELFI / Domantas Pipas

Įrašo pabaigoje ji išsakė nuomonę, kad vaikai iš šeimos neturėtų būti paimami, kol pareigūnai nėra absoliučiai tikri dėl vaiko patirto smurto šeimoje.

„Nes kai galimas smurtas yra pakeičiamas realiu traumavimu, ar tai atrodo jau pakankamai gerai? Siūlau į šeimos gyvenimą žiūrėti kaip į kelionę. Gal net kelionę kalnais. Kur kartais einama labai sunkiai, kartais klimpstama ir gal tai šeimai reikia pagalbos. Tačiau visai nebūtina užsakyti malūnsparnį ar nutraukti vaikų kelionę kartu su tėvais, jei vieną naktį jie su visa šeima miegos ant akmenų. O kitą kartą – gal ir geriamo vandens kelionei pritrūks... Kvieskime „malūnsparnį“ tik tikrai ekstremaliais atvejais. O geriausia – tik tam, kad šeima vėl galėtų būti kartu.

Panašu, išgirdę Matuko istoriją, išsigandome visi. Išsigando ir mūsų valdžios atstovai. Ir tai suprantama. Iš išgąsčio imtasi labai sudėtingus dalykus tvarkyti labai paprastai. Ir tada va taip ir gaunasi. Tačiau kaip greitai dabar besisuktume, Matuko, deja, nebeprikelsime. O pasekmės šiuo metu dar gyviems esantiems žmonėms – reiškiasi, visiems mums – gali būti tragiškos. Manau, turime sustoti elgtis potencialiai žalojančiai“, – savo požiūrį dėstė A. Matulaitė.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių kontaktus rasite savivaldybių svetainėse.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
„Vaikų linija“116111kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“8 800 900 12darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras85 248 3373centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas837 750 935, 8 698 23995pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras8 673 22562, 8 650 63789ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“85 238 5770, 8 673 17380atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras85 237 2548, 8 671 89218info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras8444 74282, 8 683 96793, 8 671 16590kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva8 672 35298info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras85 271 5980, 8 611 43567pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas85 212 1653, 8 685 77347mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“8 699 54778info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“85 261 815, 8 682 62772informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija8 638 36475, 8 681 77002jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis pasiruošęs keisti NT apmokestinimą (123)

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis...

Ministerijoje budėjusi mokytoja Veronika grįžta pas mokinius: dirbs neatlygintinai (407)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) nuo lapkričio 28 dienos budėjusi pradinių klasių...

650 tūkstančių gyventojų – „Sodros“ pranešimai apie naują pensijų skaičiavimo tvarką (20)

Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo...

Kauno Kalėdų miestelio kainų apžvalga: kiek mokėsite už karštą vyną, kavą ir saldėsius (6)

Kauno rotušės aikštėje esančio kalėdinio prekybos miestelio pardavėjai patenkinti - žmonių...

Kaunas siūlo įteisinti policijos ir vairuotojų išpeiktą naujovišką gatvių ženklinimą (134)

Kauno gatvėse išpiešti rombai sukėlė tikrą diskusijų audrą – vieni palaikė Kauno...

Po dar vienų derybų mokytojai ketina stabdyti streiką ir trauktis iš ministerijos (162)

Po antradienį vykusio dar vieno darbo grupės posėdžio Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM),...

„Manchester United“ atleido trenerį Jose Mourinho (31)

„Manchester United“ atleido vyriausąjį komandos trenerį – portugalą Jose Mourinho . Apie...

NETOBULOS. Dr. Monika Kavaliauskė: ar mokslas jau kuria superžmogų?

Ar greitai paragausime duonos, pagamintos iš javų, kurių genomas bus pakeistas? Ar mokslas jau gali...

Britų vyriausybė intensyvina pasiruošimo planus blogiausiam variantui (4)

Didžiosios Britanijos vyriausybė antradienį susirinko tartis dėl pasiruošimų scenarijui, kad...

Bunkės mylimasis – pirmą kartą atvirai: papasakojo, kodėl buvo priverstas mesti kriminalisto darbą (40)

Dainininkės Natalijos Bunkės širdies draugas Edgaras Eidėjus pirmą kartą viešai prieš...