Dezinformacija: nuo netyčinės iki specialiai kuriamos
A. Kairio teigimu, dezinformacija nėra naujiena, su ja susiduriame jau seniai, bet šiuo metu stebint informacinį lauką vis dėlto reikia būti dar labiau atidesniais nei bet kada. „Dezinformacijos liūne gyvename jau seniai. Kovidinė situacija nebuvo pradžia. Jau ir prieš tai gyvavo gana intensyvi dezinformacija, intensyvi propaganda, intensyvios melagingos naujienos. Tai nėra nauja, bet šiuo metu turime suintensyvėjimą“, – kalbėjo A. Kairys.
Psichologo teigimu, dezinformacija gali būti labai įvairi: nuo šviesiai pilkos iki absoliučiai juodos. „Dezinformacijos ir melagienų spektrą turime nuo visiškai absurdiškai skambančių ir išgalvotų dalykų, iki labai švelnaus žodžių, dalykų, pavadinimų perdėliojimo truputį kitaip nei yra iš tikrųjų“, – kalbėjo VU docentas.
A. Kairys įvardijo, kad dezinformaciją galime skirstyti pagal tokios informacijos skleidėjų motyvus, tai gali būti ir priešiška propaganda, ir neteisingas faktų interpretavimas, kartais padaromas ir netyčia. „Bet galime turėti dar įvairiausių motyvų: priešiškas veikimas, bet siekiant ne įtikinti, o padidinti įtampą ar poliarizaciją – susipriešinimą. Gali būti motyvas ir dėl finansinės naudos“, – teigė psichologas ir pabrėžė, kad net ir tokiu metu gali atsirasti sukčių, kurie stengsis skleisdami dezinformaciją siekiant pasipelnyti.
Tokie sukčiai, anot psichologo, gali į viešą erdvę paleisti sukrečiančią žinutę, kuri ragintų paspausti kokią nors nuorodą, o to tikslai gali būti labai įvairūs – nuo finansinio pasipelnymo iki bandymo padidinti kokio nors puslapio lankomumą. „Gyvename pasaulyje, kuriame plaukiojame po informacijos vandenyną ir tame vandenyne yra ir nuostabių dalykų, ir visokių šlykščių naftos dėmių, kurios gali mus aplipti ir gerokai paskandinti“, – kalbėjo A. Kairys.
Socialiniai tinklai – ypač gera terpė sklisti dezinformacijai, čia svarbu šaltai vertinti net patikimų šaltinių paskleistą informaciją, nes net ir informaciją tikrinantys asmenys gali paskubėti ar suklysti. Dažnai vėliau informacija būna papildoma, tačiau pirminė žinutė jau būna pasiekusi daugybę žmonių. A. Kairio teigimu, šio efekto nesustabdysime ir taip vis tiek bus. „Dabar pagrindinis dalykas yra karas. Vykta okupacija, vyksta invazija. Šiuo atveju gauti patikimos informacijos yra sunku ir matome, kad net ir iš patikimų šaltinių ta informacija kartais būna pakeista, paneigta. Iš tikrųjų objektyviai prieiti prie informacijos šiuo momentu yra sunku. Visko gali nutikti. Klausimas tik kokiu tikslu ir kaip dažnai, – kalbėjo A. Kairys.
Kaip „įsijungti“ šaltą protą?
„Jeigu galime, tai gal būtų vertinga nesėdėti visą laiką ir nesekti įvykių, nes tai labai didina įtampą“, – pirmuoju patarimu dalijosi A. Kairys, išgirdęs klausimą, ką daryti, jei asmuo patiria didelį stresą skaitydamas naujienas, bet neskaityti naujienų negali. Psichologas teigė, kad pravartu pasistengti sekti informaciją kelis kartus per dieną ir tik iš oficialių šaltinių, o ne iš socialinių tinklų.
„Ir man pačiam, ypač pirmosiomis dienomis, buvo sunku atsitraukti nuo šito informacijos srauto. Tokiu atveju – pora patarimų iš manęs: labai svarbu įsisąmoninti, kad nuolat būdami informacijos sraute mes patirsime didesnį nerimą ir tapsime labiau pažeidžiami tomis pačiomis melagingomis naujienomis. Žmogui įtampos ir nerimo būsenoje informaciją analizuoti ir atsirinkti, kas yra tikra, kas ne, yra sunkiau. Antras dalykas, ką galbūt būtų galima daryti šioje situacijoje, kai to nerimo tikrai yra daug, atsitraukti ir pereiti prie kažkokios kitokios veiklos. Veikla gali būti labai įvairi: nuo elementariausio pasivaikščiojimo iki neelementariausio pasivaikščiojimo – kokio nors protesto“, – patarimais dalijosi psichologas.
Dar vienas svarbus dalykas tokioje įtemptoje situacijoje – svarbu itin kruopščiai tikrinti šaltinius. Ir to daugumai reikia mokytis, nes, kaip parodė neseniai atliktas „Eurostat“ tyrimas, lietuviai iš visos Europos Sąjungos šaltinius tikrina rečiausiai. A. Kairio teigimu, apie tai reikia galvoti galvojant apie šiandieną, ir ilgoje perspektyvoje. „Kalbant apie tai, ką daryti dabar, tai yra keletas labai paprastų patarimų, iš kurių pats svarbiausias – kiekvieną kartą, kai susiduriame su kažkokia žinute, kuri mus papiktina, šokiruoja, išgąsdina ar panašiai, atsitraukime nuo jos bent kelioms minutėms. Ypač, jei tai sukėlė stiprias emocijas. Tai gali būti tiek melaginga žinia, tiek ne melaginga, – kalbėjo psichologas ir pridūrė, kad kažką daryti verta tik truputį apraminus save. – Tada galioja klasikiniai dalykai: pasitikrinkite informaciją, pažiūrėkite į šaltinius, pagalvokite, kaip ji pasiekė. Antra – pagalvokite, ką ji duos, kokį efektą duos, jei ja pasidalinsiu, pranešiu kitiems ar panašiai.“
Įvardijęs patarimų, kaip reaguoti į informaciją dabar, A. Kairys įvardijo, kad būtina mokytis ir tobulėti ir tolesniems informaciniams iššūkiams. Jo teigimu, mes per daug naiviai žvelgiame į socialinių tinklų veikimą ir ne visiškai suprantame įvairių pinklių veikimą, o antras dalykas, ką, anot pašnekovo, būtina daryti – bendrai tobulėti ir ugdyti save. A. Kairio teigimu, svarbu išmanymas ne tik įvairiose srityje, bet ir, pabrėžė, politikoje.
„Bendras išmanymas mums padėtų susigaudyti, kas vyksta dabar. Suprasti, kas yra agresorius, kas yra auka, kas vyksta, ar buvo išprovokuota, ar tikrai naciai Ukrainoje yra daug paprasčiau, jei sekei politinius įvykius. Jei įkrenti į kažkokios informacijos, kuri yra prieštaringa, liūną, gali būti daug sudėtingiau susigaudyti“, – kalbėjo VU psichologas ir pabrėžė. – Šiuo momentu mums itin aktuali politinė informacija ir ji bus visada aktuali. Tai laukas numeris vienas, kuris naudojamas manipuliacijoms.“
Emocijų supratimas ir valdymas – dar vienas dalykas, kurį, anot pašnekovo, būtina ugdyti. „Kuo geriau suprasime savo emocijas, tuo geriau bus mums patiems ir tuo geriau dorosimės su tokiomis situacijomis“, – kalbėjo A. Kairys.
Jo teigimu, kiekvienas asmuo, besinaudojantis socialiniais tinklais, turi itin atsakingai žvelgti į savo skelbiamą informaciją, nes nepamatuoti žodžiai gali sukelti ne tik nerimą, bet net ir paniką. Ypač atsargiai į skelbiamą informaciją turėtų atsižvelgti politikai ir kiti visuomenėje matomi asmenys.
Kaip nukreipti mintis?
Gyvenant tokiu įtemptu metu būtina nepamiršti savo gyvenimo, pareigų, dienotvarkės, taip pat svarbu ir mokėti atitraukti mintis bei užsiimti kokia nors malonia veikla. Šeimoje, pasak pašnekovo, galima kartu gaminti vakarienę, išeiti pasivaikščioti, pabūti su vaikais, bet kalbėti apie tai, kas vyksta – reikia.
„Nekalbėti būtų daug blogiau nei kalbėti. Realiai mes negalime išvengti karo temos. Karas vyksta. Karas mums visiems, turbūt galiu drąsiai sakyti visiems, išskyrus vieną dešimtąją procento, kuri nežinia kodėl neišgirdo šitos žinios, kelia nerimą, įtampą, baimę. Kalbėjimas tarpusavyje, kartais gal net planavimas ar aptarimas, ką darytume, net ir tai gali padėti“, – kalbėjo A. Kairys, pabrėždamas, kad kiekvienam iš mūsų gali padėti žmogiškas artimo žmogaus palaikymas.
O ar žiniasklaidoje turi net ir tokiu metu likti pramoginis žanras? „Nėra vieno patarimo. Nemanau, kad visiems absoliučiai būtina persiorientuoti į visiškai kitą veikimo lauką ir kalbėti vien apie karą, bet iš kitos pusės – ignoruoti karo temos neįmanoma. Natūralu, kad ji įsipina į bet kokį turinį. Bet svarbu galvoti, kaip mano turinys, nuomonės formuotojo ar žurnalisto, atrodo šitame kontekste. Gal kai kurių jo elementų geriau nedėti, nes bus įžeidžiantis ar nejautrus“, – kalbėjo A. Kairys
Kitokią nei įprastai laidą „Jūs rimtai?“ su VU psichologu A. Kairiu galite žiūrėti čia.
