Psichologė: užuot dūsavę dėl emigracijos, turėtume ugdytis toleranciją

Naujausias gyventojų surašymas, patvirtinęs, kad Lietuvoje jau nebėra 3 milijonų, paskatino ne vieną diskusiją, kurioje buvo ieškoma svertų, kaip žmones sulaikyti tėvynėje, o jau išvykusius paskatinti grįžti. Kol specialistai diskutuoja, emigracija vyksta kaip vykusi. Tačiau ne visiems velnias atrodo toks baisus, kaip bandoma jį piešti. Anot kai kurių specialistų, emigracijos baimė gali būti siejama su mažos tautos, kuriai reikia mokytis tolerancijos, sindromu.

Dėl tolerancijos stokos galime visai užsidaryti

Pasak verslininko Igno Staškevičiaus, kai žmonės palieka Lietuvą – emigruodami ar pavieniui, ar šeimomis, ar iškeldami verslus iš Lietuvos, Lietuvos pozicija, įvaizdis, pagaliau šalies prekės ženklas, lyginant su kitais, silpnėja. Mat visur egzistuoja konkurencija.

„Jeigu žmogui kitur pasidaro geriau negu gimtinėje, yra labai liūdna. Bet tokia objektyvi realybė. Ko reikia, kad ši tendencija pasikeistų? Sustiprinti pasitikėjimą, parodyti, kad yra žmonių, kurie nėra nusivylę, kurie tiki, gali imtis atsakomybės, kurių pensijos geros, ketinimai nuoširdūs, kilnūs. Tuomet šie pokyčiai galėtų pasisukti kita linkme“, - įsitikinęs verslininkas.

Jis priduria, kad absoliutinti taip pat nieko negalima: „Kalbant apie mūsų gyvenimą Europos Sąjungoje – juk yra teigiamų dalykų iš šios mūsų narystės. Jeigu mes būtume likę izoliuoti, nežinau, ar būtų pavykę sulaikyti visus tuos žmones, kurie šiandien yra išvažiavę, ir ar jie būtų laimingi. Pagaliau ar mes būtume laimingesni negu šiandien? Kitas dalykas, kad globalizacijos banga, kuri vienu metu buvo mus apėmusi, ir atrodė, kad bus bendri pinigai, įstatymai vienodi, kultūra suvienodės, atsisuka kitu galu. Mes matome, kas atsitiko ekonomikos srityje dėl šios globalizacijos. Graikijoje, Ispanijoje žmonės ima reikalauti autonomijos. Kita vertus, ar mes norėtume, kad vėl atsirastų muitinė tarp Lietuvos ir Lenkijos? Aš matau daug naudos iš laisvos prekybos, laisvo judėjimo, pasikeitimo informacija.

Pasak psichologės Mirolandos Trakumaitės, daugelis mūsų baimių susijusios su tuo, kad esame maža tauta.

„Didelės tautos taip pat susiduria su emigracija, tačiau ten niekas pavojaus varpais neskambina. Mes tą išlikimo aspektą pavertėme labai svarbiu – vis skaičiuojama, kad lietuvių liko tiek ar tiek, nors iš tiesų visame pasaulyje lietuvių nemažėja. Manau, kad šiuo metu viena iš pagrindinių mūsų problemų yra tolerancijos stoka, nesugebėjimas į viską pažiūrėti plačiau. Jei šios problemos neišspręsime, per tą savo mažumą mes visai užsidarysime – tokia tendencija jau vyksta. Tuoj jau visai nieko nebeišleisime. Bet ar tai išeitis? Tie laikai jau praėję. Dabar žmonės turi teisę rinktis. Yra žmonių, kurie yra išvykę ir sėkmingai gyvena kitur“, - svarstė psichologė.

Anot jos, svaidymasis kaltinimais, kad esą pati Lietuvos valdžia visiškai nesirūpina jaunosios kartos tautiškumo ugdymu, taip pat beprasmiai. Vertybės egzistuoja, tačiau kiekvienas laikmetis turi savo madas, tad skirtingu metu išryškėja skirtingos vertybės.

„Aš nesutinku suabsoliutinti tokių teiginių, kad patys save žeminame, niekiname ar atsisakome savo kalbos. Nematau problemos, kad dabar tik keturios lietuvių kalbos pamokos per savaitę. Reikia pripažinti, kad nors mes turėjome 7 pamokas, yra beraščių ir mūsų kartoje, kaip yra ir labai raštingų žmonių tarp jaunimo, nors jie turėjo tik 4 lietuvių kalbos pamokas“, - teigė M. Trakumaitė.

Emigracijos duomenys nieko gera nežada

Tuo tarpu demografai teigia, kad Lietuva išsiskiria vienais sparčiausių gyventojų skaičiaus mažėjimo tempais Europoje. Per pastaruosius 19 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažėjo apie pusę milijono, o likusi populiacija sparčiai senėja. Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų visuomenėje jau yra daugiau nei vaikų iki 14 metų. Pirmieji šiuo metu sudaro beveik 21 proc. Lietuvos populiacijos, antrieji – tik 15 proc., skelbia Demografinių tyrimų institutas.

Anot demografų, emigracijos mastai ne tik dideli, bet ir didėja. Lietuvos gyventojų migracija yra daug intensyvesnė nei iš kitų Rytų Europos šalių. Tuo tarpu grįžtamosios migracijos srautai iki šiol maži.

Naujausi gyventojų surašymo duomenys parodė, kad per pastaruosius 10 metų skirtingos Lietuvos savivaldybės dėl emigracijos neteko net nuo 10 iki 25 proc. gyventojų, o likusieji gimdo vis mažiau vaikų. Keliais procentais gyventojų padaugėjo tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno r. savivaldybėse, Vilnius neteko vos 2,7 proc. piliečių, tuo tarpu kitur situacija tragiška. Ypač gyventojų skaičius sumažėjo Visagino (25 proc.), Akmenės r. ir Pagėgių (22 proc.) savivaldybėse. Taip pat gerokai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse.

Palyginus su 2001 m., gyventojų skaičius sumažėjo 56 savivaldybėse: 4 savivaldybėse – iki 10 procentų, 17 savivaldybių – 10,1–15 procentų, 28 savivaldybėse – 15–20 procentų, o 7 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu.

Kaip parodė vasarą DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, 5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais.

Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus atstovai, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai. Dažnai apie tai mąstantys nurodė taip pat vyrai bei jaunesnio amžiaus atstovai. Neketinantys išvykti iš Lietuvos dažniau teigė vyresnio amžiaus žmonės, moterys bei vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.

DELFI užsakymu atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, į kokią šalį respondentai planuoja ar planuotų emigruoti. 38 proc. iš jų tradiciškai rinkosi Vakarų Europą, 19,8 proc. - Šiaurės Europą, o 8,5 proc. - JAV.

Vakarų Europą dažniau ketina rinktis moterys, jauniausio amžiaus respondentai ir didmiesčių gyventojai. Į Šiaurės Europą dažniau ketina traukti vyrai, vidutinio amžiaus, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. JAV kryptis patrauklesnė 36-55 m. atstovams, o Pietų Europa labiau vilioja moteris.