Laidoje „DELFI Diena“ viešėjusi R. Klišytė teigė, kad nuo tėvų atskirto vaiko klyksmas ir ašaros parodo jo vidinę būseną. „Vaikas nėra atskira brandi būtybė, jis yra priklausomas visomis prasmėmis, ir gerąja prasme – meilės. Jis jaučiasi žiauriai, baisiai, jaučia nenusakomą baimę, – kalbėjo R. Klišytė. – Kažkokdėl apie tai labai mažai kalbama ir nepaaiškinama visuomenei, kas vyksta visų pirmiausia su vaiku.“
Psichologės teigimu, visi asmenys atsimena patirtas traumas, net mažiausi. „Atsimena mūsų kūnas. Įvykį atsimename ne tik galvoje. Atsimename įtampą, baimę. Padaroma didžiulė žala vaiko raidai, net ir sveikiausio. O jei vaikas turi kažkokių ypatumų, kurie dabar vadinami specialiaisiais poreikiais ar negalia, kai tokie vaikai kartais irgi atskiriami nuo šeimos, nuo mamos neva jų gerovei, jų saugumui“, – kalbėjo psichologė.
Anot R. Klišytės, naujasis įstatymas nėra blogas, priešingai – jis tinkamas ir deramas, tačiau, pasak psichologės, jam nebuvo pasiruošta. „Ar mamos glėbys yra nesaugi aplinka? Taip, kartais mamos meilė gali būti traumuojanti. Suprantu ir žinau liūdnų atvejų, – teigė R. Klišytė. – Bet ką reiškia „iš nesaugios aplinkos“? Vaikas yra atplėšiamas iš šeimos, tai jo prigimtinė vieta, namai, mamos glėbys, mamos meilė. Jis to netenka. Jis nežino, kas vyksta. Ar įsivaizduojate klykiantį vaiką, ką jis gali suprasti? O paskui, kur jis atsiduria? Ar jis atsiduria pas gerąsias fėjas?“
Psichologė teigė, kad nei ligoninė, nei globėjų namai negali būti vienareikšmiškai saugi vaikui aplinka. „Ar ligoninės lova yra saugi vaikui aplinka tarp baltų sienų ir nepažįstamų žmonių? Ar pakanka gerai paruoštų budinčių globėjų Lietuvoje? Ar apie tai šnekama? Ar žinote, kiek jų yra? Kaip veikia visa šita globos sistema?“ – klausimus žėrė psichologė ir pridūrė, kad iš šeimų paimti vaikai „mėtomi nežinia kur“.
„Vaikas kenčia labiausiai ir yra mažiausiai apsaugotas, – teigė psichologė. – Nenoriu veltis į vaiko teisių klausimus, bet kalbėsiu kaip psichologė. Pirmiausia yra pamatiniai vaiko poreikiai: vaikas gimsta pas mamą, užgimsta ryšys, kurį vadiname motiniška meile.“
R. Klišytė pabrėžė, kad yra nusistačiusi prieš smurtą, tačiau jo apraiškų mato kone kiekviename žingsnyje, todėl netiki, kad šeimose jis gali būti sustabdytas vos įvedus naujus įstatymus. „Esu prieš smurtą, bet smurtas mus lydi visus. Ir jus darbe, ir mane. Yra tokie santykiai, kaip mobingas, smurtas gatvėje. Mūsų valstybė neapsaugota nuo smurto. Ir pats įstatymas yra prievartinis, – teigė psichologė. – Norime idealių tėvų, nesmurtaujančių, staiga atsisakančių blogų įpročių, staiga tampančių absoliučiai sąmoningais, kurie niekada nebars vaiko, nerėks ant jo, nežemins ir nesmurtaus.“
Pasak psichologės, prieš įvedant naujoves reikėjo sustiprinti globėjų sistemą. „Įstatymas yra visiškai plikas ir nuogas. Kaip buvo ruošiamasi vaikų teisių įgyvendinimui? Buvo ir globos sistemos pertvarka, atrodė, kad teoriškai tam ruošiamasi pakankamai atsakingai. Žinau, kad buvo numatytos ir paslaugos įvertinant vaiko poreikius“, – kalbėjo psichologė ir pridūrė, kad nors ir buvo ruošiamasi, dar matyti spragų. Anot jos, šiuo metu globėjų yra per mažai ir ne visi jie yra tinkamai pasirengę prižiūrėti nuo šeimų atskirtus vaikus.
„Vaikai vežami ne tik pas globėjus, bet ir pas kitus žmones. Mes to patikrinti negalime. Taip, gali pasakyti, kad tai gandai, bet mes žinome ir ne gandų“, – apie tikrąją laikinųjų globėjų situaciją kalbėjo psichologė.
R. Kilšytė palygino ir dabartinius laikus su sovietmečiu. „Net sovietmečiu tai buvo daroma, buvo seserys, kurios ateidavo į namus, jos matydavo, ko trūksta ir kas čia blogai. Buvo ir vaikų pediatrai, ir jie daug matydavo, nes konkrečiai jie rūpindavosi vaiku. Kas konkrečiai dabar rūpinasi vaiku? Mes nieko nežinome apie šeimą ir įtariame pačius blogiausius dalykus, kad ten yra smurtaujama“, – tvirtino psichologė.
Teigiama, kad yra daugybė paslaugų, kurios teikiamos tėvams, tačiau psichologė tai neigia ir tvirtina, kad paslaugų labai trūksta, o net ir tos, kurios siūlomos, dažnai būna mokamos. „Jei tėvai yra sutrikę, nelaimingi, tai jiems pirmiausia reikia pagalbos“, – tvirtino psichologė.
Prieš savaitę visuomenę sudrebinęs Kauno atvejis verčia svarstyti – ar vaikai grąžinami tinkamai pasiruošus? „Visų pirma tai turėtų daryti profesionalai, psichologai, kurie yra paruošti ir kurie nepatiria jokio ideologinio spaudimo“, – teigė psichologė.
Laida „DELFI Diena“:
Laidos „DELFI Diena“ akimirkos: