„Klausimas, ar pasakyti apie savo seksualinę orientaciją - sunki gyvenimo situacija. Tai gali būti labai sunki situacija, ypač visuomenėje, kurioje daug nepakantumo homoseksualiems žmonėms“, - antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Skruibis.
Psichologas aiškino labai suprantantis homoseksualius žmones, o taip pat ir jų artimuosius, kad kartais kreiptis pagalbos baisu, sunku ir nedrąsu todėl, kad kažkas bandys pakeisti tavo esmę, bandys išgydyti nuo to, kas esi ir atversti į tikrąjį tikėjimą.
„Mes visi puikiai žinome, kad homoseksualumas nėra liga - turbūt visos įmanomos tarptautinės psichologų organizacijos yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai tą įvardijusios. Mes taip pat žinome, kad nėra jokių būdų pakeisti to, kas yra natūralu ir tiesiog viena iš seksualinių orientacijų“, - akcentavo P. Skruibis.
Homoseksualių žmonių skambučių į „Jaunimo liniją“ daugėja - 2009 m. tokių sulaukta daugiau kaip 30, 2010 m. tokių buvo daugiau kaip 50. „Ne homoseksualių žmonių, o asmenų, kurie kalbėjo apie sunkumus, susijusius su savo seksualine orientacija. Gali būti, kad mums skambino šimtai ar tūkstančiai homoseksualių asmenų, kurie turi įprastų sunkumų, kaip ir kiekvienas bet kuris kitas žmogus“, - patikslino psichologas.
Tai, P. Skruibio spėjimu, susiję su tuo, kad visuomenėje, nors ir nelengvai, apie tai kalbama.
Gėjaus mama: kai tai sužinojau, žemė slydo iš po kojų
Su spaudos konferencijos dalyviais telefonu bendravo homoseksualaus vaiko mama Vida iš Kauno.
„Labai sielojausi, kai sužinojau, kad mano vaikas yra šiek tiek kitoks negu visi - gėjus. Kai jis tai man pasakė, tuo metu man atrodė pasaulio pabaiga ir žemė slysta iš po kojų. Deja, neturėjau nei su kuo pasiguosti, nei kam pasisakyti. Tik mane labai palaikė sutuoktinis. Nes mes savo du vaikus auginome kaip ir visos šeimos – jiems nestigo meilės, dėmesio“, - kalbėjo moteris.
Vida pasakojo, kad su sūnumi daug kalbėjosi, atviravo ir vaiką priėmė tokį, koks jis yra.
„Tik matau, kad visuomenė dar taip nežiūri į šį klausimą. Man labai svarbu, kad būtų analizuojama ši tema, nes, manau, ne mano vienas vaikas toks yra, kuris nėra nei blogesnis, nei kvailesnis – paprasčiausiai yra ne toks, kokį norėtų matyti mūsų visuomenė“, - sakė Vida.
Motina pasakojo nelabai saugiai besijaučianti, kai aplinkiniai žiūri įtariai, užduoda nepatogius klausimus, į kuriuos ji negali atsakyti. Moteris kartojo iki šiol negalinti suprasti, kodėl jos vaikas yra homoseksualus.
Vida savo paslapties kol kas niekam neviešina ir nežino, ką daryti toliau - ar užsisklęsti, ar apie tai kalbėti su giminėmis, kaimynais.
Konferenciją organizavusi parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė pastebėjo, kad į spaudos konferenciją nepavyko prisikviesti nė vienos homoseksualų vaiką auginančios mamos – visos bijojo parodyti savo veidą.
Nesupratimas gali nuvesti net į savižudybę
„Sužinoję apie neheteroseksualią vaiko orientaciją, tėvai dažnai patiria šoką, o pasekmės būna labai skaudžios. Nemaža dalis tėvų, nežinodami atsakymų į jiems kylančius klausimus, kaltina save, artimuosius, aplinką – tokiu būdu siekia išsilaisvinti iš nežinojimo baimės sukurtos neapykantos gniaužtų“, - kalbėjo A. Rudomanskis.
Jo teigimu, patyčios mokykloje, tėvų nesupratimas, izoliacija vaiką gali pastūmėt net į savižudybę.
„Mes siekiame, kad tėvai, kurie šiandie nežino, kad homoseksualumas yra viena iš natūralių gyvenimo normų, labiau suprastų savo vaikus ir apsaugotų juos nuo neapykantos“, - kalbėjo TJA valdybos pirmininkas.
M. A. Pavilionienė: heteroseksualūs tėvai gimdo homoseksualius, biseksualius ir transeksualius vaikus
Ji minėjo Petro Gražulio inicijuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. M. A. Pavilionienė stebėjosi, kad, užuot ryžtingai atmetusios kaip žmogaus teises pažeidžiantį įstatymo projektą, pataisas nagrinėjo ir svarstė aukščiausios valstybės institucijos.
M. A. Pavilionienė klausė, kaip Lietuvoje gyventi tėvams, kurie pagimdė homoseksualius ir biseksualius vaikus, kai jie girdi, kai politikai niekina jų ir jų vaikų gyvenimus.
„Kuo kalti vaikai, kad jiems tenka augti ir gyventi nepakantumo atmosferoje, neišsilavinusių politikų ir homofobų visuomenėje? Atsakymas vienas – tėvai ir vaikai nėra kalti - nepakantumą kitokiems gimdo žmonių neišprusimas, jų vidinės kultūros stoka“, - sakė Seimo narė.
Parlamentarės teigimu, žmonių įvairovę lemia genetika, gamtinė ir socialinė aplinka. Tačiau, stebisi M. A. Pavilionienė, Lietuvos visuomenė iki šiol nepajėgia suprasti, kad žmonės gimsta skirtingos lytinės prigimties, egzistuoja skirtingos lytinės tapatybės, kurios lemia asmenybės tapatybę.
„Lietuvos visuomenė dar nesuvokia, kad heteroseksualūs tėvai gimdo homoseksualius, biseksualius ir transeksualius vaikus. Kad tokius vaikus reikia ypač mylėti, suprasti ir jiems padėti egzistuoti priešiškoje, smurtinėje aplinkoje“, - kalbėjo M. A. Pavilionienė.
Jos manymu, padėti tokiems vaikams gali švietimas. Seimo narė vylėsi, kad knygą „Mūsų dukterys ir sūnūs“ perskaitę homoseksualius, biseksualius ir transeksualius vaikus auginantys tėvai išeis pogrindžio ir pradės kovoti už vaikų teises.
Beje, spaudos konferencijoje dalyvavo ir taip dėmesį į homofobijos problemą Lietuvoje atkreipė Airijos, Švedijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, Ispanijos ambasadoriai, kitų šalių ambasadų atstovai. Knygelės leidimą parėmė Nyderlandų karalystės ambasada ir Nyderlandų karalystės Užsienio reikalų ministerija.