„Aš sau užduodu klausimus: kas čia yra? Ar tai įtampa? Ar sveikata? Nenoras ar nesaugumas? Ir kuo toliau, tuo labiau pradėjau matyti, kad viskas vienoje krūvoje“, – laidoje kalbėjo E. Karmaza.
Mokymus Lietuvos mokyklose rengiantis psichologas išgirdęs laidos vedėjos Giedrės Čiužaitės klausimą, kaip apibendrinti psichologinę mokytojų būseną, teigė, kad kalba pasidalindamas asmenine patirtimi.
„Mokyklų bendra struktūra yra pakankamai gera, dokumentai pakankamai geri, atlyginimai, tarkime, didėja, bet būsena ir jausmai yra vieni iš prasčiausių, kokius man yra tekę matyti per savo dvidešimt metų darbo“, – tvirtino psichologas E. Karmaza.
Tyrimų apie psichologinę mokytojų būseną nėra daug, o tie, kurie yra, tik pavieniai, atliekami apklausiant vieną ar kelias mokyklas. Viena iš to priežasčių, anot E. Karmazos, mokytojams nėra priimtina kalbėti apie savijautą. „Kai mokytojų skaičius ilgą laiką buvo didelis ir net labai didelis, greta buvo mintis, kad mokytojų yra per daug ir dalį reikėtų atleisti, todėl pasakyti, kad „aš jaučiuosi blogai, esu pavargęs, nepavežu“, buvo savotiškai pavojinga“, – teigė psichologas.
Jo teigimu, pirmiausia reikia išmokti pripažinti kai kurias temas, kurios ilgą laiką buvo tabu. „Jei mokytojas pasako, kad yra pavargęs ir net nenori matyti vaikų, jis dėl to nėra prastas specialistas, blogas mokytojas, – LRT eteryje kalbėjo psichologas. – Tada savotiška neapykanta kyla vaikams, erzina vaikai.“
Psichologas E. Karmaza įvardijo, kad visuomenėje mokytojo portretas vyrauja kaip gero, ramaus žmogaus, tačiau pamačius visą „virtuvę“ iš vidaus paaiškėja, kad taip nėra. „Mokytojai būna ir sudirgę, pavargę ir net savotiškai pavojingi vaikams dėl savo psichinės būsenos, dėl to, kaip jie reaguoja į triukšmą, kaip tarpusavyje bendrauja“, – kalbėjo specialistas.
Vienas iš sprendimo būdų, jo teigimu, galimybė trumpam pailsėti nuo vaikų.
Švietimo psichologai yra skirti vaikams, mokytojams pagalba neteikiama. „Mokytojas pats turi rasti sprendimus“, – įvardijo psichologas ir pridūrė, kad psichologinė pagalba prireikus turėtų būti teikiama ir pedagogams.
Tiesa, LRT radijo laidoje „10-12“ dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė tvirtino, kad mokytojai tikrai gali gauti pagalbos iš mokykloje dirbančių psichologų. „Pagalbos psichologas, dirbantis mokykloje, yra ne tik mokiniams, bet ir mokytojams“, – teigė M. Bilotienė.
O Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Roma Vida Pivorienė kalbėjo, kad mokytojai gali teikti asmeninius prašymus konsultacijai, gali organizuoti ir pagalbą visos mokyklos pedagogų bendruomenei. Ji taip pat pridūrė, kad asmeninė konsultacija nebūtinai bus mokama.
Prie diskusijos LRT radijo eteryje prisijungęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad pirmiausia reiktų imtis tyrimų ir nustatyti mokytojų psichinę būseną bloginančius dirgiklius.
DELFI primena, kad po mokytojų streiko, kuris vyko praėjusių metų pabaigoje, kalbos apie mokytojų būseną bei savijautą buvo aprimusios, tačiau jas vėl įplieskė žiežmarių atvejis, kai „Facebook“ tinkle buvo paviešintas įrašas, kuriame girdėti, kaip mokytoja netinkamai bendrauja su vaikais.
Po kelių savaičių Kaišiadorių savivaldybės ir Švietimo ministerijos komisija nusprendė, kad Žiežmarių gimnazijos pedagogė pažeidė įstatymus bei Pedagogų etikos kodeksą.
Ekspertai pateiktoje išvadoje taip pat nurodo, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.
Komisijos pirmininkė, Kaišiadorių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė BNS sakė, kad tyrimo metu nepavyko pasikalbėti su pačia lietuvių kalbos mokytoja ir sužinoti, „kas sukėlė tokią agresiją“, kadangi po incidento ji pranešė susirgusi. „Bet darome išvadas iš tyrimo metu metu surinktos medžiagos, kad mokytoja galimai pažeidė Švietimo įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, įstaigų darbuotojų nukreipta prieš mokinį“, – BNS sakė R. Arlauskienė.