Metų metus gyvename su nesaugumo jausmu ir nebemokame džiaugtis

Psichiatro teigimu, Lietuva Europoje pirmauja pagal visus neigiamus rodiklius, bylojančius apie prastą visuomenės peichikos sveikatą. „Paprastai tose šalyse, kuriose būna daugiau savižudybių, būna mažiau žmogžudysčių, ir atvirkščiai. Pas mus ir savižudybių, ir žmogžudysčių, ir eismo įvykių yra per daug. Standartizavus duomenis ir sudarius schemą, Lietuva atsiduria šalia Baltarusijos, tačiau jeigu pridedame Rusijos duomenis, įdomu, kad pastaroji mus nustumia arčiau Europos, kadangi ten situacija dar blogesnė“, - pasakojo A. Navickas Seime surengtoje konferencijoje „Psichikos negalia ir sveika visuomenė“.

Paklaustas, kokias grėmes visuomenės psichikos sveikatai matantis mūsų socialiniame gyvenime, psichiatras DELFI sakė, kad kur dursi, ten rasi problemą. Vis dar jaučiami krizės padariniai, kadagi krizė negali praeiti vien todėl, kad taip politikai pasakė.
Alvydas Navickas

„Didžioji dauguma dirbančiųjų susiduria su nesaugumu darbe, didžiule konkurencija, mažėjančiu darbo vietų skaičiumi. Daugeliui tai baisi tragedija. Ypač bloga situacija rajonuose – ten atmosfera išlieka labai slogi, nes nėra, kur žmonėms save realizuoti. Kaip jau esu sakęs, ačiū Dievui, kad žmonės išvažiuoja, kitaip nusižudytų. Pagaliau net ir darbo turėjimas neleidžia atsipalaiduoti. Žmonės gyvena su nesaugumo jausmu pasąmonėje – ir jau daug metų. Užsienyje žmonės tikrai daugiau šypsosi. Gal mes per daug norime iš gyvenimo, labai spaudžiame vienas kitą, laukiame vienas iš kito kažkokių stebuklų? Reikia labiau džiaugtis smulkiais dalykais, mažiau reikalauti vienam iš kito, mokėti atleisti už klaideles.

Kita problema – alkoholis. Mane iki šiol stebina, kaip per televiziją rodomas išgėręs žmogus. Jis patampomas už skvernų, užsipuolamas, o po to, kai jis ką nors pasako, kam nors pamojuoja, iš jo išsišaipoma. Ir visi supranta, kad girtas ir negali elgtis kitaip. Tas žmogus tampa atpirkimo ožiu mums visiems. Juk bėda ta, kad mūsų kultūroje alkoholis vis dar yra norma. Mes negalime įsivaizduoti šventės be alkoholio. Taigi tas į bėdą patekęs vargšas tarsi atperka mūsų visos visuomenės nuodėmes ir tos pačios visuomenės atstumiamas kaip silpnesnis, kad ji ir toliau galėtų gerti“, - aiškino pašnekovas.

Greitųjų kreditų klientai – lošėjai ir manijos apsėsti žmonės

Pasak A. Navicko, atskira problema – greitieji kreditai, kuriuos paimti labai lengvai ir greitai gali praktiškai bet kas. Juos labai mėgsta ir psichikos sutrikimų turintys žmonės.

Viena grupė pacientų turi priklausomybę azartiniams žaidimams ir jie patenka į labai didelę krizę, kai, pagauti impulso, prisiskolina pinigų, tikėdamiesi skolą atiduoti išlošę. Kita grupė, kaip mes sakome, apsėsti manijos. Šį sutrikimą turintis žmogus būna labai energingas, kūrybingas, prisigalvoja įvairios veiklos ir tikisi, kad viskas gausis. Žmonės pasiima po 30-50 tūkst. ir praranda tuos pinigus. Kai kurie mūsų pacientai juos išleidžia iš karto. Pavyzdžiui, viena mergina už 30 tūkst. litų pravažinėjo taksi – pagauta manijos, ji važinėjo po visą Lietuvą. Kitas pacientas kiekvieną dieną pirko televizorius. Taigi žmonės susigalvoja visokių keistenybių, o paimti greitąjį kreditą labai paprasta. Aišku, jeigu šie žmonės kreiptųsi į psichiatrus, jiems būtų atliekama teismo ekspertizė, skola galėtų būti nubraukiama, bet tai ilgas procesas. Tikrai blogai, kai naudojamasi būtent tokiais žmonėmis, neatsiklausiama jų artimųjų. Greitieji kreditai – labai lengvas kelias patekti į didžiulę bėdą.

Žinia, žmonės, kuriems nediagnozuota psichikos liga, taip pat neapgalvotai imasi greituosius kreditus. Ir jiems dėl to kyla savų problemų. Tiesa, pas mus jie nepatenka – geriausiu atveju kreipiasi į psichologą, o dažniausiai tiesiog niekur nesikreipia. Šioje situacijoje didžiausia grėsmė kyla žmonėms, kurie ir kasdienėmis sąlygomis nėra psichiškai ir emociškai stabilūs. Pagauti impulso jie gali sau pakenkti. Kuo daugiau galimybių įstumti save į krizę, tuo didesnė savižudybės rizika“, - teigė psichiatras.

Kodėl mokykla iš jaunų žmonių nori atimti gyvenimo džiaugsmą

Pasak pašnekovo, per metus Lietuvoje bando žudytis apie 10 tūkst. žmonių, apie tūkstantį iš jų nusižudo. Šioje mėginančiųjų grupėje savižudybė gali būti ne tik kruopščiai suplanuotas, bet ir visai imulsinis veiksmas, ypač tarp jaunimo. Mat jauni labai skausmingai sureaguoja į kokias nors nesėkmes, pavyzdžiui, nelaimingą meilę arba kai nepavyksta įgyvendinti savo ambicijų. Kliuvo nuo psichiatro ir mūsų švietimo sistemai, kuri, jo nuomone, kasmet sunkėja.

„Nesuprantu, kodėl norima jaunimą taip užspausti, kad nežinia, kuo jis taptų. Pasikalbėjus su užsieniečiais, tiek Ispanijoje, tiek Anglijoje, susidaro įspūdis, kad pas juos sistema kur kas paprastesnė ir žinių kiekis parinktas toks, kad mokymasis neužimtų viso laisvalaikio, neužgožtų gyvenimo malonumų ir hobių, kadangi siekiama, kad žmogus vystytųsi visapusiškai. Lietuvoje koncentruojamasi į žinias, kurių ateityje gali nė neprireikti. Egzaminai – taip pat didžiausias stresas. Kai aš prisimenu savo laikus, mes visi turėdavo klausimus ir bent jau žinodavo gaires, apimtį, iš kurios reikia ruoštis. Dabar jokios programos nėra duodamos. Reikia mokytis, o ką mokytis – nežinia. Tuomet, aišku, samdomi korepetitoriai, su kuriais kartojamas mokyklos kursas, ir visi šie mokslai „suvalgo“ visą laisvalaikį. Moksleiviai patiria tokią įtampą, kad daugybė 17-18 metų jaunuolių jau kenčia nuo nemigos, labai daug tarp jų persitempimo, išsekimo atvejų“, - vardijo A. Navickas.

Psichiatras apgailestavo, kad nors mūsų visuomenės psichikos sveikata yra prasta, tinkamos psichiatrinės pagalbos šalyje nėra.

„Atrodytų, viską darome teisingai, turime puikius specialistus, kurie vertinami ir užsienyje, bet kas iš to, jei negalime savo žinių pritaikyti. Finansavimo šiai sričiai nepavadinsi net juokingu. Kai mes užsienyje pasakome, kokie yra mūsų įkainiai, mumis niekas netiki, nes tokių įkainių negali būti. Pirminės psichikos sveikatos srityje vienam žmogui skiriama 11 litų. Per 6 valandas psichiatras turi priimti 30 pacientų, taigi vienam vienam žmogui skiriamos 6 minutės. Specialisto konsultacija įvertinta 38 litais, į ją įeina trys paciento vizitai. Viena diena stacionare kainuoja 52 litus, tačiau, kaip bebūtų pardokslau, lygiai tiek pat kainuoja ir 11 dienų. Taigi sunkesnis pacientas iš valstybės gauna mažiau pinigų.

Nors Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių, iki šiol nėra specializuotų savižudybių prevencijos skyrių ar centrų. Nusižudyti bandę asmenys patenka į bendrus psichiatrinius skyrius, kuriuose jiems neteikiama jokia specializuota pagalba ir jie išrašomi su ta pačia savižudybės problematika. Būna, šeimos nariai skambina klausdami, kur jiems kreiptis pagalbos, o aš neturiu, kur juos nukreipti“, - teigė psichiatras.

Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 I-V
16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
10:00 - 21:00
Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka
iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetasAtsako per dvi dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per tris dienas

Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19 - 2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt