Vis dėlto vis daugiau tautiečių gali pasidžiaugti tuo, kad ištikus nelaimei jie buvo drausti. Kai kuriose šalyse gydymo paslaugos kur kas brangesnės nei Lietuvoje, tad kelionėje nutikus nelaimei už jas sumokama iš PSD fondo biudžeto.

Kaip teigė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev, per 6 šių metų mėnesius teritorinės ligonių kasos išdavė beveik 118 tūkst. Europos sveikatos draudimo korteles. Be to, per pirmąjį pusmetį išduota ir 1,2 tūkst. šią kortelę pakeičiančių sertifikatų (jų prireikia, jeigu nutikus nelaimei apdraustasis su savimi neturi kortelės).

Šios kortelės, išduodamos tik draustiems asmenims, visoje ES garantuoja, kad gyventojui bus suteikta būtinoji medicinos pagalba užsienio valstybėje, o už jas vėliau sumokės Valstybinė ligonių kasa.

„Kiekvienais metais yra išduodama vis daugiau Europos sveikatos draudimo kortelių. Pastebime, kad vis daugiau gyventojų vertina šios kortelės teikiamą naudą. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo išduota 178 tūkst. kortelių, o 2016 m. gerokai daugiau – 207,5 tūkst.“ – informavo vedėjas.

Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje lietuviams iš viso buvo beveik 443 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių, garantuojančių būtinąją medicinos pagalbą.

Tačiau daugiau išduodama ne tik kortelių. Jų savininkams patekus į nelaimę, prireikia vis daugiau lėšų apmokėti už jų gydymą.

„Išlaidos už kraštiečiams suteiktas būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas auga. Štai 2014 m. už Lietuvos apdraustiesiems ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje suteiktas paslaugas buvo sumokėta apie 4,9 mln. Eur, o 2015 m. – 7,9 mln. Eur. 2016 metais – 6,7 mln Eur. Per 6 šių metų mėnesius už būtinosios pagalbos paslaugas minėtose šalyse buvo sumokėta kiek daugiau nei 4 mln. Eur”, – komentavo R. Zagrebajev.

Tiesa, jis negalėjo pasakyti, tiksliai kokiam skaičiui apdraustųjų prireikia gydymo užsienyje. Esą už vienam asmeniui suteiktas paslaugas gali būti gautos kelios sąskaitos. Todėl viešinamas tik gautų ir apmokėtų sąskaitų skaičius.

„Kasmet gaunama vis daugiau sąskaitų už Lietuvos apdraustiesiems jų laikino buvimo kitose ES šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Išlaidų minėtoms paslaugoms augimą iš dalies lemia didėjantis keliaujančiųjų į užsienį skaičius. Taip pat daugėja atvejų, kai į Lietuvos gydymo įstaigas dėl būtinosios medicinos pagalbos kreipiasi čia laikinai viešintis kitų ES šalių apdraustieji“, – pastarųjų tendencijas įvardijo vedėjas.

Anot jo, Lietuvoje viešintys ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose. Šių paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Dėl šių PSDF išlaidų kompensavimo VLK įprasta tvarka kreipiasi į ES šalių sveikatos draudimo įstaigas.

Pavyzdžiui, 2016 m. ES šalių valstybinio draudimo įstaigoms VLK pateikė 2071 sąskaitą už ES šalių apdraustiesiems Lietuvos gydymo įstaigose 2015 m. II pusm. ir 2016 m. I pusm. suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Sąskaitose nurodyta bendra mokėtina suma 375,8 tūkst. Eur.

Vedėjas priminė, kad Europos sveikatos draudimo kortelė ir ją kai kuriais atvejais pakeičiantis sertifikatas išduodami tik PSD apdraustiems asmenims, nepriklausomai nuo to, pagal kokią draudimo kategoriją jie yra apdrausti: ar patys savarankiškai moka PSD, ar moka darbdavys, ar yra drausti valstybės lėšomis. Esą svarbu, kad būti apdrausti.

Kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti, ar yra draustas Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje. Ar nėra skolingas PSD įmokų ir ar jas administruojanti „Sodra“ priverstinai nenuskaičiuos nuo sąskaitos, kiekvienas gali pasitikrinti čia.

Turintiems Europos draudimo kortelę būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmios ligos ar traumų. Šios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Jis turi atsižvelgti į paciento numatomą lankymosi ES šalyje trukmę ir suteikti tokią būtinąją medicinos pagalbą, kad žmogui nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, apdraudusią jį sveikatos draudimu.

Europos sveikatos draudimo kortelė negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai.

Ši kortelė neužtikrina ir paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje jam tenka vykti namo, taip pat negarantuoja planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimu.

Jeigu nutikus nelaimei gyventojai patys sumokėjo už kitoje ES šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, kartu su prašymu kompensuoti šias išlaidas teritorinei ligonių kasai reikia pateikti: asmens dokumentą; medicinos dokumentų išrašo apie užsienyje suteiktas paslaugas; sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus: kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir pan.

PSD įmokų dydis yra 9 proc. nuo gyventojo draudžiamųjų pajamų. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio jas moka arba pats gyventojas arba jas moka tiek gyventojas, tiek darbdavys.