Šaltojo sezono metu, siekiant išvengti plikledžio, miesto tvarkytojai atlieka prevencinį barstymą. Druska leidžia tirpdyti besiformuojantį ledą. Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje rašoma, kad rangovai šaligatviams lapkritį ir gruodį 2023-iaisiais išbarstė 21 453 tonas druskos, 2024-aisiais lapkritį ir gruodį – 12 882 tonas druskos. Pasak protesto organizatorės Ligitos Poškutės, vien šių dviejų mėnesių statistika rodo, kad Vilniuje barstoma nesaikingai ir lygina su situacija Taline: „Savivaldybė pateikia tik dviejų mėnesių duomenis, o juk barstoma iki kovo. Išsisukinėja kaip tik gali, tikslių skaičių svetainėje neskelbia. Iš tikrųjų išbarsto apie 60 tūkst. tonų per sezoną. Palyginimui: panašios urbanizuotos teritorijos Talinas per sezoną sunaudoja tik apie 10 tūkst. tonų druskos.’’
Organizatorė: pasekmių neišvengsime ir jos bus skaudžios
L. Poškutė tvirtina, kad druska beriama visiškai neatsižvelgiant į orus, reguliariai padengiant visus kietuosius paviršius, net ten, kur praktiškai nėra pėsčiųjų, ar gatvelėse, kur automobilių judėjimas itin mažas ir lėtas. „Absoliučiai nereikalingai visu pločiu pila tą druską. To pasekmės jaučiamos jau dabar ir ateityje bus dar skaudesnės. Juk druska patenka į dirvožemį, miesto šaltinius, upelius ir upes, kenkia visoms ekosistemoms. Taip pat ardo betoną, asfaltą, tiltų ir kitas konstrukcijas, viso to atstatymas miestui labai brangiai kainuos, dėl to norime įspėti visuomenę ir atkreipti savivaldybės dėmesį’’ – aiškina protesto organizatorė.
Ji teigia, kad vandenyje, pasemtame iš balų Pylimo, Pamėnkalnio, Antakalnio gatvėse ir Gedimino prospekte, sausio 22 d. druskingumo matuoklis rodė esant 100 – 150 gramų druskos viename litre vandens. Palyginimui, Baltijos jūros vandenyje yra 7 gramai, tipiškame vandenyje – 35 gramai, Negyvojoje jūroje – 200 gramų viename litre vandens. Iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius narė’’ L. Poškutė sako, kad dėl to per ateinančius kelis metus žus šimtai Vilniaus medžių.
Kaltina merą V. Benkunską
Dėl žalos gamtai organizatorė kaltina Vilniaus miesto savivaldybę: „Kai Šimašius buvo meras, jau druskos kiekis didėjo, o atėjus Benkunskui situacija tapo dar blogesnė. Su juo apie jokį žalią Vilnių net nekalbėkim. Jo supratimu, tvarkingas miestas – pliki šaligatviai. Lapus šiais metais sugrėbė keturpėsčiom, kad neliktų nė vieno, žolę pradėjo pjauti jau balandžio 21-ąją. O dabar dar tas nelogiškas perteklinis druskos barstymas...’’
Moteris tvirtina, kad daug žalos atneš ir masinis šaligatvių keitimas, nes šaligatvių remonto metu nukapojamos augalų šaknys. „Su Benkunsko šaligatviais neteksime gražiausių Vilniaus gatvių. Greitai pamatysite, kiek bus iškirsta medžių gražiausiose Vilniaus gatvėse: Kosciuškos, Čiurlionio, Tauro, Mindaugo, Geležinio Vilko. Aš pati gyvenu Pylimo gatvėje, tai arba jau nukirto, arba nukirs net 2/3 medžių, o nauji ten nebeužaugs. Man, kaip dirbančiai su augalais, tiesiog skauda’’ – sako L. Poškutė.
Vilnietė Lidija: sistema yra supusi
Kita protestuojanti Vilnietė Lidija Sakalauskienė sako pastebėjusi pokytį prieš kokius 5-erius metus: „Atėjus pavasariui ir ištirpus sniegui Užupio skvere pastebėjau pomedžius baltus nuo druskos. O vakar eidama miestu aš jaučiau ant lūpų druskos skonį. Atrodo, gyvename Juodosios jūros pakrantėje. Ir kai liepos mėnesį jūs pamatote mieste ruduojančius lapus, tai nėra tik klimato kaitos ir sausros padarinys. Nereikia būti biologu, kad suprastum, kad tie tūkstančiai tonų druskos patenka į mūsų dirvožemį, vandenį, nuodija ir griauna visą ekosistemą.’’
Moters nuomone, šią žiemą druskos reikėjo visai minimaliai, ir būtų užtekę smėlio, žvyro, sniego ir ledo valymo. Ji kritikuoja savivaldybės taktiką ir netiki, kad Vilniaus augmenija bus pasirūpinta: „Už 5-erių metų, 2030-aisiais, Vilniaus miesto savivaldybė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – tapti neutraliu klimatui miestui. Ir tam netgi yra įkūrusi atskirą įstaigą. Tačiau kai yra šimtai žūstančių metų, nieko nekeičia, tas pasitikėjimo nekelia. Sistema yra supuvusi, ir tai akivaizdu.’’
L. Sakalauskienė priduria, kad jai, matant, kaip žūsta Vilniaus gamta, kartais norisi pabėgti iš miesto, tačiau pasilieka dėl savo vaikų: „Man rūpi, kokį miestą ir pasaulį jiems paliksime.’’
Savivaldybė problemos nemato
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas portalui „Delfi’’ teigė, kad druskos kiekis kontroliuojamas: „Vadovaujamasi protingumo kriterijais – siekiama, kad barstymas vyktų atitinkamai ir ne daugiau nei reikia pagal orų sąlygas, visgi visiškai eliminuoti neproporcingo barstymo, net naudojant automatizuotą barstymą, sudėtinga.
Dažniausiai taip nutinka, jei technika dėl kliūčių priversta judėti lėčiau, sustoti, kai yra šaligatvio nelygumų arba kai dėl stipraus vėjo druska pustoma, ypač atvirose vietose.’’
I. Kuzas pateikė duomenis, kad šiemet kol kas išbarstyta 38 tūkst. tonų, o praeitą žiemos sezoną – 85 tūkst. tonų druskos. Jis sako, kad gali susidaryti įspūdis, kad druskos priberta per daug, tačiau taip nėra: „Informaciją apie neproporcingo barstymo atvejus savivaldybė gauna iš situaciją nuolat stebinčių seniūnijų darbuotojų, taip pat gaunami pranešimai iš gyventojų. Užfiksavus, kad druska išbarstyta neproporcingai ar netinkamai, rangovas įpareigojamas nedelsiant surinkti druskos perteklių.’’
Savivaldybės atstovas sutinka, kad augimo sąlygos medžiams mieste tikrai sunkesnės nei miškuose ar gamtiškoje aplinkoje dėl kietos dangos, statybų, bendro oro ir dirvožemio užterštumo.
Neneigia, kad prie to prisideda ir gatvėse žiemą barstomos druskos: „Druska kenkia augalams , tačiau žiemą miestas turi užtikrinti, kad gatvės ir šaligatviai būtų saugūs saugiam judėjimui. Siekiant sumažinti druskos poveikį prie gatvių statomi apsauginiai skydai.’’
Paklausus, ar numatomi pokyčiai dėl druskos barstymo kiekių ateityje, sako, kad šiemet pirmą kartą išbandytas skaldelės ir druskos mišinys – mieste išbarstyta 670 tonų skaldelės.