Prokuroras pasakojo, kad jam „tam tikri dalykai buvo žinomi“ todėl, kad jis nuo 2011 m. ėjo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas.
„Kadangi aš rezidavau Vilniuje, tai daugiausiai sulaukdavau visokių papasakojimų. Stasys Kasiulis, pirmininkas, buvo Alytuje, tai bendravimas ten buvo apribotas“, – sakė J. Rėksnys.
Jis teigė norįs papasakoti „apie vieną tiktai žinomą atvejį“, kurį, jo nuomone, aiškinantis galima įrodyti.
„Tai nėra vien žodžiai prieš žodžius“, – sakė J. Rėksnys.
Jis pasakojo, kad būdamas profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju pabendraudavęs su žurnalistais.
„Teko pabendrauti su tokiu Vytautu Bruveriu („Lietuvos ryto“ žurnalistu – DELFI). Vieną kartą, begeriant kavą, V. Bruveris (aš nežinau iš kur jis tą informaciją gavo, bet žurnalistai turi informacijos), jis man užsiminė, kad yra tokia situacija: aš net nežinojau, kas yra CŽV kalėjimų byla, kokie ten vyksta reikalai, bet jis man pasakė, kad prokurorui daromas spaudimas“, – sakė J. Rėksnys.
Pasak jo, žurnalistas paklausė, ar jis pažįstąs tuometinį prokurorą Mindaugą Dūdą, ir ar gali sužinoti daugiau informacijos.
„Nes, jeigu prokurorui toje byloje daromas spaudimas, tai – sako – „čia iš prezidentūros ateina visi tie reikalai, vadinasi toks politikas turėtų degti mėlyna liepsna pragare. Negalima taip daryti“, – pasakojo J. Rėksnys.
Prokuroras pasakojo pažadėjęs pasikalbėti su kolega.
„Pirmas susitikimas buvo toks, kad aš Dūdą pakalbinau, paklausiau, ar toks faktas yra? Prokuroras Dūda pasakė, kad: taip toks faktas yra. (…) Bet jis pasakė, kad jis nekalbės tuo klausimu su žurnalistais. Tuo viskas ir pasibaigė.
Aš sakau: „žmogus nenori kalbėti, bet situaciją patvirtino, kad tokia yra, kad kažkoks poveikis buvo daromas“, – pasakojo J. Rėksnys.
Pasak jo, kitas susitikimas buvo prieš M. Dūdai išeinant iš prokuratūros į advokatūrą.
„Tada buvo pokalbis didesniame rate buvo, dalyvavo ir Rimas Bradūnas, Gintaras Jasaitis ir Stasys Kasiulis, Darius Krogertas, tada Dūda atsipalaidavęs papasakojo ir daugiau dalykų. Jis papasakojo, kad toje byloje nebuvo jokių įrodymų ir ji tuščia buvo. „Man, – sako – jos neleido nutraukti“, – pasakojo J. Rėksnys.
Pasak prokuroro, jis iš M. Dūdos girdėjęs, kad generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis jį įtikinėjęs, kad tos bylos negalima nutraukti.
„Siuntė jį parūkyti, persigalvoti. Mane labiausiai šokiravo, kad siūlė bet kokį postą pasirinkti – bus paskirtas, jei klausys. Siūlė bet kokią bylą nutraukti – tik ne šitą, nes nepatiks prezidentūrai“, – pasakojo J. Rėksnys.
Tačiau, pasak prokuroro, M. Dūda savo nutarimą užregistravo.
„Kai jį įtikinėjo tęsti tą tyrimą , jam buvo duotas popieriaus lapas šešioms ar dvylika pavardžių, kur buvo išvardinti žmonės, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai. Iš tų pavardžių prisimenu dvi : buvo paminėtos buvusių saugumiečių Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės. Atrodo, Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – sakė J. Rėksnys.
Prokuroras teigė, kad M. Dūda atsisakė paklusti.
„Pasakė, kad „jeigu duosite tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, jeigu neduosite tokio nurodymo raštu, tai aš žinau, kas bus. Aš liksiu kraštinis, ir liksiu kaltas“, – pasakojo J. Rėksnys.
Prokuroras pasakojo trečią kartą M. Dūdą sutikęs 2014 m. rugsėjo-spalio mėnesiais.
„Aš grįžinėjau iš apygardos teismo, ir ėjau pro Lukiškių aikštę, ir sutikau jau advokatą M. Dūdą. Mes sustojome, pakalbėjome pasirodė, kad minutei dviem, o gavosi 15-20 min. ir tada jis išliejo visą nuoskaudą apie tai, kaip jo žmoną persekiojo, kaip krepšinio federacijos byloje siuntė agentus, kai jie atostogavo prie jūros, įteikinėjo kažkokius šaukimus. Dūda sakė: „tyčiojosi kiek galėjo“, – pasakojo J. Rėksnys.
Prokuroras visą savo pasakojimą grindė tik iš perpasakota informacija. Kaip šaltinius, kurie galėtų patvirtinti jo informaciją jis įvardijo tik tuos keturis prokurorus, kuriuos minėjo, kad jie esą irgi girdėjo M. Dūdos pasakojimą, ir žurnalistą V. Bruverį.
Raulušaitis viską neigia
J. Rėksnio minimas iš prokuratūros dabar jau į advokato praktiką pasitraukęs Darius Raulušaitis neigia, ir daręs spaudimą M. Dūdai, ir pateikinėjęs jam kokį nors lapą su asmenų, kurie turėtų virsti įtariamaisiais pavardėmis.
„Tikrai nespaudžiau nei tuometinio prokuroro M. Dūdos, nei jokio kito prokuroro dėl jokių tyrimų nutraukimo“, – DELFI sakė D. Raulušaitis.
Kalbas esą buvo pateiktas sąrašas asmenų, kuriems turėtų būti pateikti įtarimai byloje.
„Tai yra visiška kvailystė. Aš tikrai jokio lapo su jokiu sąrašu niekada nedaviau. Apskritai tai prasilenkia su sveiku protu, nes įtarimams reikšti kažkieno užrašytos pavardės ant lapo neužtenka. Turi būti kažkokie duomenys, pagrindžiantys įtarimus“, – sakė D. Raulušaitis.
Jis teigė dar negalįs atsakyti, ar imsis, kokių nors teisinių priemonių gintis dėl prieš jį paskleistos informacijos.
Prezidentūra nekomentuos
Prezidentės spaudos tarnybos atstovė Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad J. Rėksnio išsakytų teiginių apie neva buvusį spaudimą Prezidentūra nekomentuos.
Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.
Prokuratūra trečiadienį pranešė, jog jau anksčiau J. Rėksnio buvo prašoma pateikti jam žinomą informaciją ir Baudžiamojo persekiojimo departamentas vertino, ar pateikto atsakymo dalyje apie galimai darytą įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių.
„Tikrinant pateiktą informaciją ir apklausus liudytoju J. Rėksnio nurodytą asmenį, kaip galintį asmeniškai paliudyti apie galimai darytą nusikalstamą veiką, nustatyta, kad viešai skelbti teiginiai apie tariamai aukštesnių prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą prokurorui šiame tyrime yra nepagrįsti“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Atsižvelgiant į tai, kad J. Rėksnio pateikti duomenys nepasitvirtino, priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepateikti.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę paskelbė, kad CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti Lietuvoje veikė 2005–2006 metais. Dėl neteisėto kalinimo jame Lietuvos Vyriausybė įpareigota išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.
Prabilo apie problemas dėl nepotizmo
Po komisijos posėdžio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis teigė neturįs žinių, kad politikai arba prezidentūra daro įtaką prokuratūrai.
„Aš komisijai pasakiau, kad tokių žinių neturiu, nes mano interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei buvo susijęs su visai kitais dalykais. Aš kalbėjau apie Baudžiamojo Kodekso straipsnių, kurie susiję su piktnaudžiavimu, pareigų neatlikimu, prekyba poveikiu, praktinius taikymo aspektus, bylų išnagrinėjimą, išteisinimus“, – sakė G. Jasaitis.
Šis prokuroras teigė irgi kalbėjęs „apie tą situaciją“ dėl CŽV bylos su M. Dūda, tačiau plačiau to klausimo nekomentavo.
„Koks buvo pokalbio turinys, aš tikrai negaliu atskleisti“, – sakė G. Jasaitis.
Prokuroras taip pat užsiminė apie nepotizmą Generalinėje prokuratūroje.
„Pavyzdžiai yra labai paprasti, kad savo laiku profsąjungos visuotiniame susirinkime mes svarstėme tokias situacijas, kai sakykime 2017 m. karjerą padaro vieno generalinio prokuroro pavaduotojo žmona, kurios balai buvo mažesni negu pirmojo asmens atrankoje. Praėjus metams, kito generalinio prokuroro žmona irgi padaro karjerą, nebūdama pirmoji atrankoje.
Tada vyksta vyriausiųjų prokurorų atrankos, aš pavardžių neminėsiu, nes labai ilgai šnekėti reikėtų, kurie dalyvauja vieni toje atrankoje. Tai keliamas klausimas, kokia čia yra atranka, jeigu vienas dalyvauja. Arba dalyvauja tokiose atrankose, kuriose jau kolegos nuspėja, kas laimės“, – pasakojo G. Jasaitis.
Jis dar pateikė pavyzdį, kai „generalinis prokuroras sudaro komisiją atrankai prokuroro į „Eurojust'ą“.
„Toje atrankoje dalyvauja generalinio prokuroro pavaduotojas, kurį iš esmės vertina jo pavaldiniai. Nežinau, kaip pavadinti tuos visus procesus. Lygiai taip – atranka į Europos prokurorus, kai pavaldiniai vertina, kuris prokuroras turi ten būti atrinktas“, – sakė G. Jasaitis.
DELFI primena, kad apie problemas, susijusias su prokurorų darbu komisijai yra liudijęs ir buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris.
Išklausys ir kitus asmenis
Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė patikino, kad į komisiją bus kviečiami liudyti ir per posėdį minėti asmenys.
Pasak jos, M. Dūdą planuojama kviesti į kitą posėdį, ateityje ketinama išklausyti ir generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.
„Iš to, ką girdime, situacija yra kelianti švelniai tariant didelį susirūpinimą. Turint kelių prokurorų liudijimus, kyla daug klausimų dėl paties generalinio prokuroro skyrimo mechanizmo. Šiandien prokurorai kalbėjo apie prokuratūros tam tikros savivaldos atsiradimo galimybę. Manau, kad tai yra vertingi pasiūlymai, kurie turėtų būti svarstomi“, – sakė A. Širinskienė.