„Nustatytos tam tikros aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad E. Kusaitė trukdo ir ateityje trukdys procesui, darydama poveikį kitiems asmenims“, – komentuodamas prašymą trims mėnesiams suimti E. Kusaitę sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.

Tuo tarpu E. Kusaitė teigia, kad ji nemalonumų sulaukė dėl bendravimo su Rusijoje suimtų Magmadovų motina. Tai, pasak kaltinamosios, paaiškėjo šią savaitę, kai jos namuose pareigūnai atliko kratą ir paėmė mobilųjį telefoną.

„Aš taip ir žinojau, kad tas telefonas paimtas tuo pagrindu“, – sakė terorizmu kaltinama klaipėdietė. Ji patikino, kad su Magmadovais negali bendrauti, nes jie yra suimti, tačiau neslėpė, jog yra bendravusi su jų motina.

E. Kusaitė neigė ir prokuroro teiginius, jog siuntė SMS žinutę Magmadovų advokatui.

„Aš nenoriu nieko komentuoti, čia nesąmonių valstybė, ir prokuroras, mano manymu, vykdo nusikaltimus, – kaltinimais prieš televizijos kameras švaistėsi E. Kusaitė. – Kaip jie gali žudyti žmones, tegul pasižiūri, ką daro su mano teta, mano artimaisiais“.

Maža to, kaltinamoji anksčiau jos bylą tyrusį prokurorą Justą Laucių ir dabar valstybės kaltinimą palaikantį M. Dūdą išvadino nusikaltėliais.

Prokurorus išvadino nusikaltėliais

E. Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys įsitikinęs, kad prokuratūra esą nepagrįstai reikalauja suimti kaltinamąją.

„Manau, kad pagrindai, kuriuos pateikė prokuroras, yra išgalvoti“, – teigė gynėjas, pažymėjęs, kad E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti su Magmadovų motina.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neskubėjo tenkinti prokuratūros prašymo ir nusprendė įpareigoti M. Dūdą pateikti papildomus įrodymus iki pirmadienio. Tik tada teismas spręs, ar E. Kusaitei pakeisti kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą.

Prašymas suimti E. Kusaitę sukėlė ją palaikyti susirinkusių visuomenės veikėjų pyktį. „Jie ją nužudys, tegul sodina ir mane kartu“, – ašaras teismo koridoriuje liejo E. Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė.

Tuo tarpu E. Kusaitę palaikyti atvykusi disidentė Nijolė Sadūnaitė negailėjo piktų žodžių prokurorui. „Kaip jums negėda, kaip jus žemė nešioja – prasivers ir praris, tiesiai į peklą, tiesiai į dugną“, – šaukė ji.

Po skandalo bylą nagrinėja nauja teisėjų kolegija

Terorizmu kaltinamos E. Kusaitės baudžiamąją bylą ketvirtadienį nagrinėjo nauja teisėjų kolegija – po trečiadienio skandalo, kai teisme buvo aptiktas neblaivus teisėjas Zenonas Birštonas, buvo nuspręsta, kad vietoj jo byloje dalyvaus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis.

Teisėjų kolegijoje liko anksčiau joje buvusi teisėja Jūratė Damanskienė bei kolegijai pirmininkaujanti Virginija Švedienė.

„Dabar pasikeitė kolegija, mano byla bus nagrinėjama iš naujo, bus galima pateikti naujus prašymus“, – žurnalistams po neviešo posėdžio sakė E. Kusaitė.

Paklausta, kaip kolegijos pakeitimą motyvavo teismas, E. Kusaitė sakė: „Nieko nesakė, bet aišku dėl ko – dėl vakarykščių įvykių“, – teigė terorizmu kaltinama klaipėdietė.

Ji neprieštaravo, kad į kolegiją būtų įtrauktas teisėjas A. Pažarskis ir jam nušalinimo kol kas nepareiškė.

Tačiau E. Kusaitės nemalonę užsitraukė valstybės kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras M. Dūda.

„Mano advokatas pareiškė prokurorui nušalinimą, kadangi mano kaltinamasis aktas yra suformuotas pagal Rusijos Baudžiamojo proceso kodeksą, tai absoliučiai netelpa į Lietuvos Baudžiamojo kodekso rėmus“, – teigė kaltinamoji.

Teismas šio prašymo nepatenkino, o tada prokuroras paprašė E. Kusaitei pakeisti kardomąją priemonę.

Įtariama, kad ketino susisprogdinti Rusijoje

DELFI primena, kad prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, jog E. Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte - karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekdama sunkių padarinių - tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį.

E. Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis.

Pati mergina savo kaltės nepripažįsta, o savo liudijimuose teismuose tvirtino, kad ją radikaliems veiksmams esą skatino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys. Ji yra teigusi, kad tuomet, kai buvo suimta, jai teko patirti tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą.