aA
Prieš dvi dienas reidą įmonėje „Grigeo Klaipėda“ surengę prokurorai bei aplinkosaugininkai įtaria, kad bendrovė į Kuršių marias galimai leido neišvalytas arba beveik neišvalytas nuotekas. Įmonėje buvo atliktos kratos ir paimti įvairūs dokumentai. Operacijos metu surastas ir vamzdis bei sklendė, kuriais, kaip įtariama, nuotekos iš kartono fabriko tekėjo ne į valymo įrenginius, o į Kuršių marias, taip jas užteršdamos. Įtariama, kad būtent dėl tokio nuotekų išleidimo uostamiestyje galėjo kilti baisi smarvė, kuri jau ilgai vargina miesto gyventojus.

„DELFI Dėmesio centre“ – Neringos meras Darius Jasaitis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Taip pat laidoje – Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, Šilutės mero Vytauto Laurinaičio ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko komentarai. „Grigeo“ vadovas ir stambiausias akcininkas Gintautas Pangonis taip pat buvo kviečiamas prisijungti prie diskusijos, tačiau dalyvauti nesutiko.

– Pone ministre, kaip, jūsų nuomone, įmanoma taip ilgai vykdyti tokio mąsto teršimo operaciją?

K. Mažeika: Kaip matome iš paskutinės operacijos, tam buvo gerai pasiruošta ir suplanuota. Tuos metus, galimai nuo 2012-ųjų, vykstanti tarša buvo planuojama iš anksto. Tai nenutiko per vieną naktį, savaitę ar mėnesį – tai buvo padaryta gerokai anksčiau. Tai rodo profesionalus įrengimas ir sklendės atidarymas vienu mygtuko paspaudimu taip leidžiant nevalytoms nuotekoms patekti į Klaipėdos vandenų išleistuvą paskutinėje stadijoje, kurioje aplinkosaugininkai negalėjo paimti jokių mėginių, vandens tyrimų.

Ta tarša vyko tiek metų, kol bendradarbiaujant tiek su pasikeitusiais aplinkosaugos inspektoriais, tiek su bendruomene, prokuratūra ir policija, pavyko surengti operaciją, kurios metu ir buvo išaiškintas šis nusikaltimas.

– Viešojoje erdvėje yra įvairių pranešimų, kad surastas 12 km vamzdis, nutiestas neteisėtai ir pan. Jei teisingai suprantu, schema atrodo taip: Dumpiai, kuriuose yra valymo įrenginiai, yra tarp gamyklos ir Kuršių marių. Dumpiai nuo gamyklos yra nutolę keliolika kilometrų, tarp šių dviejų objektų yra vamzdis, kuriuo turėtų tekėti nuotekos, tačiau prieš Dumpių valymo įrenginį yra įrengta sklendė, kuri leidžia „apeiti“ vandens valymo įrenginį ir nukreipti nuotekas tiesiai į galutinį vamzdį, vedantį į Kuršių marias. Koks to tikslas – sutaupyti kaštus?

K. Mažeika: Schema iš esmės tokia ir yra, kaip nupasakojote. Kitokio paaiškinimo, kaip sutaupyti nuotekų valymo kaštus, turbūt nėra. Nes nuotekų valymas kainuoja. Turbūt tokiu būdu buvo taupoma ir siekiama didesnio įmonės pelno.

– Pone Sykai, pirmiausia, ar galėtumėte atskleisti tą įtariamą schemą, kad visiems būtų aišku?

J. Sykas: Iš esmės schema nupasakota teisingai, tik kad sklendės sukinėjamos fizine jėga, o ne mygtukų paspaudimu.

– Prokurore, kiek laiko vykdėte tyrimą? Kitaip tariant, ar turite ilgalaikius taršos matavimus kaip įkalčius? Nes tik pirmą dieną, atsiradus šiai informacijai, įmonės savininkas ponas Pangonis pasakė, kad galbūt tai – tik vienos dienos atsitiktinumas.

J. Sykas: Dar nenorime atskleisti, kiek laiko darėme monitoringą, kaip tiksliai tyrėme. Tik galiu pasakyti, kad ši operacija buvo kruopščiai planuota, jai pasirengta labai gerai. Mes pirminėse planavimo stadijose tikėjomės, kad būtent tokią versiją ponas Pangonis ar kiti atstovai pirmiausia ir išsakys. Čia kažkas panašaus į tai, kai valdininkai būna įtariami dėl kyšio – jų standartinis pasiaiškinimas būna „skola“, teisingai?

– Taip, dažniausiai visi būna „pasiskolinę“ tų žymėtų eurų. Šiuo atveju suprantu, kad prokurorai, konkrečiai jūs, jaučiatės gana drąsiai, matydamas tą surinktą medžiagą, ar ne?

Edmundas Jakilaitis
Edmundas Jakilaitis
© DELFI / Andrius Ufartas


J. Sykas: Šiandien tikrai duomenų turime pakankamai. Jei jų neturėtume, neskelbtume to viešai. Žinoma, konkrečių skaičių dabar atskleisti negaliu.

– Kiek laiko vyko tas sąmoningas teršimas, jūsų nuomone?

J. Sykas: Konkrečių duomenų šią minutę pasakyti negalime, tai tikriausiai reikės nustatinėti pagal kratos metu surinktą informaciją. Reikės skaičiuoti, kiek iš viso nuotekų buvo išleista ir kokie yra valymo įrenginių pajėgumai – pagal tai galima nustatyti kiekius, kiek iš viso į marias buvo išleista ir per kurį laiką.

– O nusikaltimo motyvai – siekiant taupyti įmonės kaštus nuotekų valymo paslaugoms, ar galėjo būti ir kitų?

J. Sykas: Spėju, kad motyvai gali būti du. Viskas tikriausiai „susiveda“ į pinigus – galbūt jiems pasirodė brangu išvalyti. Kitas dalykas – galbūt jų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti iki pakankamo lygio nuotekas, kad jos išbėgtų švarios.

– Kitaip tariant, gamybos mastai yra didesni nei valymo pajėgumai. Investuoti į valymo pajėgumus arba samdyti paslaugas iš išorės noro nėra, ir tokiu būdu atidarai sklendę ir į marias leidi visas nuotekas, ar ne?

J. Sykas: Tikriausiai taip.

– Mere, turbūt pirmiausia tikėčiausi iš jūsų tam tikro situacijos vertinimo. Kaip vertinate visa tai kaip Neringos meras, kuri didžiuojasi, kad turi įvairiausias vėliavas, sertifikatus, paplūdimius ir t.t., ir Kuršių mariomis, iš kurių pats prieš penkerius metus su žurnalistais gėrėte vandenį?

D. Jasaitis: Ir tuo metu minėjau, kad labai džiaugiamės, jog jau seniai bankrutavo sovietinis celiuliozės fabrikas, kuris mums, kaip Neringai, buvo didžiausia grėsmė, nes Nemuno žiotys pasiekia mus. Šiuo atveju mūsų geografinė padėtis leidžia man numanyti ir spėti, kad iki mūsų ši tarša ateidavo, jei ir ateidavo, labai labai retai, nes vyraujanti srovė – kitur.

Tačiau šiandien besidomint ir skaitant įvairius straipsnius man pačiam kilo mintis pasidomėti, ką mes tiriame, jei nuolat gauname atsakymus, kad Baltijos vanduo – tinkamas maudynėms, vos ne gerti, ir viskas gerai. Atsakymas mane nustebino – pasirodo, pagal Visuomenės sveikatos centro rekomendacijas, yra tiriamos kažkokios bakterijos lazdelės, dar kelis komponentus, kurie galėtų sukelti žarnyno ar kitas ligas, ir jei pagal šiuos rodiklius yra normos ribose, viskas yra gerai.

Edmundas Jakilaitis, Darius Jasaitis, Kęstutis Mažeika
Edmundas Jakilaitis, Darius Jasaitis, Kęstutis Mažeika
© DELFI / Andrius Ufartas

Tad mane nustebino, kad išmestas ipritas, radiacija, ar kitos pavojingos nuotekos, šiandien gali „gulėti“ pas mus ar pas kaimynus paplūdimiuose, ir šiandien mes nežinome, ar visa tai yra kenksminga, ar ne – gulime ant to smėlio, ant jo žaidžia mūsų vaikai. Dėl to man yra šokas. Tai, ką šiandien girdžiu iš ministro, iš Vyriausybės, man kol kas atrodo kaip siaubo pasaka, kuria dar nenoriu patikėti.

– Ministre, kokio pobūdžio tai yra teršalai? Jei galėtume palyginti su buitinėmis nuotekomis, kurios per miesto kanalizaciją patenka į valymo įrenginius ir vėliau – į vandens telkinius, galėtumėte palyginti, kas tai yra?

K. Mažeika: Pagal tai, ką konstatavo specialistai tyrimo metu, tos nuotekos nustatytas normas viršijo nuo 100 iki 130 kartų. O palyginimui, įsivaizduokime, kad nevalytos miesto nuotekos iš gyvenamųjų namų kurį laiką laikomos rezervuare, ten įgauna papildomą kvapą ir jis tampa gerokai aštresnis. Tie gyventojai, kurie skundėsi nemaloniais aštriais kvapais, turėjo pagrindo ir patyrė didžiulį diskomfortą.

– Tai būtų galima sulyginti su miesto nuotekomis. Jei neklystu, pagal nuotekų kiekį įmonė „Grigeo Klaipėda“ pagamina tiek nuotekų, kurios sudaro dešimtadalį viso Klaipėdos miesto nuotekų?

K. Mažeika: Taip, visiškai teisingai. Ir dar viena įdomi aplinkybė – būtent įmonė „Grigeo“ ir Klaipėdos vandenų valymo įrengimai yra keli šimtai metrų vienas nuo kito. Tad gamykla turi tiesioginį pasijungimą, jokių papildomų investicijų tam nereikėjo.

– Kitaip tariant, jei jie norėtų pirkti paslaugą iš Klaipėdos vandenų, būtų galėję tai daryti?

K. Mažeika: Ir netgi vertinant masto ekonomiją, jiems galėjo būti daug pigiau nei investuoti milijonus ir modernizuoti savo įrengimus. Tai labai keista ir sunkiai paaiškinama.

– Tikrai sunkiai paaiškinama atsižvelgiant į tai, kad įmonė listinguojama biržoje, suprask, tai – viena skaidriausių ir efektyviausiai dirbančių bendrovių valstybėje. Pone Grubliauskai, koks būtų jūsų komentaras? Galbūt galėtumėte diskusiją papildyti savo turima informacija?

V. Grubliauskas: Pirmiausia noriu pasveikinti prokuratūrą, kuri atliko labai svarbų darbą ir tai padarė labai kompetentingai ir operatyviai. Priminsiu, kad kartu su bendruomenės atstovais kreipėmės į prokuratūrą dar 2018 m. rudenį, kad būtent prokuratūra būtų ta institucija, kuri kuruotų visą šią situacijos analizę, ir, įsivaizduokite, bet kuri kita valstybės institucija turėtų galimybes tiek poėmiams, tiek kratai, tiek prieigai prie konkrečių įrenginių. Šioje vietoje prokuratūros darbas labai svarbus. Vakar, sužinojęs situaciją, pakeičiau planus ir grįžau iš atostogų šiek tiek anksčiau, kad šiandien būčiau Klaipėdoje.

Šiandien, matydamas situaciją, jos dinamiką, sugebėjau surasti bendrovės vadovus, su jais labai trumpai buvau susitikęs, ir iškėliau jiems keletą kategoriškų reikalavimų ir sąlygų. Visų pirma – kad visos nuotekos, kurios atkeliauja iš jų gamyklos, dabar ir čia būtų pradėtos valyti tik per Klaipėdos vandenų valymo įrenginius. Jie tai padarė.

Taip pat prašiau, kad būtų besąlygiškai bendraujama su visomis institucijomis, kad savivaldybė būtų išsamiai informuojama apie procesą. Rytoj pas mane 11 val. renkasi specialistai, pareikalavau, kad dalyvautų ir įmonės vadovas Tomas Eikinas. Taip pat pareikalavau, kad jie prisiimtų visišką atsakomybę už šią situaciją ir pateiktų informaciją ne tik teisėsaugai, valstybinėms institucijoms, bet ir Lietuvos žmonėms. Patvirtintų arba paneigtų informaciją apie alternatyvius vamzdžius ir sklendes. Tai – protu sunkiai suvokiami dalykai.

Bet kas mane labiausiai gniuždo ir glumina, kad jei kažkam užteko su kažkuo susitarus fiziškai atidaryti sklendes, koks žmogus galėjo jas atidaryti, suvokdamas to pasekmes – ne tik smarvė, bet ir didžiulė tarša.

Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos vandenys ne kartą kalbėjo su bendrovės vadovais ir akcinininkais būtent siūlydami variantą, kuris realybe tapo šiandien, kad visos nuotekos būtų atiduodamos išvalymui Klaipėdos vandenims. Tačiau jų netenkino kaina, jie buvo linkę investuoti į tam tikras savo nuotekų valymo stoties procedūras, įrenginius, ir jie į tai nėjo ilgą laiką. Šiandien šis procesas jau vyksta per Klaipėdos vandenų valymo sistemą, rytoj sieksiu, kad šis sprendimas būtų nebegrįžtamas, ir nuotekos būtų valomos tik tokiu būdu.

Edmundas Jakilaitis
Edmundas Jakilaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ačiū Klaipėdos merui ir iškart kreipiuosi į Šilutės merą, nes Kuršių marios – didelis vandens telkinys, kurio krantai yra įvairiose savivaldybėse. Gerbiamas mere Laurinaiti, koks būtų jūsų komentaras? Apie bendrovės, kurios akcijos listinguojamos biržoje, kuri kasmet turi 10 mln. eurų grynojo pelno, verslo etiką – net nekalbu.

V. Laurinaitis: Žinoma, kad situaciją vertinu neigiamai. Bet jei yra tiesa, kad visa tai buvo suplanuota specialiai ir daugelį metų buvo leidžiamos užterštos nuotekos į marias, tai yra nesuvokiama sveiku protu – kaip tai sau gali leisti tokia pelninga įmonė, siekdama dar didesnio pelno. Klaipėdos kraštas ir regionas yra turistinis kraštas, esame susieti su vandens telkiniais, jūra, – taip kenkti visai Lietuvai, jos prestižui, verslui, sunkiai suvokiama. Esame nustebę. Labai gerai, kad teisėsauga tai susekė ir užkirto kelią. Manau, kad dėl to turės atsakyti ne tik juridinis asmuo – įmonė, bet ir fiziniai asmenys, kurie tai planavo, organizavo. Manau, toks visos bendruomenės ir teisėsaugos siekis ir yra.

– Iš tiesų, mere, juk yra žmonės, kurie fiziškai atidaro sklendes, žmonės, kurie duoda jiems tuos nurodymus – panašu, kad turėtų būti visa sistema. Turbūt tai darė susitarę iš anksto ir veikdami grupėje asmenų, ar ne?

V. Laurinaitis: Manau, teisėsauga išsiaiškins, ar tai buvo pavieniai asmenys, ar grupės susitarimas. Bet manau, kad turėtų atsakyti visi vadovai, kurie dirbo anksčiau – spauda rašo, kad dabartinis įmonės vadovas savo pareigas eina tik kelis mėnesius. Manau, dėl to atsakomybės jie neišvengs.
– Iš tiesų, pone Jasaiti, kaip ši situacija paveiks kurortinio regiono įvaizdį? Kaip žmonės žiūrės į mariose pagautą žuvį, ar norės maudytis, tarkime, Šilutės rajone – juk žinome, kad yra paplūdimiai, vasaros pramogos, žmonės mariose maudosi?

D. Jasaitis: Nenoriu siųsti linkėjimų kaimynams, bet esu įsitikinęs, kad būtent šios įmonės geografinė padėtis lemia tai, jog 90 proc. šių nuotekų pateko į Baltijos jūrą, o per ją keliavo link Latvijos. Kitaip negalėjo būti, nebent tas taršalas turi kojas, sparnus, ir pats plaukė prieš srovę ir vėją link mūsų. Tačiau jei ši veikla vykdoma tiek metų, būdavo, kad šis vanduo Kuršių mariomis pasiekdavo ir Preilą, tai, jei ta sklendė atidaryta, automatiškai patekdavo ir pas mus.

– Taip, mere, esate absoliučiai teisus. Dumpiai yra ties Kiaulės Nugaros iškyšuliu, ten turėtų ateiti tos nuotekos – didelė tikimybė, kad jos patenka į Baltijos jūrą.

D. Jasaitis: Ne tikimybė, o faktas. Statant dujų terminalą buvo atlikti visų srovių tyrimai, kurie rodo, kad vanduo juda į jūrą – jei tyrimų nebūtų, taip drąsiai nešnekėčiau.

– Ministre, kalbant apie technologinį procesą, kokio pobūdžio tai yra atliekos? Kaip suprantu, yra dideli makulatūros kiekiai, apdorojami vandeniu, vyksta rūgimo procesas, ir tos nuotekos turėtų būti išleidžiamos į valymo įrenginius, ar ne? Kokia jų cheminė sudėtis gali būti – juk ten dažai, klijai...

K. Mažeika: Taip, dėl to ir atliekamas platesnis tyrimas tam ekotoksiškumui nustatyti, kaip nuotekos veikia biologines bakterijas įrenginiuose. Kaip gerai pastebėjote, ta makulatūra, ir medžiagos, kurios buvo joje – galimai ir senos knygos, kurių raidės švino dažais padengtos, gali būti ir sunkiųjų metalų, ir t.t. Medžiagų spektras gali būti labai įvairus. Šiandien buvome susitikę su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, su kuria derinome Kuršių marių žuvų stebėsenos rodiklius, ką reikėtų ištirti, ko reikėtų ieškoti.

– Sudaryti medžiagų sąrašą ir bandyti jas aptikti aplinkoje – žuvyse, vandenyse ir t.t.?

K. Mažeika: Taip. Kreipsimės ir į visuomenės sveikatos centrą, kad būtų nustatyti tų medžiagų pėdsakai ir smėlyje, paplūdimiuose, kad žmonės galėtų saugiai poilsiauti vasarą ar bent jau būtų tikri, kad ten galima ramiai ir saugiai pasitiesti pledą.

– Ministre, aišku, dirbate neseniai, bet seniai žinoma, sakykime, ne pati geriausia Klaipėdos aplinkosaugininkų reputacija – apie tai buvo ir viešai žinoma. Ar būtent dėl to prokurorai dirbo ne su Klaipėdos aplinkosaugininkais?

K. Mažeika: Tikrai ne dėl to, nes jau praeitais metais buvo priimti sprendimai, dėl ko ir vyksta tie procesai. To paties miesto aplinkos apsaugos departamento specialistai negali nuolat tikrinti to paties miesto įmonių, nes juk yra natūraliai susiklostantys santykiai – asociacijos, šeimų ryšiai, draugystės, tai matėme ir Alytaus gaisro atveju.

Būtent todėl patikrinimai vyksta rotacijos būdu, ir netgi trečią kartą tos pačios įmonės tas pats specialistas tikrinti negali, turi būti keičiamasi specialistais iš skirtingų regionų. Šiandien paprašiau surinkti visus dešimties metų šios įmonės patikrinimus, kad galėtume atlikti tyrimą, galbūt drauge su prokurorais, ir nustatyti, ar būta tam tikrų ryšių, tendencijų ir pan. Manau, šis tyrimas parodys tam tikrus rezultatus.

– Galbūt jis leis atsisveikinti su kai kuriais pareigūnais, su kuriais jums nepavyksta atsisveikinti dėl tam tikrų procedūrų?

K. Mažeika: Mano nepasitikėjimas pareikštas, tam tikri tyrimai buvo pradėti, bet dabar visa atsakomybė yra aplinkos apsaugos departamento vadovui, kuris, manau, priims tam tikrus sprendimus po šio įvykio ir besitęsiančių tyrimų.

– Mere Jasaiti, turbūt vienintelis dalykas, ką galima pasakyti gero – turbūt gerai, kad tai apskritai paaiškėjo, geriau vėliau nei niekada?

D. Jasaitis: Taip, geriau vėliau nei niekada. Lietuva – maža šalis, tad tikrai ta specialistų rotacija yra reikalinga. Tikrai sunku patikėti, kad tokios reputacijos įmonė galėtų daryti tokius dalykus – kartais man net norisi tikėti, kad galbūt tai avarija ar atsitiktinis įvykis, nes tai tiesiog nesuvokiama.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
4.5741

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (119)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“ (38)

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (1)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (54)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (315)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (34)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (87)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus (5)

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...

Kaip pornografija veikia seksualinį gyvenimą? Specialistai išskyrė kelis atvejus (38)

Ar pornografija žalinga? Į šį klausimą nėra vieno atsakymo. Tai tas pats, lyg klaustumėte, ar...