Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Nevera teigė, kad neoficialiais kanalais austrai spaudė Lietuvą pateikti informaciją apie M. Golovatovą iki penktadienio, 12 val., t.y. vos per keturias valandas nuo tada, kai Lietuva gavo oficialų austrų pranešimą apie įtariamojo sulaikymą. Vėliau, anot A. Neveros, terminas buvo tęsiamas po valandą – 13 val., 14 val. ir t.t.
Generalinio prokuroro pavaduotojas ne sykį kartojo, kad didelės apimties medžiagą Lietuva Austrijai pateikė kiek įmanoma greičiau – visi austrų reikalauti vertimai į vokiečių kalbą Vienoje buvo praėjus maždaug 8 valandoms nuo informacijos apie M. Golovatovo sulaikymą gavimo.
A. Nevera užsiminė, kad labai griežti terminai ir papildomi austrų reikalavimai nėra atsitiktiniai. „Vertinant reikalavimų dėl informacijos pateikimo tempus, laiką, galima aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad Lietuvos Respubliką buvo siekiama pastatyti į tokią padėtį“, - teigė prokuroras.
Anot jo, austrai nepateikė jokio aiškaus pagrindo, dėl ko visa informacija apie M. Golovatovą turėjo būti pateiktai taip greitai.
Paleido be teismo sprendimo
Anot generalinio prokuroro pavaduotojo, M. Golovatovas paleistas be teismo sprendimo. Jį į Maskvą išleido atsakingas austrų prokuroras, vadovavęsis ne Lietuvai ir Austrijai taikomais tarptautiniais susitarimais, o nacionaline Austrijos teise.
Lietuvos prokurorai teigia, kad tokiu būdu austrai pažeidė tarptautinę teisę.
Pasak jo, Lietuvai nepriimtinas austrų paaiškinimas, kad vadovautasi nacionaline teise, o ne tarptautiniais susitarimais dėl ekstradicijos, kurie galioja abiem valstybėms. „Esame tikri dėl to, kad šios procedūros turėjo būti taikomos minėtam atvejui“, - tęsė A. Nevera, pridurdamas, kad tarptautinių teisės aktų viršenybė prieš nacionalinius įtvirtinta ir Austrijos konstitucijoje.
Generalinio prokuroro pavaduotojo žodžiais, kol kas sunku pasakyti, kaip Lietuva reaguos į galimus tarptautinių susitarimų pažeidimus Austrijoje. Tačiau mūsų šalis galėtų „pasilikti teisę“ elgtis atitinkamu būdu traktuojant analogiškus prašymus iš Austrijos, jei tokių būtų.
Aiškinasi M. Golovatovo paleidimo ir kelionių aplinkybes
Prokuroras taip pat užsiminė, kad gali būti, jog M. Golovatovas net nebuvo išvežtas iš oro uosto tranzitinės zonos, kurioje buvo sulaikytas. Vertinant informacijos prieštaringumą, tokios galimybės atmesti negalima: „Vertinant tam tikrą informaciją, mums iš esmės kyla klausimų dėl to, kokios buvo sulaikymo aplinkybės“.
Be to, prokurorus nustebino ir austrų paskleistos žinios, esą M. Golovatovas be jokių problemų keliavo ir po kitas Europos valstybes, nepaisant galiojančio Europos arešto orderio.
A. Neveros teigimu, Generalinė prokuratūra aiškinsis, ar tai atitinka tikrovę, jau parengtas pagalbos prašymas atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
„Bandysime aiškintis šitas aplinkybes. Esame paruošę raštą Lietuvos kriminalinės policijos biurui“, - tęsė prokuroras.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas liepos 14 d. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Vos apie parą sulaikytas išbuvęs M. Golovatovas savaitgalį ilsėjosi Maskvoje ir dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris netgi pareiškė, kad Lietuva gali svarstyti diplomatinių santykių su Austrija nutraukimo galimybę. Tačiau opozicinių socialdemokratų ir „tvarkiečių“ pasipriešinimas gerokai sušvelnino Seimo poziciją – iš Užsienio reikalų komiteto pareiškimo dingo punktai apie diplomatinį Vilniaus boikotą Vienai.
Antradienį Latvija ir Estija parėmė Lietuvą konflikte dėl M. Golovatovo paleidimo.