Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Vilmos Žemaitytės, už įslaptintos informacijos apsaugą valstybės viduje atsakingų VSD pareigūnų bus prašoma pateikti išvadą, ar V. Adamkaus pasisakymais neatskleista valstybės paslaptis. Jeigu kadenciją baigusiam prezidentui išvada bus nepalanki, prokurorai žada pradėti ikiteisminį tyrimą.

Į prokurorų akiratį V. Adamkus pateko po savo knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ atskleistų faktų – esą jis privertė Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską ir tuometį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovą Vytautą Greičių pakeisti sprendimą neleisti klausytis diplomatais prisidengusių Baltarusijos šnipų telefono pokalbių.

Savo kynygoje V. Adamkus rašo, kad buvo informuotas, jog A. Šumskas, remdamasis diplomatinį imunitetą garantuojančia Vienos konvencija, atsisakė sankcionuoti diplomatine tarnyba prisidengusių užsienio agentų sekimą – neleido klausytis jų pokalbių.

„Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių“, – nurodoma V. Adamkaus knygoje. Susitikimas esą įvyko 2005 metų balandžio 7 dieną.

Kaip reaguoti į V. Adamkaus teiginius apie teisėjus, Teisėjų taryba kol kas nenusprendė.