Anot jo, nei prokuroras, nei joks kitas pareigūnas ar institucija neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumo bei atitikimo faktinei bylos medžiagai ar reikalauti teisėjo atskaitomybės dėl priimto sprendimo, jeigu tai nesusiję su apeliacijos ar kasacijos procesu.
"Remiantis, kad teismo sprendimo konkrečioje byloje pagrįstumas negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku (nesant duomenų apie piktnaudžiavimo ar kitos nusikalstamos veikos padarymo siejant tai su priimtu sprendimu), taip pat atsižvelgiant, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių faktinių duomenų, konstatuotina, jog baudžiamasis procesas pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisijos pirmininko A.Urmono skundą negali būti pradėtas", - teigia prokuroras.
Vadinamosios Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas apgailestavo dėl tokio prokuroro sprendimo, bet teigė jo neskusiąs vyresniajam prokurorui, nes manąs, kad jis būtų kitoks.
"Nenoriu tuščiai gaišti laiko. Tegul Lietuvos istorija įvertina tokius dalykus", - penktadienį BNS sakė A.Urmonas.
Balandį Liustracijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų įstatymų pažeidimų Vilniaus apygardos teismui priimant tuometinei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei palankų sprendimą dėl bendradarbiavimo su KGB.
Prašė pasidomėti K.Ramelio ir G.Braziulio sprendimu
Prokurorų prašyta pasidomėti buvusio Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, dabartinio Seimo nario Konstanto Ramelio ir buvusio šio teismo teisėjo Giedriaus Baziulio veiksmais.
Anot komisijos, yra pagrindas manyti, kad K.Ramelis ir G.Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 m. Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K.Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
Savo įtarimus Liustracijos komisijos nariai grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvęs Aukščiausiosios Tarybos komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai tirti pirmininkas Balys Gajauskas ir jo pavaduotojas Kazimieras Motieka nepripažinti kaip civilinės bylos dalyviai, nebuvo apklausti Aukščiausiajam Teismui liudiję asmenys. Pavyzdžiui, vietoj Valstybės saugumo komiteto 1 skyriaus (žvalgybos) viršininko Vytauto Karinausko Vilniaus apygardos teisme parodymus davė A.Karinauskas, nedirbęs su K.Prunskiene.
Taip pat atkreiptas prokurorų dėmesys į keistą teisėjų pakeitimą šioje byloje. 2003 m. kovo 12 d. Civilinių bylų skyriaus pirmininko K.Ramelio sprendimu dėl trumpalaikės ligos byloje pirmininkaujanti kolegijos teisėja Danutė Gasiūnienė buvo pakeista teisėju G.Baziuliu.
Liustracijos komisija nagrinėjo Sąjūdžio tarybos prašymą įvertinti "K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB naujus faktus ir apginti visuomenės viešąjį interesą ir teisingumą, vertinant nacionalinio saugumo požiūriu".
Susipažinusi su Aukščiausiojo, Vilniaus apygardos teismų bylomis, Vilniaus universiteto, Ypatingojo archyvo dokumentais, Aukščiausiosios Tarybos komisijos surinktais duomenimis, viešomis publikacijomis ir interviu, Liustracijos komisija pareiškė, kad K.Prunskienė sovietų saugumui atliko mokslinės žvalgybos užduotis.
Tačiau kadangi yra galiojantis K.Prunskienę išteisinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, komisija negali priimti jam prieštaraujančio sprendimo, todėl planuoja prašyti teismo atnaujinti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Jis pakeitė 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
Pati K.Prunskienė kategoriškai neigia bendradarbiavusi su sovietų saugumu. Į prezidentus kandidatuojanti politikė šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą.