Susipažinęs su premjero pareiškimo bei pateiktos medžiagos turiniu prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas nustatė, jog perduotoje medžiagoje nepakanka duomenų, rodančių padarytos nusikalstamos veikos požymius ir, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta veika, kurią šalies įstatymai laikytų baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu teisės pažeidimu, pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

DELFI primena, kad A. Kubilius trečiadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Raimondą Petrauską dėl galimai neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos veikų. Premjerui įtarimą sukėlė esą įslaptinta R. Boreikos pajamų ir turto deklaracija bei nedeklaruotas Boreikų šeimos turtas, kuris po kelerių metų buvo parduotas septynis kartus brangiau.

„Tai yra siejama su neaiškumais, liečiančiais privatų Boreikų šeimos turtą. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad yra šiek tiek stebinantis faktas, jog generolo Boreikos deklaracijų duomenys nėra vieši. Tokia išimtis yra taikoma tik operatyviniams darbuotojams, nemanau, kad ponas Boreika turėtų pats sau taikyti tokias išimtis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius.

Premjeras buvo sudaręs darbo grupę dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo tobulinimo, kuri ir pateikė siūlymą kreiptis į prokurorus dėl R.Boreikos veiksmų, siekiant nuslėpti galimai neteisėtas pajamas piktnaudžiaujant tarnyba ir traukiant save į asmenų sąrašą, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos.

Komisija nustatė, kad R. Boreika nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus. 2008 m. buvo parduotos patalpos Kaune už 7 kartus didesnę kainą nei jos buvo įsigytos 2004 m. Turtas nuosavybės teise daugiau kaip 3 metus priklausė sutuoktinei, todėl gautos pajamos nebuvo apmokestintos, tokiu būdu galėjo būti įteisintos kitos pajamos. Komisijos nuomone, šiuose R. Boreikos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), požymių.

Nesutampa skaičiai

„Valstybės kontrolė pastebėjo tai, kad FNTT per metus nustato iki 80 mln. Lt nuslėptų mokesčių, o kiekvienais metais į valstybės biudžetą atlyginama žalos iki 7-8 mln. Lt. Dar daugiau – ta žala yra niekaip neparemta jokiais juridiniais dokumentais, tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė kelis kartus mažesnes į biudžetą gautas sumas – 2-3 mln. Lt. Akivaizdu, kad galimas dokumentų klastojimas“, – žurnalistams yra sakęs premjero patarėjas teisės klausimais Gintaras Kalinauskas.

Jo teigimu, Valstybės kontrolės ataskaitoje „akivaizdžiai matosi“, kad finansinių nusikaltimų bylos buvo vilkinamos, laukiama senaties terminų, skaidoma į atskirus epizodus taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Po ne vieną savaitę trukusios aukščiausių šalies vadovų kritikos R. Boreika kovo pabaigoje įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Darbą jis turėtų baigti gegužės viduryje, generolas R. Boreika tolesnių karjeros vingių neplanuoja – rengiasi išeiti į pensiją.