Įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio Užkanavės g. 31, Palangoje. Nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pastatas – radiotechninis postas – buvo pastatytas 1968 m. Vėliau, 1998 m., atlikus jo kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 96,41 kv. m. ploto statinys. Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, kad 1998 m. inventorinėje byloje buvo klaidingai nurodytas vienos pastato patalpos plotas – minėtame dokumente nurodytas 13,04 kv. m., nors realus patalpos plotas yra apie 42,16 kv. m.
Dėl tokios techninės klaidos bendrasis pastato plotas buvo nurodytas 29,12 kv. m mažesnis nei faktinis. Ši aplinkybė buvo nustatyta atlikus naujus kadastrinius matavimus 2023 m. sausio 11 d.
Šie duomenys nebuvo nuginčyti, 1998 m. kadastrinių duomenų pagrindu registre įregistruotas pastato plotas buvo nurodomas ir 2010 m. Vyriausybės nutarime, kuriuo pastatas perduotas VĮ Turto fondui.
Minėtas pastato plotas nebuvo pakeistas nei įtraukus jį į Privatizavimo objektų sąrašą, nei pardavimo fiziniam asmeniui 2011 m. pirkimo-pardavimo sutartimi metu.
Kaip skelbiama pranešime, duomenys apie pastato faktinį plotą galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto vertintojui vertinant nekilnojamąjį turtą, nustatant aukcione pradinę statinio vertę, kuri galėjo būti nustatyta 10 483 Eur (36 196 Lt) didesnė, tačiau pažymėtina ir ši aplinkybė, jog objektas parduotas viešo aukciono dalyviams kainą pakėlus nuo pirminės nustatytos kainos apie 4 kartus.
Prokuroras konstatavo, kad remiantis tyrimo metu surinktais duomenis ir atliktus patikrinimus, įvertinus aukciono metu buvusį teisinį reglamentavimą, teigti, jog aukcionas bei 2011 m. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria turtas parduotas fiziniam asmeniui, yra sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą nutarimuose nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nuo sandorio sudarymo praėjo apie 12 metų, todėl prokuroras, siekdamas užtikrinti teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų, vertino šias aplinkybes bei teismų praktiką.
Tyrimo metu nustatyta, kad teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu bei Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiuoju planu, pastato rekonstrukcija yra galima. Tai nėra teritorija, kurioje galiotų kategoriški draudimai vykdyti statybos darbus.
2015 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintu detaliuoju planu minėtoje teritorijoje numatyta rekonstruoti ten esantį radiotechninio posto pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą. Detaliuoju planu taip pat numatyta ten galima vykdyti veikla – trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai ir pan. Tokie detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje esantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktams, todėl prokurorui nėra teisinio pagrindo ginčyti patvirtinto dokumento.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatas, visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 5 metų senaties terminas yra naikinamasis (naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar kito subjekto atnaujinti), todėl ginčyti pagrindo nėra ir dėl šios įstatyminės nuostatos.
Paminėtina, kad teisme nuo 2019 m. vyksta ginčas pagal pareiškėjo – minėto pastato savininko – skundą dėl įpareigojimo atsakovę – Palangos miesto savivaldybės administraciją – išduoti specialiuosius reikalavimus pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimo Užkanavės g. 31, Palangoje projektui rengti. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Iš prokuratūrai tyrimo metu pateiktų duomenų nustatyta, kad vykdomi radiotechninio posto paprastojo remonto darbai. Pabrėžtina, kad, atliekant radiotechninio posto paprastąjį remontą, paprastojo remonto projektas, paprastojo remonto aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 2023 m. sausio 12 d. įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kuria užbaigti radiotechninio posto paprastojo remonto darbai. Atlikusi padarytų statybos darbų faktinį patikrinimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Pažymėtina, jog radiotechninis postas, kuriame atliktas paprastasis remontas, galėtų būti naudojamas kaip poilsio organizavimo bei aptarnavimo objektas tik pakeitus jo paskirtį įstatymo nustatyta tvarka. Statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį tenka Palangos miesto savivaldybei.
Tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija pateikė prokuratūrai informacijos apie ginčo žemės sklype atliktą vertinimą dėl galimai padarytų pažeidimų nukasant kopas. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad užpilant įsigytu ir atvežtu smėliu valstybiniame žemės sklype, adresu Užkanavės g. 31, Palanga, buvo sulyginta kopos paviršiaus dalis (pakeistas reljefas) su buvusia natūralia žoline augalija.
Taip pat greta esančiame žemės sklype Užkanavės g. 31, Palangoje, užpilant smėliu sunaikinta / sužalota dalis sklype buvusios natūralios žolinės augalijos. Tokiu būdu buvo pažeistos LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Pajūrio juostos įstatymo nuostatos. Dėl nustatytų pažeidimų departamentas imsis priemonių dėl administracinės nuobaudos taikymo atsakingam asmeniui, kuris taip pat turėtų atlyginti aplinkai galimai padarytą žalą, kurią nustatys Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
