Apžvalgininkai mano, kad koalicijų sutartis gali būti pragaištinga koaliciniam satelitui „Tvarkai ir teisingumui“, bet ir šiandien, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, labai tinkama valstiečiams žaliesiems. Gali būti, kad, pasirašydama sutartį, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija mėgina spręsti finansines problemas.
2016 m. kovą tuometis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis su valstiečių žaliųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu surengė spaudos konferenciją, kad Seimo rinkimuose ves šią politinę jėgą ir išsižadėjo jį delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.
„Kada partijai, kaip juridiniam asmeniui, yra pareikšti įtarimai, turbūt sunku suvokti ir matyti mane, kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotoją ir vadovą, dalyvaujant rinkimuose tame judėjime, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“, – kalbėjo S. Skvernelis.
S. Skverneliui pritarė ir valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Dar pareiškė, kad su teisėsaugos akiratyje atsidūrusiomis partijomis obuoliauti neis nieku gyvu.
„Mes esame pasakę, kad koalicijų su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“ mes tikrai nekursime“, – sakė R. Karbauskis.
Dar prieš metus Remigijus Žemaitaitis viešai Seimo posėdyje užgauliojo valstiečių žaliųjų deleguotą premjerą S. Skvernelį, o „Tvarkos ir teisingumo“ partijos taryboje štai taip apibūdino dabar sąjungininkais tapusią valstiečių žaliųjų sąjungą: „Dabar mes turime „gandragalvių“ judėjimą. Ir šitas „gandragalviškas“ judėjimas, aš galiu pasakyti, nėra partija – tai yra judėjimas. Ir tai parodo vykstantis chaosas: jie neturi tikslinių vertybinių interesų, visiškai neprisiima atsakomybės už tai, kas šiandien vyksta valstybėje. Premjero nuomonė viena, Seimo pirmininko – kita, didžiausios frakcijos vadovo nuomonė – trečia. O jeigu dar pasigilintume, ką kalba komitetų pirmininkai, – tai jau ketvirta nuomonė. Aš manau, kad partija – tai daug didesnis svarumas“.
Šiandien užgaulūs žodžiai ir pažadai nebendradarbiauti – pamiršti. R. Žemaitaitis pranešė, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ palieka opoziciją ir pasižada remti valdančiąsias valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų darbo partijas Seime. Šis frakcijų susitarimas leis valstiečiams užsitikrinti formalią 73 balsų daugumą, už tai tvarkiečiams pažadėtas Seimo vicepirmininko postas. Į šias pareigas pretenduojantis partijos lyderis R. Žemaitaitis tikina, kad kol kas „Tvarka ir teisingumas“ į didesnį valdžios kąsnį nepretenduoja.
„Į ministro postą nepretenduojame. Jeigu ateityje būtų kalbama apie vyriausybinį koalicinį susitarimą, būtų visai kiti dalykai. Pagrindiniai gal du motyvai: tai nuolat trūkumas buvo valdančiajai daugumai Seime balsų, tai yra aritmetiniai skaičiai, ir tas ėjimas ir prašymas – būkit geri, palaikykit vienu klausimu, kitu klausimu. Man, kaip partijos pirmininkui, nėra priimtina. Aš mėgstu ir kaip teisininkas, kad viskas turėtų būti sutarta, aišku ir raštu“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Pirmiausiai, TTP frakcija netapo valdančiosios daugumos dalimi. Ji yra Seimo mažumoje. Ji dabar tokiam pat statuse, pagal Seimo statutą, kaip LLRA. Tai yra mūsų kaip buvo 60 keli seimo nariai daugumoj Seimo, taip ir liko. Yra susitarimas tarp frakcijų dėl bendradarbiavimo“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Tokį pat pasiūlymą remti valdančiąją daugumą manais už Seimo vicepirmininko postą gavo ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau jį atmetė.
„Kai tariamasi dėl partnerystės, tai turėtų duoti ministrų portfelį. Turime kompetentingų žmonių. Galima ir aplinkos, ir žemės ūkio, švietimo ir kitų ministerijų. Tas postas ir tas formalus buvimas vicepirmininko pavaduotojais, tai man atrodo, čia tik rinkėjų apgaudinėjimas, kad nesi koalicijoj, bet tarsi esi, tarsi nesi. Mums tokios sąlygos yra nepriimtinos“, – sakė Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad valstiečiai žalieji pergudravo sudėtingoje situacijoje atsidūrusią „Tvarkos ir teisingumo“ partiją.
„Jeigu seksis įgyvendinti kažkokius tikslus, net ir tuos, kuriuos į tą susitarimą įdėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, bet jeigu seksis, tai žmonės apdovanos valstiečius. Tai aš nematau, ką čia galėtų išlošti „Tvarkos ir teisingumas“, nes jiems būtų daug patogesnė opozicijos situacija, kada galėtų kritikuoti valdžią, kokie mes čia geri. Tai jeigu geri, tai valstiečiai gaus tuos bonusus, o ne jie gaus. Tai čia tiesiog toksai geras valstiečių ėjimas, ir man atrodo, kabliukas, ant kurio puikiai pasimovė jaunas tvarkiečių lyderis“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė dr. A. Ramonaitė.
„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas sutinka, kad jo partijai dabar tenka taikytis su „mažesniojo brolio“ vaidmeniu, bet jo nesumenkina.
„Tai mes gaunamės kaip broliai, bet broliai ne tie didieji, kurie kartu traktorius vairuoja, bet broliai, kurie mažus vaikus prižiūri. Žinant tai, jeigu plačiau žiūrint, tai Konstitucija ir visa sprendžiamoji teisė yra Seime, na tai reiškia, mes kaip būtume didesni už vyriausybę. Na tai čia tokia yra dviprasmybė“, – svarstė R. Žemaitaitis.
Politikos senbuvis liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad valstiečių žaliųjų vedlys R. Karbauskis sugalvojo politikos naujadarą kokio dar europinėje politikos kultūroje nebuvo – koalicijos sutartį ne tarp partijų, o Seimo frakcijų.
„Vartaliojasi kaip žuvis ant keptuvės, kad užsitikrintų daugumą. Šita partija negali dalyvauti rinkimuose, nes ji net užstato negali sumokėti, kol yra areštuotos sąskaitos. Gal čia glūdi atsakymas į klausimą, kodėl R. Žemaitaitis nenorėdamas, inkšdamas, spjaudydamasis dabar nuėjo į tą frakcijų koalicinį susitarimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas.
Taigi, gali būti, kad viena politinė jėga vartosi it žuvis ant keptuvės, siekdama išlaikyti valdžią, kita tikisi išlikti politikoje apskritai. Tačiau Lietuvos politikos procesus iš arčiau stebintys apžvalgininkai abejoja ar valdantieji mainais už paramą ryžtųsi ieškoti būdų, kaip išsukti nuo atsakomybės teisiamą partiją, net ryžtųsi spausti teisėsaugą. Tuo pat metu galima įtarti, kad valstybės piniginę savo rankose laikantys valdantieji atseikėja lėšų pamaloninti vienos ar kitos politinės jėgos rinkėjus, o tai ir padeda jiems išsilaikyti valdžioje.
„Per paskutinius porą metų mes matėme gana keistą situaciją, kai svarbiausiais klausimais tiek „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tiek LLRA-KŠS vis dėlto paremdavo valdančiuosius ir akivaizdu, kad paremdavo ne už gražias akis, o už kažkokius susitarimus, kurie buvo daromi užkulisiuose. Kai TTP dotacijos yra įšaldytos ir matant valdančiųjų tokį įžūlų bandymą didinti paramą valdžios partijoms iš valstybės biudžeto, kyla pagrįstų prielaidų manyti, kad ir TTP šiuo atveju bando spręsti savo teisines ir finansines problemas jeigu ne per tiesioginį spaudimą teisėsaugai, tai bent jau per didesnę centrinės valdžios paramą tuose rajonuose, kuriuos jie valdo“, – kalbėjo BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis.