Apskritai į ateinančius metus šis politikas žvelgia ir su viltimi, ir su nerimu.

„Jau ne vienas dešimtmetis parodė, kad mūsų visuomenė tikrai yra atspari, ne vieną krizę įveikusi. Tos krizės mus ir sutelkia, ir sumotyvuoja, ir surandame labai gerų ir kartais netikėtų sprendimų iš sudėtingų situacijų. Visuomenės susitelkimas tame, ką darome kiekvienas, manau, kad yra labai pozityvus. Ir manau, kad čia yra mūsų šansas išgyventi tiek užsienio, tiek vidines įtampas“, – sakė L. Kukuraitis.

Tačiau, pasak jo, dalis visuomenės turi ko nerimauti.

„Čia, žinoma, ypatingai didelį susirūpinimą kelia ir sparčiai augančios kainos, ypač energetinės, tai yra šildymo, elektros ir visos kitos. Tik dalis žmonių gaus kompensacijas, o visiems kitiems jos užims svarbią išlaidų dalį.

Kitas dalykas, žiūrint iš socialinės apsaugos pusės, irgi nėra visiškai subalansuotas biudžetas. Pavyzdžiui, šeimos ir vaikai yra praktiškai užmiršti šiame biudžete, yra vaiko pinigų devalvacija dėl infliacijos, ir jau galime prognozuoti, kad kitais metais dalis šeimų ir vaikų pateks į didesnį skurdą. Tiesa, duomenis pamatysime tik 2024 metais“, – konstatavo L. Kukuraitis.

Vaiko pinigų didinimą vadina nepakankamu

Politikas atkreipė dėmesį, kad vaikų skurdas yra didesnis vos ne dviem kartais už dirbančiųjų skurdą.

„Augančios dirbančiųjų pajamos nepadeda tiek sparčiai mažinti vaikų skurdo. Tą mes matėme per pastaruosius dešimt-penkiolika metų, kad vaikų skurdas visada būdavo didesnis už bendrą visuomenės skurdą, nepaisant to, kad dirbančiųjų skurdas yra pakankamai žemas Lietuvoje. Tai reiškia, kad vien per darbines pajamas vaikų skurdo mes nepajėgūs mažinti, reikalingos specialiosios priemonės“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, tam buvo įvesti vaiko pinigai, kurių dėka pirmą kartą istorijoje vaikų santykinis skurdas yra mažesnis negu visos visuomenės.

„Ir tai yra labai pozityvūs ženklai, žiūrint bendrai į mūsų kaip visuomenės perspektyvas. Tai dabar, kadangi vaiko pinigai paaugs tik 5 proc., kai infliacija praktiškai jau yra suvalgiusi dalį mūsų vaiko pinigų šiemet, žinoma, tas bus ir kitais metais, tai tie 5 proc. nieko nespręs“, – sakė L. Kukuraitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad, lyginant 2020 ir 2021 metus, kaip kito vaikų santykinis skurdas, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekcijas, vaikų skurdas paaugo, net kai vaiko pinigai buvo didinami arti 17 procentų.

„Tai rodo, kad net dedant didžiules pastangas spręsti vaikų skurdą, jis linkęs augti mūsų ekonominėje ir socialinėje sandaroje. Ir dėl to dabar, kai yra tik minimalus indeksavimas, tai reiškia, kad 2022 metais bus skurdas. (…)

Vaiko pinigai, nemokamo pradinukų maitinimo (plėtros) sustabdymas ties antrokais rodo, kad yra neadekvati, nesubalansuota socialinė politika šiuo metu vykdoma vaikų ir šeimų atžvilgiu, kai senjorams, neįgaliesiems pensinė dalis yra pakankamai daug padidinama“, – sakė L. Kukuraitis.

Mano, kad augs susipriešinimas dėl pandemijos valdymo

Politikas prognozuoja, kad kitąmet augs susipriešinimas dėl pandemijos valdymo.

„Dėl to, kad visi sprendimai, kurie daromi dėl pandemijos, šiuo metu yra Vyriausybės rankose, jie yra praktiškai nediskutuojami su visuomene, ir priimami vienašališkai, kaip kad galimybių paso termino pakeitimas. Tikrai dalis visuomenės bus užklupta iš netyčių, ir tokie sprendimai netelkia ir kuria susierzinimą visuomenėje“, – teigė L. Kukuraitis.

Jo nuomone, vienintelis šioje situacijoje įmanomas sprendimas telkti visuomenę būtų sutarimas dalį sprendimų perkelti į Seimą.

„Čia yra atstovaujamos įvairios pusės, gali vykti dialogas, galima susitarti dėl esminių principų. Manau, kad ne kartą yra taip įvykę, kad per diskusiją Seime surandamas tam tikras kompromisas, kuris būtinas visuomenės sutelktumui. Tuo tarpu Vyriausybė priima savo staigius sprendimus, ir jie, kaip matome, kartais ištinka žmones, ir pasipriešinimas, mano galva, tik augs, kol Vyriausybė nepradės dalintis atsakomybės su Seimu“, – sakė L. Kukuraitis.

Teks diskutuoti apie mokesčius

Politikas mano, kad kitąmet diskusijos dėl mokesčių bus neišvengiamos.

„Nes tiek padidinome išlaidas, ir ne tik socialines, bet ir bendrai biudžeto 2022 metais išlaidas, kad, jeigu mes norėsime artėti bent iš dalies fiskalinės drausmės standartų link, tai mokesčiai turėtų būti renkami kur kas labiau, ir tai reiškia, kad turėtų būti pasislinkimas ir į kitas mokesčių grupes. Sunku tikėtis, kad vien iš ekonomikos augimo arba iš šešėlio mažinimo būtų galima kompensuoti tokio masto, kiek dabar esame išplėtę, išlaidų dydį“, – sakė L. Kukuraitis.

Politikas sutiko, kad tas įneš papildomų įtampų valdančiojoje daugumoje.

„Šalia vertybinių diskusijų tikrai, aš manau, atsiras ir labai rimtos diskusijos dėl ekonominių ir fiskalinių sprendimų“, – sakė L. Kukuraitis.

Šimonytei linkėjo dalintis atsakomybe

Premjerei Ingridai Šimonytei politikas linkėjo stiprybės ir sveikatos, bei dalintis atsakomybę už sprendimus.

„Mano galva, premjerė neša didžiulį krūvį, ir kaip žmogui norisi palinkėti didžiausios stiprybės, nes tikrai ji yra pasiėmusi labai daug atsakomybės ir už kai kuriuos ministrus. Tai čia sveikatos ir stiprybės norisi palinkėti, įžvalgos, išminties.

O kaip politikei – net ir tokiose įtemptose situacijose, kuriose tenka dirbti, dalį klausimų, kurie yra egzistenciškai svarbūs visai visuomenei, leisti pačiai visuomenei daugiau tame dalyvauti, diskutuoti. Ir kaip ir sakiau, geriausiai tą daryti per Seimą, tai reiškia, kad leisti Seime vykti diskusijoms, kurios galimai ateityje įtakotų ir Vyriausybės tam tikrus apsisprendimus“, – sakė L. Kukuraitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)