Rusijos ir sovietinio ekonominio mąstymo, politikos ir raidos specialistas, knygų „V. Putino Rusijos politinė ekonomija“ ir „Prekyba su Sovietų Sąjunga: Suomijos patirtis, 1944–1991 m.“ autorius teigia, kad Rusijos ekonomika šiandien yra labai keblioje padėtyje ir susiduria su labai daug nežinomųjų.
„Viskas priklauso nuo Ukrainos“, – interviu DELFI sakė P. Sutela ir paaiškino, kad tai kartu yra ir V. Putino populiarumo ir šalies recesijos priežastis.
– Praeitame dešimtmetyje jis buvo grįstas atsigavimu po 1998 metų krizės, eksportu ir tam tikrais privalumais, įgytais per sisteminius pokyčius žlugus Sovietų Sąjungai. Tačiau jau prieš 10 metų tapo aišku, ir Rusijos ekspertai tai sakė savo vyriausybei, kad toks modelis turi ribotą gyvavimo laiką.
2006 metais buvo parengtas planas, kaip turėtų atrodyti naujasis Rusijos modelis: kalbėta apie modernizaciją, inovacijas, investicijas, infrastruktūros tobulinimą ir t.t. Tačiau tada atėjo 2008 metų krizė, ir nors vyriausybė buvo pasiruošusi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas, ekonomikos nuosmukio metu jie negalėjo padaryti nieko.
Kai baigėsi Dmitrijaus Medvedevo prezidento kadenciją ir į pareigas oficialiai grįžo Vladimiras Putinas, jis paprašė paruošti naują planą. Tačiau ilgainiui ir šis maždaug 1 tūkst. ekonomistų parengtas pasiūlymų rinkinys buvo pamirštas.
Yra kelios priežastys, kodėl taip atsitiko. Pirma, juos būtų labai sudėtinga techniškai įgyvendinti, pavyzdžiui, nėra vieno teisingo atsakymo į tai, kaip turėtų būti reformuota pensijų ar mokesčių sistemos. Antra, beveik visi pasiūlymai buvo sudėtingi politiškai – politikui labai sunku pasakyti, kad teks sumažinti biudžeto išlaidas. Beje, Rusija biudžeto išlaidas pagrinde naudoja tik trims dalykams: pensijoms, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams (šios dvi grupės sudaro didžiausią dalį rinkėjų) ir krašto apsaugai. Trečia priežastis – V. Putinas nėra diktatorius, kuris gali įsakyti, kaip valstybė turėtų vystytis, jis yra labiau Rusijos valdybos pirmininkas ir jam reikia surasti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų grupių visuomenėje.
Taigi Rusija yra silpna valstybė, nesugebanti užsibrėžti sau tikslų ir jų nuosekliai siekti. Ji labai priklausoma nuo pajamų iš dujų ir naftos, kurios sudaro 80 proc. eksporto, tačiau beveik nekuria darbo vietų.
– Ar 2008 metų krizė buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusijai nepavyko pasikeisti?
– Tuo metu daugiausiai dėmesio teko skirti krizės pasekmių suvaldymui, todėl ilgalaikiams projektams tiesiog neliko laiko. Krizei pasibaigus, pasirodė, kad pokyčius įgyvendinti labai sunku, todėl manau, kad Rusijos ekonomikos pamatu dar ilgai bus dujos ir nafta, tiesiog todėl, kad ji neturi jokios alternatyvos.
Bėda ta, kad naftos kainos nukrito ir artimiausiu metu greičiausiai nedidės, todėl Rusija uždirba daug mažiau, nei anksčiau. Kitas klausimas – ar Rusija įstengs išlaikyti savo eksporto pajėgumus: Europa mažina dujų poreikį, tiesti dujotiekius į Kiniją užtrunka laiko, o dar reikia konkuruoti su Australija, kuri dujas gali pasiūlyti netgi pigiau.
– Ar esate pastebėjęs sąsajų tarp naftos kainos ir Rusijos užsienio politikos?
– Kai sakote „rusai“, turite mintyje Rusijos gyventojus ar jos valdžią?
– Rusijos valdžia tuo tiki ir jau buvo visai nesunku tuo įtikinti ir gyventojus.
– Rusija ruošiasi gintis, modernizuoja savo kariuomenę. Ar greitai ateis metas, kai reiks rinktis: lėšas skirti gynybai arba pensijoms?
– Pernai Rusijos kariuomenės biudžetas paaugo 20 proc., šiemet didės dar tiek pat. Tai tęsis ir toliau. Jie taip pat toliau rems pensininkus, nes jie sudaro didžiausią dalį rinkėjų. Tačiau šiemet Rusijos valdžia jau pasirinko, kas jai svarbiau, ir atšaukė ankstesnį savo sprendimą susieti infliacijos dydį su viešojo sektoriaus pensijomis. Todėl šiemet tos pensijos realiai, o ne nominaliai sumažės.
– Ar dėl to gali išaugti žmonių nepasitenkinimas?
– Galbūt, tačiau viskas priklauso nuo Ukrainos. Ukraina yra pagrindinis V. Putino populiarumą auginantis veiksnys. Žmonės sako, kad jis yra vienintelis patriotinis šalies lyderis ir nėra kam jį pakeisti.
– Ar matote Rusijoje atsirandant opoziciją?
– Ne, tokios galimybės nematau. Galbūt bus demonstracijų, kai ekonominės problemos taps ypač didelės, tačiau funkcionuojančios politinės opozicijos Rusijoje neįsivaizduoju.
– Jei V. Putinas praras populiarumą, kas nuspręs, kas jį pakeis?
– Mes nežinome. Pagrindinis klausimas: ar jis pasitrauks savanoriškai, ar priešinsis. Pirmu atveju, prasidės kalbos, kad V. Putinui metas pelnytai pailsėti, dar pasimėgauti gyvenimu ir prasidės naujo lyderio paruošimas. Kitu atveju, įvyktų rūmų perversmas, o dėl to būtų labai daug neaiškumo.
– Ar labai rimtos problemos Rusijos bankų sektoriuje?
– Neveiksnių paskolų dalis pastaruoju metu didėja, tačiau jų yra netgi daugiau, nei oficialiai skelbiama. Net Rusijos centrinis bankas tiksliai nežino, kiek jų yra ar bus po metų.
Pagrindinė to priežastis, kaip ir kiekvienos bankų krizės metu, yra tai, kad paskolos buvo paimtos remiantis ateities lūkesčiais, kurie šiandien yra visiškai pakitę. Antra, tiek įmonės, tiek bankai anksčiau galėjo perfinansuoti savo veiklas Vakarų rinkose, o dabar dėl sankcijų tai nebeįmanoma. Beje, nemanau, kad Kinija rodo labai didelį entuziazmą ištiesti pagalbos ranką. Trečia, mes dar nežinome, į kokią blogą padėtį Rusijos ekonomika galiausiai pateks.
Nereiktų pamiršti ir naftos kainos bei Vakarų sankcijų veiksnių. Dėl to V. Putinas turi interesą sutvarkyti krizę Ukrainoje. Kita vertus, jis negali pamiršti, kokių padarinių tai turėtų jo populiarumui.