Nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 12 proc. Nuo karantino pradžios kovo viduryje darbo neturinčių žmonių padaugėjo 45,6 tūkst., arba 28,2 procento.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmadienį šalyje buvo 206,1 tūkst. bedarbių. Didžiausia dalis naujų bedarbių iki tol prekybos (23,6 proc.) bei gamybos (20,6 proc.) įmonėse, analizavo „Žinių radijo“ laida „Atviras pokalbis“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samošaitė aiškino, kad pagrindinė nedarbo augimo priežastis yra karantinas.
„Tai yra natūralu, nes ir paslaugos, ir turizmas, ir kitos sritys, kurios buvo labiausiai jautrios uždarymams, apribojimams, atsisakė dalies darbuotojų. Karantinui pasibaigus, kadangi baigėsi ligos išmokų mokėjimas už vaikų priežiūrą, dalis žmonių irgi tą pajuto. Nes darbdaviai įvertino, ar jiems toliau išlaikyti darbuotoją, ar ne.
Trečias dalykas – laikinoji darbo paieškos išmoka. Kadangi ji įvesta kažkur karantino pabaigoje, nemaža dalis žmonių, kurie buvo nesiregistravę Užimtumo tarnyboje ir neieškojo darbo, dabar užsiregistravo“, – kalbėjo E. Samoškaitė.
Ministro atstovė nebuvo linkusi sutikti su teiginiu, kad nedarbo augimo šuolis yra susijęs su tuo, kad pakankamai gerai nesuveikė paramos verslui sistema.
„Ne visai, nes yra keletas elementų. Ir pats darbuotojas sprendžia, ar jam likti darbo rinkoje. Tarkime, jeigu darbdavys jam paskelbia prastovą, ir moka minimumą, o jo nedarbo socialinio draudimo išmoka būtų didesnė (nes jis gavo didelį atlyginimą), tada jam neapsimoka likti“, – svarstė E. Samoškaitė.
Kartu, pasak ministro atstovės, ir darbdaviai sveria, ar atsigavimo galimybės po karantino jiems yra greitos.
„Tarkime – turizmo sektorius, tiek darbuotojų, kiek buvo, galbūt jiems ir neprireiks. Tu turi dvidešimt žmonių, bet gal tau reikia aštuoniolikos, ir tada sveri galimybes, kas yra geriau“, – kalbėjo E. Samoškaitė.
Nerimą kelia tendencijos
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad jam labiau nei patys skaičiai nerimą kelia jų dinamika.
„Nenorėčiau sutikti su Egle, kad esame dugne. Matome, kad paskutines dvi savaites tas nedarbo skaičius didėja. Turėjome darbo grupės posėdį Vyriausybėje. Aš akcentavau, kad turime kalbėti apie priežastinį ryšį – kas čia vyksta. Buvo pasakyta, kad „mes traukiame iš šešėlio, žmonės registruojasi“. Tai aš sakiau, kad čia tėra jų spėlionės, o ne faktas“, – sakė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas prognozavo, kad situacija dar pablogės, kai pradės grįžinėti darbuotojai iš trečiųjų šalių.
„Todėl aš labai kategoriškai sakau – valstybės institucijos nevaldo situacijos darbo rinkoje. (…) Pasaulis keičiasi, į rinką ateina tūkstantmečio karta, kuri formuoja visai kitokius reikalavimus darbo vietai ir darbdaviui.
Be to, važinėdamas po rajonus, labai aiškiai matau, kad didėja mentalinė atskirtis. Tie, kuriems yra iki 50 metų, mato darbo vietą vienaip, o jaunimas – visai kitaip“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Profsąjungos – apie įmones, kurios nukentėjo labiausiai
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė, kad priėmimo į darbą skaičius birželį šoktelėjo į viršų.
„Tai jau – šviesa tunelio gale. Visame šiame klausime svarbiausia pažymėti tai, kad mes jau karantino metu ne kartą sakėme, kad tie žmonės, kurie išeina į prastovą, yra potencialūs darbuotojai atleidimui. Tą mes ir prognozavome.
Prisiminkime periodą ir iki karantino, pažiūrėkime, kiek įmonių ir kokios turėjo didžiausių sunkumų. Buvo eilė sektorių, kurie neišeidavo iš darbo ginčų komisijų, kurie nemokėdavo atlyginimų, apgaudinėdavo darbuotojus, kurie gyvendavo tik šia diena. Toms įmonėms šis laikotarpis buvo kritinis“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, tos įmonės, kurios dirbo sąžiningai ir stabiliai, turėjo gerą dialogą su darbuotojais, tuos sunkumus išgyveno su mažiausiais nuostoliais.
„Didžiausi nuostoliai buvo tose įmonėse, kur nebuvo dialogo, kur buvo sunkumų dar iki karantino. Tose įmonėse darbuotojai nukentėjo labiausiai“, – sakė I. Ruginienė.
Tikisi, kad padės suprasti investicijų į viešąjį sektorių svarbą
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės teigimu, šis laikotarpis parodė darbuotojų suaktyvėjimą.
„Daug kas suprato, kad reikia pagaliau burtis į tam tikrus junginius, kad apgintum savo teises“, – teigė I. Ruginienė.
Kalbėdama apie valstybės vaidmenį šioje situacijoje, profsąjungų atstovė, atkreipė dėmesį į tai, kas per paskutinius porą dešimtmečių įvyko su viešuoju sektoriumi.
„Keitėsi politinės partijos, ir buvo nuolatinis reformų bumas. Tos reformos vyko tik per žmogiškųjų išteklių prizmę – siekiant mažinti žmonių skaičių, mažinti išlaidas. Staiga atsitinka krizė, kurios niekas nelaukė, ir niekas jai nesiruošė, ir tada visi atsisukame į viešąjį sektorių ir sakome: „o dabar tai jau padėkite, (…) ir dar greitai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji vylėsi, kad šis laikotarpis padės suprasti investicijų į viešąjį sektorių (mediciną, švietimą, kitas institucijas) svarbą.
Prognozuoja emigracijos bangą
Profsąjungų pirmininkė pasakojo susidurianti su atvejais, kai darbdaviai, prisidengdami karantinu, stengiasi taupyti darbuotojų sąskaita.
„Norėčiau pasakyti per pavydį. Paskutinėmis dienomis nagrinėjome vieną įmonę, kuri sumažino priedus darbuotojams, nors tam pagrindo nebuvo. Gamybinės apimtys nesumažėjo, darbuotojai dirba tokiu pačiu pajėgumu. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du. Tai rodo, kad dalis darbdavių prisidengė karantino širma ir stengiasi taupyti darbuotojų sąskaita“, – teigė I. Ruginienė.
Profsąjungų atstovė ramino darbdavius, kad, jos nuomone, nedarbas labai greitai mažės – kai tik atsidarys sienos.
„Šiai dienai pasilikti ir dirbti už tokius atlyginimus ir tokiomis sąlygomis, kokias siūlo darbdaviai nebeįmanoma. Žmonės vis drąsiau kalba, kad sėdi ant lagaminų, ir laukia, kol sienos atsidarys“, – pasakojo I. Ruginienė.