„Labai svarbu nepraleisti centralizuoto ES pirkimo. ES šneka apie 300 mln. dozių, dvi dozės reikalingos vienam žmogui, reiškia 150 mln. galėtų būti paskiepyta. Europoje gyvena 445 mln. Lietuvoje 1,8 mln. [dozių] – skelbiamas skaičius, t. y. 900 tūkst. galimai pasiskiepytų, arba trečdalis“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Usonis.
„Tyrimai šiandien atliekami su 18–55 metų amžiaus asmenimis. Tikėtina, kad kai šitas tyrimas baigsis, pirma indikacija bus jauni suaugusieji“, – aiškina jis.
Anot profesoriaus, šiemet vakcinos dar galime ir nesulaukti.
„Čia niekaip nepaspartinsi, nes čia yra biologinis procesas“, – sako jis.
„Aš būčiau labai laimingas, jeigu aš galėčiau pasiskiepyti kitais metais. Verinant klinikinių tyrimų procesus, tai užima laiko ir niekaip nepaskubinsi, jei nori kokybės“, – priduria V. Usonis.
Vilčių, anot profesoriaus, teikia ir vaistų nuo koronaviruso gamyba. „Su vaistais beveik ta pati tvarka kaip su vakcinomis. Lietuvos medikai yra įsitraukę į kelių vaistų klinikinius tyrimus, bet kad vaistai būtų užregistruoti ir skirti kasdieniam vartojimui, to dar truputį turim palaukti. Bet kandidatų yra daug ir yra vilčių.“
Visuomenė per daug atsipalaidavo?
V. Usonio teigimu, situacija Lietuvoje šiandien visai kitokia nei buvo pavasarį, nes virusas jau išplitęs šalyje.
„Šiandien koronavirusas yra paplitęs po visą Lietuvą, tai nėra situacija kaip vasario mėnesį, kad kažkas paslidinėjo. Bet kur tai (užsikrėtimas – Delfi) gali įvykti“, – aiškina V. Usonis.
Vis dėlto, anot jo, daugėjant atvejų skaičiui karantinas nėra būtinas.
„Priemonės kitos todėl, kad karantino tikslai du – vienas užgniaužti bėdą, antras – paruošti strateginius mechanizmus, ką daryti toliau. Poveikį į plitimo kelių kontrolei galim pasiekti ne tik griežčiausiu karantino sąlygomis. Kontrolė gali būti decentralizuota. Priemonės turėtų persikelti į konkrečias vietas, kur ir įvyksta“, – mano profesorius.
Pasak gydytojo, labai svarbu, kad žmonės per daug neatsipalaiduotų, dėl to atsakingos institucijos turėtų daugiau aiškinti, kodėl apsaugos priemonės svarbios.
„Ko aš pasigendu, tai intensyvesnio komunikavimo ne tik skelbiant, kiek užsikrėtusiųjų, bet kaukė, pavyzdžiui, – kodėl ją reikia dėvėti vienur ar kitur“, – kalba V. Usonis.
„Poveikio kryptis į plitimo kelius reikalauja didelio sąmoningumo ir drausmės. Čia labai svarbus supratimas, kad mes visi įsijungtume į savo saugumo užtikrinimą ne todėl, kad pareigūnas liepė taip daryti, o suprantame, kad tai mūsų saugumas“, – laidoje „Delfi diena“ sako profesorius.