„Šiandien labai aiškiai galime pasakyti, kad netiesa, jog karštame ore COVID-19 negali plisti. Kaip matome, jis plinta Graikijoje, Ispanijoje, na ir pas mus“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Usonis.
„Mes truputį per anksti apsidžiaugėme vasaros pradžioje, kai naujų susirgimų skaičius labai sumažėjo, kai visi pradėjom kalbėti, kad pirma banga slūgsta, bet faktiškai to nėra. Epidemiologai aiškiai sako, kad kol kas praėjo 7 mėnesiai nuo pandemijos pradžios ir tai – pradinė pandemijos banga. Reiškia, kad mes bet kur galime susitikti su užsikrėtusiu žmogumi ir užsikrėsti patys“, – sako jis.
Profesorius dar kartą pabrėžia, jog vis dar būtina apsvarstyti, ar būtina eiti į renginius ar juo labiau skristi lėktuvu – ypač asmenims, kurie patenka į rizikos grupes.
Didžiausia rizika – paaugliai?
Prieš rugsėjį sunerimus dėl vaikų grįžimo į mokyklas profesorius sako, kad tai kelia didelių diskusijų visame pasaulyje, tačiau mokslininkų duomenys kol kas prieštaringi.
„Atrodo, klostosi įdomi tendencija. Teigiama, kad ikimokyklinėse įstaigose vaikai yra santykinai saugūs laikantis reikalavimų, kurie yra dabar. Teigiama, kad iki maždaug 10 metų vaikai santykinai yra saugūs ir retai parneša virusą į šeimą. Didžiausia rizika – paaugliai nuo 10 metų – jie ir patys dažnai gali užsikrėsti ir yra aktyvūs infekcijos platintojai“, – pasakoja V. Usonis, tačiau pabrėžia, kad šie duomenys dar nėra galutinai įrodyti.
Anot jo, dar nieko nežinoma ir apie koronaviruso sezoniškumą, kaip virusas elgiasi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą, tačiau, teigia gydytojas, turime būti pasiruošę ir tokiam scenarijui, kad rudenį susirgimų daugės.
„Niekur pasaulyje dar nėra praėję metai nuo viruso atsiradimo. Kinijoje tai bus gruodis, Lietuvoje kovas. Kol kas daugelį dalykų taikome iš patirties su kitais virusais. Amerikiečiai 8 metus stebėjo kitos koronavirusinės infekcijos sezoniškumą ir labai aiškiai parodė, kad sezoniškumas yra: sergamumas padidėja vėlyvą rudenį – lapkričio gale–gruodį, pikas – vasaris ir po truputį mažėja iki balandžio–gegužės, o vasarą susirgimų skaičius mažesnis. Kol kas nežinome, ar koronavirusas elgsis taip pat, bet turime būti tam pasiruošę“, – aiškina V. Usonis.
Nepataria skubėti tirtis
Sužinojus, kad turėjote kontaktą su sergančiuoju, darytis tyrimo profesorius iškart nerekomenduoja, nes jo rezultatai gali būti klaidinantys.
„Kvėpavimo takuose koronavirusas atsiranda maždaug prieš dvi dienas iki simptomų pradžios. Jų pradžia – penkta–šešta dienos, maksimalus inkubacinis periodas (kai virusas jau yra organizme, bet ne kvėpavimo takų sekretuose) – 14 dienų. Jeigu mes žinotume, kad žmogus susirgs penktą–šeštą dieną, tai jau trečią dieną būtų prasmė tą tyrimą daryti, jeigu žmogus susirgs dešimtą dieną, trečią dieną ištyrus tyrimas bus neigiamas, ir jis bus klaidinantis.“
Todėl, V. Usonio teigimu, tinkama rekomendacija, kad kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis turėję asmenys izoliuotųsi, o būtų tiriami tik esant pirmiems ligos simptomams.