Kaimyninė Lenkija šiuo metu stebi vertybių kovą: parlamentą ir prezidento instituciją kontroliuojanti Jaroslawo KaczynskioTeisės ir teisingumo“ partija užsimojo sumažinti Konstitucinio Tribunolo galias ir ėmėsi žingsnių, kad valstybinė žiniasklaida būtų objektyvi taip, kaip tai supranta konservatyvioji valdžia.
Bogdanas Szlachta
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dėl šių veiksmų Varšuva įsivėlė į gilų konfliktą su Briuseliu, tai yra Europos Komisija, kuri ėmėsi ginti įstatymų viršenybės principą ir žodžio laisvę. Lenkijos opozicija – palaiko Briuselio pusę.

Jogailos universiteto Krokuvoje profesorius, teisės istorikas Bogdanas Szlachta teigia, kad tai kova tarp įstatymų leidžiamosios valdžios ir teisminės, tarp konservatyvių (komunitarinių) ir liberalių (individualistinių) vertybių bei kova dėl galios tarp „Teisės ir teisingumo“ partijos bei Pilietinės platformos.

Dar daugiau: konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ mano užimanti paskutinio krikščioniškojo bastiono poziciją Europai patiriant migracijos krizę ir diskutuojant apie demokratinės politinės sistemos galimybes integruoti musulmonų bendruomenes su jų skirtingomis tradicijomis.

„Tai labai gynybinė politika“, - teigia B. Szlachta, pabrėždamas, kad naujoji Lenkijos valdžia manosi besiginanti nuo liberaliojo mesianizmo.

Mesianistinės idėjos, pasak profesoriaus, labai būdingos liberaliam požiūriui, ginančiam žmogaus teises, propaguojančiam demokratinę valdymo formą visame pasaulyje, tuo metu oficialioji Varšuva žvelgia visai kitaip.

Pirmasis sluoksnis: valdžių atskyrimas

B. Szlachta yra teisės istorikas ir politikos filosofas. Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija 2015 m. jį paskyrė į Valstybės tribunolą – instituciją, kuri sprendžia, ar aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys nepažeidė Konstitucijos ar įstatymų. Lenkijoje kreipimasis į Valstybės tribunolą prilygsta apkaltos procedūrai.

2016 m. Lenkijos Seimo pirmininkas paskyrė B. Szlachtą į specialistų grupę, kuri turi pateikti siūlymus, kaip išspręsti konstitucinę krizę Lenkijoje. „Mes ruošiame raportą apie Lenkijos Konstitucinį Tribunolą“, - sako B. Szlachta.

Taigi profesorius yra susijęs su J. Kazcynskio partija „Teise ir teisingumu“.

Konstitucinė krizė Lenkijoje kilo dėl politinių priežasčių: prieš pat parlamento rinkimus, kurie vyko 2015 m. spalio mėnesį, liberali Pilietinė platforma paskyrė 5 teisėjus į Konstitucinį Tribunolą. Tai yra Konstitucinis Teismas, tik Lenkijoje jis vadinamas Tribunolu.

Tačiau bėda ta, kad ji galėjo paskirti tik 3 teisėjus, nes 2 senųjų teisėjų kadencija iki rinkimų nebuvo pasibaigusi. Taigi Pilietinė platforma padarė pažeidimą, veikiausiai siekdama išlaikyti įtaką nueidama nuo valdžios – jau tuomet buvo aišku, kad visuomenės nuomonės ne šios partijos pusėje.

Pergalę rinkimuose laimėjusi konservatyvioji „Teisės ir teisingumo“ partija pasipiktino tokiu veiksmu ir paskyrė savo 5 teisėjus, vietoje Pilietinės platformos teisininkų. Iš esmės ši partija galėjo paskirti tik 2 teisėjus, nes 3 buvo paskirti legaliai ir tik 2 – pažeidžiant taisykles.

Iš viso Konstituciniame Tribunole yra 15 teisėjų, bet dėl pykčių ir nesutarimų dabar yra 18.

Kova dėl Konstitucinio Tribunolo teisėjų reiškia kovą dėl valdžios – „Teisė ir teisingumas“ nori užsitikrinti, kad Tribunolas netrukdys jos reformoms, Pilietinė platforma siekia netiesiogiai stabdyti J. Kazcynskio partijos galios plėtrą.

Negana to, „Teisė ir teisingumas“ pakeitė Konstitucinio Tribunolo darbo taisykles: sprendimai, anot jos, turi būti priimami ne paprastąja, o 2/3 dauguma, priimant sprendimus privalomas mažiausiai 13 iš 15 teisėjų dalyvavimas, kai anksčiau reikėjo 9. Dar norėta nurodyti Tribunolui bylas nagrinėti tik paeiliui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo menka bėda, tačiau 2/3 daugumos reikalavimas reiškia galimybes aktyviai mažumai blokuoti sprendimus, o reikalavimas bylas nagrinėti pagal gavimo datą signalizuoja, jog rinkimų arba kitos skubios bylos gali būti išnagrinėtos rinkimams jau praėjus arba pasibaigus kritinei situacijai.

Konstitucinis Tribunolas 2016 m. kovą nusprendė, kad naujosios valdžios priimti pakeitimai prieštarauja Konstitucijai, o naujoji valdžia šitokio nutarimo nepripažįsta.

Nori sumažinti Konstitucinio Tribunolo galias

Jau dabar aišku, kad viena iš ekspertų grupės išvadų bus apie Konstitucinio Tribunolo galias. B. Szlachta pasakoja, kad Konstituciniai Teismai įgijo per daug galios ne tik Lenkijoje, bet ir kitose šalyse: Vengrijoje, Vokietijoje.

Pasak jo, panaši padėtis buvo ir Jungtinėse Valstijose prieš 200 metų. 1803 m. byloje Marbury v. Madison buvo nubrėžtos ribos tarp vykdomosios ir teisminės valdžios.

Šįkart Lenkija nori nubrėžti ribą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Kaip teigia profesorius B. Szlachta, jo šalyje Konstitucinis Tribunolas kartais išeina iš teisminės valdžios kompetencijos ribų ir siekia perimti įstatymų leidžiamosios valdžios galias.

„Tai labai įdomus konfliktas, kurio viduryje – kova tarp galios polių, tarp vertybių“, - sako profesorius.

Ar, profesoriaus nuomone, Konstitucinis Tribunolas turi pernelyg daug galios? „Taip“, - sutinka pašnekovas.

Bogdanas Szlachta
Bogdanas Szlachta
© DELFI / Orestas Gurevičius

Antrasis sluoksnis: politinė konkurencija

Tačiau niekas neabejoja, kad konfliktas dėl Konstitucinio Teismo galių ir įstatymų viršenybės principo yra susijęs su politine kova tarp „Teisės ir teisingumo“ ir Piliečių platformos. Su tuo sutinka ir profesorius B. Szlachta, nors, jo manymu, tai šalutinė bėda.

„Anksčiau paskirti Konstitucinio Tribunolo teisėjai turi ryšių su Piliečių platforma, naujai paskirti teisėjai siejami su „Teise ir teisingumu“. Tai politinė kovos dėl teisėjų dalis“, - sako profesorius.

Jis taip pat primena, kad radikaliai konservatyvios, artimos fašizmui „Teisės ir teisingumo“ įvaizdį sukūrė liberaliosios ir kairiosios jėgos, kurioms nepriimtinas šios partijos konservatyvumas. Bet jis pripažįsta, kad parlamentą ir Prezidentūrą kontroliuojanti partija įgijo neribotą galimybę spręsti dėl teisinės šalies sistemos.

Apskritai „Teisė ir teisingumas“ Lenkijoje turi neribotą galią, nes piliečių pasitikėjimas jiems lėmė galimybę sudaryti vienos partijos vyriausybę – taigi vienos partijos rankose yra parlamentas, Prezidentūra ir vyriausybė.

Dabar kilo dilema, kas svarbiau: įstatymų viršenybė, kurią gina Konstitucinis Tribunolas, ar ypač didelis visuomenės pasitikėjimas, suteiktas politinei valdžiai. „Teisė ir teisingumas“ yra tiesiogiai žmonių rinkta partija, tačiau būtent įstatymų viršenybės principas demokratijose gina engiamas mažumas nuo valdžios.

Hipotetinė situacija: jeigu Lenkijos valdžia nutartų diskriminuoti netekėjusias moteris, būtent Konstitucinis Tribunolas būtų paskutinė institucija apginti šią visuomenės grupę.

„Žvelgiant iš Vakarų liberaliojo ir kairuoliško elito perspektyvos, Lenkija artėja prie Baltarusijos, kur politinė valia yra svarbesnis dėmuo nei teisinė sistema. Ši žiūra būdinga ne tik išorės pasauliui, bet ir daliai senojo Lenkijos elito“, - sako B. Szlachta.

„Tačiau pagrindinis klausimas, kur yra demokratijos šerdis? Ar leisti įstatymus, kai valdžia turi didžiosios visuomenės dalies pasitikėjimą, ar saugoti įstatymų viršenybę, kuri yra tarsi tokia nekintanti ir kurią prižiūri Konstitucinis Tribunolas, nors jis nėra rinktas visuomenės“,- klausia B. Szlachta.

Ar negali „Teisė ir teisingumas“ bei Piliečių platforma susėsti prie derybų stalo ir sudaryti susitarimą dėl to, kas svarbiau? Pasak B. Szclachtos, tai sudėtinga, nes „Teisė ir teisingumas“ šiuo metu yra galinga bei noriai demonstruoja galią, o opozicija – silpna.

„Teisės ir teisingumo“ lyderį J. Kaczynskį leidinys „Politico“ neseniai pakrikštijo trokštančiuoju galios (powerholic). Galūnė -holic paprastai liudija priklausomybę nuo pirmojo dėmens, šiuo atveju galios.

„Teisė ir teisingumas“ taip pat buvo kritikuojama dėl valstybės finansuojamos televizijos ir radijo nepriklausomumo sumažinimo. Remiantis naujais teisės aktais, iždo ministras (vyriausybės narys) turi teisę vienasmeniškai ir be konkurso skirti ir pašalinti transliuotojo vadovybę.

Tai sukėlė tarptautinį skandalą, privertė reaguoti Briuselį. Tačiau pasaulis jau regėjo ir pakeitimų iliustraciją, kai per NATO Varšuvos viršūnių susitikimą JAV prezidentas Barackas Obama išsakė nerimą dėl Lenkijos demokratijos, tuo tarpu valstybinės televizijos „Telewizja Polska“ žiūrovai per vakaro žinių laidą išgirdo, kad JAV prezidentas pagyrė Lenkijos pasiekimus demokratijos srityje.

Trečiasis sluoksnis: vertybinė kova

B. Szlachta taip pat teigia, kad konfliktas turi dar vieną sluoksnį – vertybinį: kas svarbiau – individualistinės vertybės ar visuomenės interesas, bendruomenė.

Profesoriaus manymu (panašiai mąsto ir kai kurie „Teisės ir teisingumo“ partijos politikai), Briuselio atstovai, Konstitucinio Tribunolo teisininkai, Pilietinė platforma atstovauja liberalioms, individualistinėms vertybėms, tuo metu „Teisė ir teisingumas“ labiau serga už komunitarizmą, bendruomeniškumą.

Taigi tai – dviejų vertybių sistemų susidūrimas.

„Žvelgiant taip, naujoji valdančioji Lenkijos partija atstovauja antrajam modeliui. Pavyzdžiui, prezidentas Andrzejus Duda labai dažnai kalba apie bendruomenę, katalikiškas vertybes“, - sako profesorius.

Ekonominėje-socialinėje politikoje „Teisė ir teisingumas“ yra kairiosios krypties: pavyzdžiui, gerokai padidino „vaiko pinigus“ skurdžiai gyvenančioms šeimoms ir ėmėsi kitų skurdo mažinimo priemonių. Tai iš esmės atitinka krikščioniškos demokratijos ideologiją.

Vertybinė kova išryškėja ir istorijos politikoje. Pavyzdžiui, „Teisė ir teisingumas“ nori priimti teisės aktą, kuris baustų asmenis, kurie sąmoningai ar nesąmoningai nacistinės Vokietijos mirties stovyklas, Antrojo pasaulinio karo metais įsteigtas Lenkijos teritorijoje, vadina lenkiškomis. Problemos esmė ta, kad Lenkija tuo metu buvo okupuota, ir mirties stovyklas, kuriose nužudyta daugybė žydų ir kitų tautų žmonių, kūrė naciai.

Lenkijoje pastaraisiais metais buvo daug kalbama apie kai kurių lenkų tautos narių dalyvavimą Holokauste. Bent taip interviu iq.lt yra teigęs režisierius Tadeuszas Slobodzianekas, parašęs pjesę „Mūsų klasė“. Lietuvoje spektaklį, pagal šią pjesę, režisavo Yana Ross. Centrinė spektaklio ašis – tikra istorija, įvykusi 1941 m., kai Jedvabnės miestelyje kaimynai daržinėje sudegino apie 340 to paties miestelio žydų.

B. Szlachta sako, kad dabartinei valdžiai nepriimtina, jog lenkai pasauliui pristatomi vien tik kaip nuodėminga tauta. „Jie mano, kad mes turime prisiminti savo klaidas, bet pirmiausia šita tauta pristatoma herojiškai, kaip turinti tūkstantmetę istoriją. Naujos valdžios požiūriu, reikia išlaikyti tautos orumą, parodyti pasauliui herojišką istorijos pusę“, - sako profesorius.

Jis pabrėžia, kad lenkų tauta tikrai ne kartą klydo. Tarp didžiausių klaidų B. Szlachta mini ir Jedvabnės miestelio žudynes. Tačiau esą reikia apie bėdas kalbėti pasitelkiant kontekstą. „Žinoma, mūsų tauta nėra angelai, bet tikrai ir ne demonai“, - sako profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dar neregėtas naujos kartos nusikaltėlių žiaurumas: po kraują stingdančios egzekucijos – slaptos laidotuvės (519)

Prieš mirtį ypatingai dideles kančias patyręs 39 metų Vilniaus rajono gyventojas neturėjo jokių...

Kaip A. Užkalnis baudė blogai kalbančius apie jam patikusį restoraną (29)

Lietuvoje yra šitaip, bent jau kalbant apie restoranus: yra miestas Vilnius, kur neišvengiamai...

Vidury Vilniaus per susidūrimą sankryžoje apsivertė „Honda“ (16)

Sekmadienį, 9.45 val., Vilniuje, Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje, susidūrė automobiliai...

Dėl meilės išvyko į JAV, tačiau pateko į kalėjimą: jie negalėjo patikėti, kad europietė pasirinko tokį kelią (77)

Dabar Aušra Kazlauskienė – sėkminga verslininkė, mylima žmona ir dviejų nuostabių vaikų...

Populiarėja vardiniai automobilio numeriai: kiek kainuoja, kas užsako ir ko negalima užrašyti (157)

Lietuvoje automobiliams, motociklams ir priekaboms nuo 2001 m. galima įsigyti vardinius transporto...

Bušido aistros Kaune: į ringą besiveržiantys žiūrovai ir triumfuojantis I. Barysas (5)

Šeštadienio vakarą kovinio sporto mėgėjai rinkosi į Kauno „Žalgirio“ areną, kurioje pirmą...

Sekmadienio reidas sostinėje: greičio rekordininkės – moterys (2)

Sekmadienio rytą Kelių policija vėl surengė reidą Vilniuje. Šįkart vairuotojai buvo tikrinami...

Vokietijoje renkamas parlamentas (82)

Rugsėjo 24 dieną, sekmadienį, Vokietijoje vyksta rinkimai į parlamentą. Ir nors šiuose...

Kaip efektyviai atsikratyti inkštirų namų sąlygomis?

Inkštirai yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria riebios, kombinuotos...

Pirmąkart kartu oficialiame renginyje pasirodę princas Harry ir M. Markle ceremoniją stebėjo su kitais (6)

Princo Harry aktorė mergina Meghan Markle kartu su juo dalyvvo iškilmingame žaidynių „Invictus...