„Visų mūsų, teikiančių paslaugas, žmonių – ar tai būčiau gydytojas, ar mokytojas, ar kirpėjas, ar grožio specialistas – viena iš pagrindinių veiklos esmių yra apsaugoti mūsų klientus, sudaryti sąlygas, kad jie būtų saugūs. Tos sąlygos yra ne tik apsaugos priemonių naudojimas, atstumų laikymasis, vėdinimas, bet taip pat ir užtikrinimas, kad mes patys ir aš, kaip gydytojas, kirpėjas ar mokytojas, nepernesčiau infekcijos kitam“, – Delfi sakė L. Griškevičius.
Pasak jo, užtikrinti saugią aplinką galima dviem būdais – vakcinacija ir testavimusi.
„Mes savo pacientų ir verslo atstovai savo klientų saugumą užtikrintų patys testuodamiesi. Grįžtant į darbą prasitestuoti mums, medikams, o dabar turėtų būti ir verslo atstovams, tai yra visiškai natūralus dalykas. Aš tiesiog save patikrinu, ar nesu užsikrėtęs virusu ir negaliu užkrėsti savo klientų“, – pažymėjo profesorius.
L. Griškevičius atkreipė dėmesį, kad tai ypač svarbu, nes kai kurių paslaugų atlikti dėvint apsaugos priemones netgi nėra įmanoma. Todėl, akcentavo medikas, verslas turi elgtis atsakingai.
„Tu teiki paslaugas ir tu, vietoje to, kad jam suteiktum paslaugą ir padarytum jį sveikesnį ir gražesnį, jį užkreti. Tai ar čia normalu? – Tai yra nenormalu, mano akimis žiūrint. Tai turėtų tapti atsakingo verslo rutina – kaip turi laikytis higienos, taip turi testuotis tam, kad neužkrėstum savo kliento ir kad jis neatneštų tos infekcijos namo, neužkrėstų savo artimųjų. Tai absoliučiai natūralus dalykas“, – dar kartą akcentavo VU profesorius.
Juolab, kaip pažymėjo jis, valstybė sudaro sąlygas verslininkams ir darbuotojams išsitestuoti nemokamai ir saugiai.
Tuo pačiu L. Griškevičius pažymėjo, kad testavimasis padės veiklą atnaujinantiems verslams gyvuoti.
„Jeigu aš noriu, kad apie mane nerašytų, jog čia yra židinys salone, tai aš turiu dėti kažkokias pastangas tam – išsaugoti savo verslą. Jei aš atnešiu infekciją, mano salone bus židinys ir aš užkrėsiu savo kitus kolegas, tai natūralu, kad tas verslas sustos. Ir kaip aš atgausiu savo klientus atgal? Čia yra ne apsunkinimas, o natūrali mūsų gyvenimo dalis šiuo etapu. Mes turime saugoti vieni kitus“, – sakė gydytojas hematologas.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį sureagavo į LRT radijui verslo atstovų išdėstytus nuogąstavimus, kad raginimas testuotis prieš atnaujinant veiklą yra apsunkinimas.
Pasak jos, COVID-19 infekcijos poveikis žmonių sveikatai ir gyvybei dabar per parą yra didesnis nei pirmojo karantino metu.
Jai antrino ir L. Griškevičius, kuris ragino nepamiršti, kokia sergamumo statistika buvo pavasarį.
„Pirmosios bangos metu mes turėjome po keliolika, po keliasdešimt atvejų per dieną ir tai buvo tragedija. Žmonės užmiršta, mes prieš pusantro mėnesio turėjome beveik 1300 atvejų 100 tūkst. gyventojų arba per dieną turėjome virš 4 tūkst. atvejų. Dabar mes tebeturime per dieną kelis šimtus atvejų. Tai visiškai nepalyginami dalykai, infekcija yra paplitusi visuomenėje“, – pabrėžė VU profesorius.
Jo teigimu, nors pandemijos banga yra sumažėjusi, tačiau tam, kad tokią tendenciją palaikytume toliau, būtina taikyti ne tik apsaugos priemones, bet ir kontrolės – testuoti, atsekti atvejus bei šalia viso to toliau vykdyti vakcinavimą.
Anot gydytojo, galime pažiūrėti į kai kurių valstybių, kurios gerai tvarkosi su epidemija, pavyzdžius.
„Yra valstybės, kurios to laikosi – kaip Suomija, Norvegija, dabar Vokietija, Olandija ir panašiai, kur visuomenė žymiai daugiau laikosi šių visų priemonių ir neturi daug atvejų – gali normaliai funkcionuoti. Nuo mūsų tas priklauso – nuo mūsų noro testuotis ir saugoti save bei savo aplinkinius, tame tarpe ir savo klientus“, – akcentavo L. Griškevičius.
Galiausiai jis pabrėžė, kad laikytis priemonių, skiepytis bei testuotis turime tam, jog išvengtume trečios pandemijos bangos.
„Jei dabar pradėsime daryti ką nori – susitikinėti, nieko nesilaikyti ir dar nesitestuoti, tarytum čia yra apsunkinimas, tai bus tas pats, kas buvo visose šalyse, kur atsipalaidavo be jokių priemonių. (...) Tai yra Portugalijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiai. Jie tą leido ir kuo viskas baigėsi? Čia yra mūsų visų bendras darbas“, – pridūrė profesorius.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė penktadienį LRT radijui teigė skeptiškai vertinanti siūlomą nemokamą verslo bendruomenės profilaktinį testavimąsi, nes, pasak jos, verslininkai pasirūpino visomis apsauginėmis priemonėmis, yra pasiruošę saugiai vykdyti veiklą ir pasitiki savo savijauta.
„Verslas pasirengęs atsidaryti ir dirbti saugiai – turi kaukes ir visus kitus dalykus. Dabar dar kažkokiu būdu yra sugalvota, kad reikia padaryti jam dar vieną apsunkinimą ir eiti testuotis“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė D. Matukienė.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė I. Šimonytė feisbuke rašė, kad, nors koronaviruso pandemijos pagreitis šalyje mažėja, o skaičiai stabiliai krenta, tai „neatpalaiduoja mūsų nuo atsakomybės prieš kitus“. Taip ji sureagavo į verslo atstovų priekaištus, kad rekomendacija išsitirti nuo koronaviruso prieš grįžtant į darbus yra apsunkinimas.
Nuo pirmadienio įsigaliojant karantino ribojimų atlaisvinimams, į darbą planuojančius grįžti darbuotojus pasidaryti koronaviruso testą paragino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
