Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje skambutis moksleivius kviečia į pietų pertrauką. Nors Lietuvoje jau 300 kovido židinių ir izoliuojasi 7000 iš maždaug 320 tūkst. moksleivių, Daukanto gimnazijoje susirgo tik du mokiniai. Anot direktorės, dauguma mokinių pasiskiepijo nuo koronaviruso. Daugiausia – abiturientai.
„Abiturientai todėl ir yra pasiskiepiję daugiausiai, nes tikrai artėjant paskutiniems metams, artėjant brandoms egzaminams jie jau brangina kiekvieną dieną ir pamoką“, – teigė Vilniaus S. Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.
„Man svarbiausia buvo galimybės ir laisvas gyvenimas. Tai čia buvo svarbiausia“, – tikino moksleivė Adrijana.
„Kad galėčiau nueiti į restoraną, kad galėčiau nueiti skaniai pavalgyti, o kitas dalykas dėl giminaičių – yra ir močiutė, ir kiti šeimos nariai, kurie turi šalutinių ligų, dėl to nenorėjau rizikuoti, jeigu kažkas nuo manęs būtų užsikrėtęs“, – tikino mokinys Silverijus.
„Labiausiai dėl galimybių – kad ir vis tiek išeiti į miestą, dėl visų kelionių, nes per tą karantiną namie sėdint tai atsibosta. Norėjosi ištrūkti ir tos laisvės“, – sakė Gabija.
Nei vienas kalbintas moksleivis neužsimena, kad skiepijosi dėl savo sveikatos, tačiau gydytojai perspėja: nors dauguma vaikų kovidu serga lengviau, kai kuriuos tenka gydyti sunkiai ir ilgai. Pavyzdžiui, ištikus daugelio organų uždegiminiam sindormui.
„Tai ypač labai sunki forma, mes turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai iš jų reikalingas intensyvus gydymas. Trumpai tariant, pažeidžiamos beveik visos sistemos. Pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais“, – teigė Kauno klinikų vaikų ligų klinikų vadovas Rimantas Kėvalas.
Net ir persirgus lengva forma beveik pusei vaikų būna pokovidinis sindromas – jie jaučia įvairius varginančius simptomus.
„Galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kažkokie pilviniai, kiti skausmai, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą, jo edukaciją“, – pridūrė gydytojas.
Statistikos departamento duomenimis, visiškai paskiepyta trečdalis dvylikos, penkiolikos, metų amžiaus grupės vaikų.
„Dar kelis procentus tų, kurie gavo vieną skiepą ir laukia antro, taip pat, jeigu pridėtume tuos, kurie persirgo iki šios dienos, bendrą imunizaciją turėtume šioje grupėje apie 37-38 proc.“, – komentavo sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Dalis tėvų neleidžia vaikų skiepyti baimindamiesi komplikacijų. Viena iš itin retų – širdies raumens uždegimas.
„Ta rizika yra labai nedidelė, bet aš asmeniškai mačiau tris miokarditus, kurie išėjo be jokio gydymo, tiesiog atlikus tyrimus, konstatavus, be abejo, pranešus valstybinei vaistų kontrolei, apie šitą įvykį. Bet jiems nereikėjo jokio gydymo“, – tikino R. Kėvalas.
Dar vienas skiepo pliusas – pasiskiepiję vaikai gali mokytis klasėse net ir tada, jei klasėje kovido protrūkis.
„Nei pasiskiepiję, nei tie vaikai, kurie tiesiog natūraliai yra įgavę imunitetą, neturi būti įtraukti į tą izoliacijos schemą“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Kol kas gali skiepytis vaikai nuo dvylikos metų. Anot sveikatos apsaugos ministerijos, „Pfizer“ spalio pradžioje ketina pristatyti vakcinos poveikio 5-11 metų amžiaus grupėje tyrimus. Kai vakciną tokio amžiaus vaikams patvirtins Europos vaistų agentūra, dėl skiepo ankstinimo svarstys ir Lietuva.
Paaiškino išsamiau apie pavojingą komplikaciją
Nors dauguma vaikų COVID-19 perserga lengvai, liekamieji šios ligos reiškiniai gali būti itin sunkūs. Profesorius R. Kėvalas teigė, kad pagrindinė žinia, jog serga bet kokio amžiaus vaikai, pradedant nuo naujagimių ir baigiant vaikišku amžiumi t. y. 18 m.
„Taip, dauguma vaikų serga lengva ir vidutine forma, bet, skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikai serga daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu. Tai yra gana retoka, bet labai sunki komplikacija, pažeidžianti daugelį organų ir audinių.
Jau dabar mokslininkai įrodė, kad beveik pusė vaikų, persirgusių net visiškai lengva forma, turi pokovidinį sindromą, kuris užtrunka kartais iki pusės metų ir apriboja jų socializaciją bei mokyklos lankymą“, – sakė profesorius.
Taip pat tikino, kad reikia atsižvelgti į vieną svarbiausių faktorių, jog Lietuvos vaikai išbuvo 46 savaites nuotoliniame mokyme, o tai padarė jiems irgi didžiulę žalą.
„Didesnė žala vaikams yra dėl COVID pandemijos šalutinio poveikio, o tai yra karantinas, mokyklų uždarymas, socializacijos apribojimas ir didžiuliai pokyčiai vaikų psichinei ir fizinei sveikatai, šešėlinis smurtas, nutukimas, anoreksijos ir kitos labai svarbios socialinės problemos.“
Kalbėdamas konkrečiai apie COVID-19 pasekmes vaikams, R. Kėvalas pastebėjo, kad daugiasisteminis uždegiminis sindromas išsivysto po tam tikro laiko sirgusiems asimptonine arba labai lengva forma.
„Atrodo, kad viskas baigėsi, tačiau praeina kelios savaitės, kartais keturios ar penkios, ir išsivysto sunki būklė, kuriai reikalingas ir intensyvus gydymas.“
Paklaustas, kodėl kai kurie vaikai serga sunkesne kovido forma, atsakė, jog nėra dviejų vienodų ligonių.
„Kiekvienas organizmas yra individualus, nėra pasaulyje dviejų identiškai tokių pačių žmonių. Taigi, kaip mūsų organizmas reaguos susidūręs su RS virusu ar su SARS-COV2 virusu, ar gripo virusu, tiesiog priklauso nuo daugelio aplinkybių. Daugiausia individualių organizmo sąlygų“, – paaiškino gydytojas.
Kalbėdamas apie tai, ar nepadaugėjo sunkia forma sergančių vaikų jų ligoninėje, profesorius teigė, kad didesniąją dalį pavyksta išleisti į namus.
„Paskutiniai pasauliniai duomenys rodo, kad trečdaliui vaikų, patekusių į ligoninę, reikalingas deguonis ir intensyvi terapija. Mes šiek tiek turime geresnius duomenis, nes galbūt daugiau ir anksčiau stacionarizuojame vaikus.“
