Profesorius Mažeikis: galimoms Rusijos sąjungininkėms nebeapsimoka palaikyti pralaiminčio Putino

Galimas Rusijos pajėgų apgaules atmeta

Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas Žinių radijo laidoje teigė, jog ir operacija prie Charkivo rodė tam tikrą karo virsmą.

„Bet dabar Chersono išlaisvinimas, rusų išstūmimas, privertimas išeiti tai tik sustiprina. Tai moralinė, psichologinė didžiulė persvara. Verta pažiūrėti vietinių žmonių džiaugsmą, jų šventę. Aišku, kariškai, taktiškai vertinant tai yra labai svarbu. Priartėja prie likusių teritorijų, kurias dar reiks išlaisvinti. Bet karas dar greitai nesibaigs“, – Žinių radijo eteryje sakė atsargos pulkininkas.

Jis teigė, jog jau galima atmesti scenarijų, kad Rusijos kariuomenės karių pasitraukimas iš Chersono gali būti tik tam tikra apgaulė.

„Tai jau negalimas variantas. (…) Faktas ir tas, kad per Dnieprą jau pasitraukė rusų kariuomenė, skirtingais šaltiniais nuo 25 iki 40 tūkst. rusų karinių pajėgų. Ir tai buvo vienas iš profesionaliausių pajėgų dislokuotos dešiniajame upės krante. (…) Ukrainiečiams didžiausia pergalė yra psichologinė, moralinė – išvaduoja savo teritorijas.

Taip pat ukrainiečiai atlaisvina gana dideles pajėgas. Čia galiu pasiremti tik prieinamais rusų blogeriais, ne visada galima jais tikėti, (…) bet kalbama, kad nuo 70 iki 90 tūkst. ukrainiečių pajėgų ten buvo. (...) Ukrainiečiai tas pajėgas galės permesti kažkur kitur ir vykdyti tolimesnį savo karo išlaisvinimą“, – įžvalgomis dalijosi atsargos pulkininkas.

G. Bagdonas teigė, jog rusus išstumti iš Ukrainos teritorijos Donecke yra mažesnė tikimybė.

„Ten fronto linija nusistovėjo nuo 2014 metų dėl labai gero įsitvirtinimo. Priešas ten nelabai daug ir okupavo. (…) Žinoma, žvelgiant iš Kremliaus perspektyvos, tai jie dės didžiules pastangas, nes reikia savo visuomenei pateikti, kad nors iš Chersono regiono atsitraukė, bet kažkur reikia laimėjimo. Tai beprasmiška, nieko neduos. Bet tikėtina, kad jie ten didins savo pastangas, kažkiek daugiau Donecko teritorijos užgriebti“, – tikino jis.

Atsargos pulkininko G. Bagdono teigimu, šiuo metu yra dvi galimos tolimesnės ukrainiečių gynybos pajėgų kontrpuolimo kryptis – Zaporižios ir Luhansko regione.

„Pergalės, kurios norėtų ukrainiečiai, yra Zaporižios regione. Pafantazuokime, atsilaisvinusias pajėgas ukrainiečiai ten permestų, sustiprintų rezervo pajėgomis ir įstengtų išvaduoti Melitopolį, ar net ir Mariupolį, tai atkirstų Krymą nuo sausumos kelių iš šiaurės rytų, tai būtų tikriausiai milžiniškas pralošimas rusams.

Tai, manau, sudrebintų stipriai Kremliaus valdovą. Bet čia mano spekuliacija, mes tikrai to negalime žinoti“, – Žinių radijo eteryje sakė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.

Ukrainiečiai visoje šalyje švenčia Chersono išlaisvinimą

© AP / Scanpix

„Situacija ant žemės diktuoja derybų sąlygas“

Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas priminė, jog po Chersono išlaisvinimo, didelis dėmesys krypo į Donecką. Čia, anot jo, mūšiai buvo intensyviausi dar prieš karo pradžią vasario pabaigoje – pokyčių žemėlapyje fiksuojama mažai, bet mūšiai – bene patys intensyviausi iš visų fronto atkarpų.

„Akivaizdu, kad tam tikros karinės pajėgos Rusijos atsilaisvino, kurios bus veikiausiai ten permestos. Lygiai taip pat ir Ukrainos pajėgos gali būti permestos ten. Bet galime daryti prielaidas, kad kadangi ukrainiečiai jau ne kartą šio karo metu nustebino Rusiją ir karines pajėgas, gali suponuoti kokią netikėtą operaciją, kur fronto linija lengviau pažeidžiama.

Ir padaryti kokį nors prasiveržimą. Bet mes neturime tikėtis, kad kiekvieną dieną, savaitę įvyks tokie dideli išvadavimai ir tokios didelės karinės pergalės“, – pabrėžė Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas.

Ekspertas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog šiuo metu Rusijos pajėgų pralaimėjimas Ukrainoje nėra toks didelis, kad būtų galima sėstis prie derybų stalo ir svarstyti ar net priimti Ukrainai palankius sprendimus.

„Akivaizdu, kad situacija ant žemės diktuoja derybų sąlygas ir kas gali diktuoti tas derybų sąlygas. Apie tas derybas, apie kurias mes kalbame dabar, apie kurias pradėta kalbėti praėjusios savaitės pabaigoje, apie įvairias sąlygas ir pozicijas, tai mes negalime patvirtinti, nei paneigti, kad jos tokios yra iškeltos. Labai sunku prognozuoti, kas įvyks pačioje Rusijoje.

Nes jai pavyktų rusus išstumti iš visos Ukrainos teritorijos, tai jau labai didelis Rusijos pralaimėjimas“, – sakė G. Česnakas.

Jis laidoje teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kokia gali būti pačios Rusijos reakcija į tai.

„Nes politinė dinamika Kremliuje yra pakankamai nenuspėjama, mes apie ją žinome labai mažai. Bet akivaizdu, kad išstūmimas ir Ukrainos sėkmė, atsikovojant teritorijas keistų dinamiką“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas.

© Reuters / Scanpix

Nusisuka sąjungininkės

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat teigė, jog Chersono išlaisvinimas yra ne tik karinė pergalė.

„Tam tikras lūžis tai yra, be jokios abejonės, tai yra ne tik karinė pergalė. Tai ne tik pergalė, bet ir pralaimėjimas iš Vladimiro Putino pusės ir iš tų visų įkvėpėjų, šios beviltiškos specialiosios teroristinės operacijos. Apie pabaigą kalbėti, matyt, anksti, bet gal apie pabaigos pradžią galime. Tai galime linkėti didelės sėkmės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis teigė, jog kol kas apie derybas kalbėti kol kas sunku.

„Reikėtų pasakyti, kad lašas po lašo tą akmenį pratašys, bet kol kas dar ne“, – apie galimas Ukrainos ir Rusijos derybas sakė VDU profesorius G. Mažeikis.

G20 viršūnių susitikime Vakarų politikai ir toliau stengiasi pabrėžti Rusijos karo keliamus iššūkius visam pasauliui. Visgi, buvusio užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus teigimu, kol kas kalbėti, kad šiame susitikime bus pasiekti kažkokie susitarimai – vargu.

„Daugiau derinamos pozicijos, galbūt mėginama, kuria kryptimi eiti, ar tartis. Bet kalbant apie karo pasekmes, tai galime sakyti, kad Rusija tik dar labiau pasijuto izoliuota. Nepaisant to, kad tradiciniai supratėjai: Kinija, Indija, Pietų Afrikos respublika, vengia gal tiesmukos kritikos. Bet vis tiek matosi, kad nuotaika krypsta į tą pusę, kad niekas nepalaiko Rusijos šiuose veiksmuose“, – kalbėjo L. Linkevičius.

VDU profesorius G. Mažeikis taip pat Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, jog Rusijai anksčiau pritarusios šalys, kaip kad Kinija, dabar to daryti nebeturėtų, nes tai paprasčiausiai neapsimoka.

„Jeigu visa tai matysime pusės metų ar devynių mėnesių laike, galime pamatyti, kaip stipriai kito Kinijos požiūris. (…) Kitaip tariant Kinija Rusiją išstumia ir kaip didžiąją šalį, ir kaip V. Putino įsivaizduojamą vieną iš pasaulio polių. Yra linkusi priimti geriau vakarų žaidimo taisykles, bet ne Rusijos. Nes Kinija mato, kad Rusija nelaimi.

Ir tiesiog nebėra prasmės, naudos labai palaikyti pralaiminčios Rusijos. (...) Tiesiog nebeapsimoka Kinijai palaikyti, Indijai irgi nelabai nebeapsimoka. Šios sūpuoklės linksta į Ukrainos pusę po truputį. O Rusijos – vis į minusą“, – apie Pekino poziciją apie Kremlių ir jo veiksmus kalbėjo G. Mažeikis.

Jis dar pridūrė, jog Kinija yra pavyzdys visam regionui, į jos elgesį reaguos daugelis kitų šalių.

Buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sėsti prie derybų stalo bus galima tik tada, kai Rusija baigs karą. Kitaip tai tebus noras kaupti jėgas ir tęsti karą.

„Pabaiga ir derybų stalas bus tada, kai baigsis konfliktą. Rusija gali pabaigti karą, bet turi pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. Kol ji nepasitraukė ir nori pauzių ar derybų, tai tik tam, kad sukauptų jėgas ir tęstų karą“, – pabrėžė buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Karas Ukrainoje

© Scanpix

Nerimaujama dėl chaoso Rusijoje?

VDU profesorius G. Mažeikis pabrėžė, jog vakarai nerimauja dėl scenarijaus, kad Rusija panirs į chaosą.

„Mes visą laiką įsivaizduojame ir matuojame taip – manome, kad tai Rusijos ir Ukrainos karas, Rusija pradėjo agresiją ir turi būti nubausta, visi su tuo sutinkama. Bet kodėl tarptautinė derybos vyksta? Tai ne dėl to, kad tai būtų klausimas dėl Ukrainos. (...) Žinoma, kad Ukraina bus išlaisvinta, Krymas irgi sugrįš, gal net ne kariniu būdu.

Pagrindiniai įvykiai, dėl kurių yra galvojama – Rusijos likimas. Ir Rusija būtent kelia didįjį susirūpinimą. Sunku įsivaizduoti, bet yra didelio chaoso Rusijoje grėsmė. Tokio chaoso, kurį galbūt net būtų sunku suvaldyti. Todėl ir derasi tarptautinės šalys, ką daryti, jeigu Rusijoje prasidės karinis chaosas“, – įžvalgomis dalijosi VDU profesorius G. Mažeikis.

Jis kalbėjo, jog kiekvieną dieną, „kai šauktiniai yra kviečiami į karą, kokiu būdu banditų armija vis daugiau jėgos, o V. Putinas darosi vis silpnesnis, Kremliuje vyksta įvairiausios intrigos“, tokia grėsmė kyla.

„Mes matome, kad beveik kiekvieną dieną mažais žingsneliais žygiuoja į chaosą. O būtent šis klausimas ir jaudina pasaulio visuomenę“, – Žinių radijo eteryje sakė VDU profesorius G. Mažeikis.