aA
Europos Parlamento (EP) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė buvusį EP narį, profesorių Vytautą Landsbergį, EP narį, kandidatuojantį ir į šių metų EP rinkimus Antaną Guogą ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai EP rinkimuose vadovaujantį Liną Kontrimą. Diskusijos dalyviai aptarė svarbius Lietuvos europinio identiteto klausimus, nepamiršdami svarbiausių šio meto aktualijų.
Vytautas Landsbergis, Antanas Guoga, Linas Kontrimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Artėjantys gegužės 26 d. EP rinkimai daugelį privertė susirūpinti rinkėjų aktyvumo klausimu. Statistiniai duomenys rodo, kad lietuviai ypač palaiko narystę Europos Sąjungoje (ES) ir yra laikomi vienais didžiausių euro-optimistų, tačiau nueiti prie balsadėžių ir atiduoti savo balso už patikusius kandidatus jie neskuba.

Aptarė Lietuvos vaidmenį ES: esame svarbesni, nei manome

Tokį abejingumą ES politikai profesorius V. Lansbergis aiškina lietuvių sutrikimu ir nesugebėjimu įsijausti į europietiškąjį identitetą.

„Visa ES idėja ir kūryba yra tebevykstantis procesas ir turbūt daugelis žmonių dar neįsisąmonina, kad mes esame ne patys sau, nepasiklydę, nesėdim ant tvoros tarp Rusijos ir ES, bet esame viduje. Mes – ne kandidatai ar prašantys pašalpos, globos, apgynimo. Mes dirbam kartu su kitais, kad ES būtų veiksminga, reikšminga ir, žinoma, žmonės mato tiesioginę naudą, bet labai dažnai nemato netiesioginės naudos buvimo tokioje demokratinėje galybėje <...>. Mes ten turim balsą ir galime turėti reikšmingą balsą. Tai priklauso nuo mūsų ir nuo mūsų išrinktų žmonių“, – kalbėjo profesorius, tačiau savo favoritų kandidatų neatskleidė.

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Karolina Pansevič

Paklaustas, kodėl nori būti išrinktas į EP, A. Guoga pabrėžė, kad mandatas suteikia daugiau galimybių tarnauti žmonėms, vykdyti reikšmingus projektus.

„Parlamentas yra vieta kalbėti, vadinasi, mums reikia rinkti žmones, kurie moka kalbėti. Daug kas sako, kad reikia balsuoti už sėdėtojus, bet nereikia balsuoti už sėdėtojus <..> Parlamentas yra vieta kalbėti, ten ateina komisija, taryba ir tu turi įtikinti, mokėti kalbėti koridoriuose, restoranuose. Turi mokėti daug kalbų. Teikti Lietuvą, pristatyti Lietuvą kaip puikią šalį, visų žmonių šalį, kurią visa Europa turi ginti, nes mes esam Europos patriotai“, – mintimis dalijosi „Centro partijos“ kandidatas į EP.

L. Kontrimas įžvelgė ir kitokią europarlamentaro rolę – saugoti tautiškumą ir nacionalines vertybes: „Mano labai aiškios vertybės – Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės požiūris, kalbos išsaugojimas. Aš sakyčiau, kad netgi reikėtų kartais ryžtingiau tą darbą daryti“, – kalbėjo politikas.

Tuo tarpu prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad EP tvarkomi europiniai klausimai, todėl kalbėti apie Lietuvos interesus čia ne vieta. Tačiau taip pat ir įžvelgė itin svarbią Lietuvos, kaip ES narės, rolę: „Mūsų vaidmuo toks buvo ir, aš manau, tebėra ekspertinis. Jeigu mes esam aktyvūs EP, tai mes veikiame kaip ekspertai tam tikro regiono, tam tikros kaimynystės atžvilgiu. Mes labai gerai žinom, kas ten yra. Mūsų tolimesni vakariečiai kaimynai nežino. Mes juos galim šiek tiek apšviesti ir tai yra toks aktyvaus iniciatyvaus eksperto vaidmuo. Mes matom, kur yra pavojai, kur stengiasi apgauti, įvelti, manipuliuoti. Mes labai gerai matom manipuliacijas. Aišku, ne visiems patinka, kai tu perspėji, kad jį apgaudinėja ir manipuliuoja.“

Kalbėdamas apie iki galo nenuveiktą Lietuvos misiją EP ir ES kontekste, L. Kontrimas atkreipė dėmesį į tai, kad Europa dar iki galo neįsisąmonino komunizmo padarytų skriaudų, o šios užduoties neatlikus sunku įsivaizduoti vieningą Sąjungą. „Ar Europa suprato, kad nacizmas ir komunizmas yra lygiai tiek pat atsakingi už nusikaltimus? Man susidaro toks įspūdis, kad šito mes dar nesame padarę. Jei kalbam apie Europos ateitį, į šį klausimą nepateikę atsakymo mes negalėsime klijuoti visko bendrai“, – kalbėjo L. Kontrimas.

Linas Kontrimas
Linas Kontrimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Diskusijai pakrypus apie tai, ką EP nariai galėtų padaryti, siekdami, kad jų balsas būtų išgirstas, o darbai būtų daromi sklandžiau, prof. V. Landsbergis patarė nebijoti kartais būti nepopuliariems ir laikytis savo idėjų. „Kai aš iš ten išėjau, tai pradėjo mane prisiminti. Galbūt ir laikai keitėsi ir žmonės, kurie ten toliau dirbo pradėjo sakyti, kad jis teisingai kalbėdavo. Vadinasi, liko pėdsakas, kad ką tu kalbi nėra iš piršto laužta, o paskui gyvenimas patvirtina. <...>

Turbūt priklauso nuo jų pačių [EP narių] sugebėjo ir iniciatyvos bendrauti su rinkėjais, kad būtų aiškinama ir didinama EP reikšmė, nes kas kitas, jei ne pats EP narys gali tai paaiškinti. <...> Mes tuo pačiu jaustume, kad esame ES, o ne kokie ES klientai. Mus vis dar stumia į tą poziciją. Mes esam seno kolūkio kolūkiečiai, bet reikia iš to išeiti vieną kartą. <...> Mes matom kažkur šeimininką, o mes patys esam šeimininkai“, – įžvalgomis dalijosi profesorius.

L. Kontrimas pabrėžė ir savojo identiteto išlaikymo svarbą. „Daug kas sako, kad [EP narys] atstovauja Europos piliečiams, bet man atrodo, kad mūsų šaliai labai svarbu, kad šitie išrinktieji neužmirštų, kad yra Lietuvos piliečių atstovai. <...> Aš pastebėjau, kad europarlamentarai išvažiavę dažnai atitrūksta nuo Lietuvos ir ima susitikinėti ne su platesnėmis tikslinėmis auditorijomis, kurias galėtų atstovauti, bet su vienetiniais žmonėmis“, – pastebėjo kandidatas.

Nuomonės Astravo atominės jėgainės klausimu išsiskyrė

Pagrindinių ES vienybei kylančių grėsmių klausimais debatų dalyvių nuomonės išsiskyrė. Debatų žiūrovų prašymu pašnekovai paklausti nuomonės apie Astravo atominės jėgainės statybas ir „Brexit“ procesą.

A.Guoga teigė Astravo atominės jėgainės klausimu nematantis kitų išeičių, kaip tik susitaikymą su dabartine padėtimi ir pastangas užtikrinti saugumą. „Deja, tai buvo mūsų klaida, kad mes darėme referendumą. Reikėjo mums statyti [jėgainę] su japonais, bet buvo padaryta klaida. Referendumai Lietuvoje negali veikti tokie, kokie jie yra dabar, nes reikia didžiulio aktyvumo <...>. Astravo mes niekaip nesustabdysim, bet galim bandyti taikytis, padėti jiems, kad ji būtų kaip galima saugesnė. Kovos kelio mes neturime“, – tikino A. Guoga.

Antanas Guoga
Antanas Guoga
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Landsbergis ir L. Kontrimas, tuo tarpu, palaikė kitą poziciją. „Mus nori įvelti į tokį naratyvą, kad jau viskas pralaimėta, dabar jau mums tik rūpintis saugumu. Mums špygą parodys su tuo saugumu. Pirmas nusikaltimas ir kiaulystė mūsų atžvilgiu buvo vieta, kur statyti. Buvo kitos vietos ir kiti norai, bet Maskva įsakė statyti Lietuvai ant galvos ir Lukašenka paklausė, priėmė pinigus prie priėmė tą funkciją, kuri supriešina jį su ES. Dabar tai yra grėsmė ne Lietuvai kaip atskirai valstybei, bet taip pat ir ES grėsmė. Čia Maskva sužaidė sėkmingai, bet susitaikymo gaidelės nereikia“, – įsitikinęs prof. V. Landsbergis.

L. Kontrimas palaikė profesoriaus poziciją, teigdamas, jog pagrindinis Lietuvos tikslas turėtų būti siekis, jog Astravo atominė jėgainė neveiktų. „Kokį sau išsikeli tikslą, nuo to priklauso visa taktika. Jeigu mes sakome, kad pradedam čia daryti nuolaidą, trečią, ketvirtą, tai, žiūrėk, mes jau siunčiam savo delegacijas prižiūrėti statybas. <...> Jau dabar Baltarusija supranta, kad rašyti Rusijos padiktuotą diktantą nebuvo visiškai gerai ir per 10 metų rytų Europoje, žiūrint nuo Lietuvos sienų, daug kas pasikeis. Manau, kad baltarusių tauta irgi pradeda mąstyti ir opozicija jau sako, kad statymas buvo klaida. Tai mes, turėdami tvirtas ES pozicijas, galime tos temos nemarinti. Manau, kad tada pasiektume daugiau“, – išreiškė savo nuomonę L. Kontrimas.

ES durys privalo būti atviros

Debatuose taip pat aptarta Didžiosios Britanijos situacija, siekiant išstoti iš ES. Šis sprendimas bus reikšmingas ir Lietuvai.

A.Guoga paaiškino, kokios, jo manymu, priežastys padarė reikšmingą įtaką Didžiosios Britanijos apsisprendimui. Politiko nuomone, šį procesą paskatino atotrūkis tarp šalies centrų ir periferijos, taip pat musulmonų imigrantų baimė. Vis dėlto, EP narys neįžvelgė „Brexit“ keliamos ypatingos grėsmės Lietuvai: „Jeigu EP ir prabalsuos, kad ji [Didžioji Britanija] išeina, ji liks tokia, sakykim, kaip Norvegija, Šveicarija. Mokės viską, turės beveik atviras sienas, nors balsavo už uždaras sienas, kad galėtų neįsileisti imigrantų, kurių nenori. Nereikia gąsdinti žmonių, mūsų žmonės galės likti Didžiojoje Britanijoje. Nieks jų iš ten neišvis.“

V. Landsbergis „Brexit“ pavadino britų klaida, pasidavus susiskaldymo spaudimui: „Britai pasidavė savo skirtingumo mitams. Aš manau, kad jie jau patys save įkalbinėja [likti], tik jiems gėda ir nepatogu.“ L. Kontrimas šiai minčiai pritarė, tvirtindamas, kad britai išsigando dar vieningesnės Europos idėjos.

Visi debatų dalyviai vieningai pritarė, kad Lietuvai narystė ES tapo istoriniu šansu prisijungti prie demokratines vertybes puoselėjančių šalių šeimos ir pasisakė už tolimesnę Sąjungos plėtrą.

„Lietuvai ES yra likimo šansas – perėjimas į tą istorinę, politinę ir kultūrinę erdvę, kurioje mes ir turėjome būti. Ne veltui esame euro-optimistai. Mes žinome tuos privalumus“, – pastebėjo L. Kontrimas.

Profesorius V. Landsbergis akcentavo, kaip svarbu nepasiduoti priešininkų atakoms ir išlaikyti vieningos Europos idėją. „ES idėja yra laisvė, atvirumas, atsakomybė. <...> Tai yra laisvės ir taikos erdvė. Tai yra projektas, kuriam sekėsi kaip niekada istorijoje. Tai kažkam nepatinka, dabar tai norima sugriauti, kad nebūtų taikos, kad būtų kautynės. Visą laiką buvo toks dvilypumas pačioje ES. Ji yra už laisvų šalių bendriją, bet kartu ir visą laiką kyla ginčas, ar ji turi būti atvira, ar nereikia būti per daug atvirai ir nepriimti per daug narių į uždarą klubą, – samprotavo profesorius, reziumuodamas, – durys neturi būti uždarytos. <...> Turi būti daugiau nusistatymo dėl Ukrainos, negalima klausyti demagogų <...> Tegu jie [Ukraina] pasistengia, bet rodyti, kad jų nepriims būtų neeuropietiška.“

Visą laidos įrašą žiūrėkite čia:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
3.2051

Top naujienos

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (258)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (253)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (54)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (51)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Šiluma pradeda „galvoti“ apie pasitraukimą iš Lietuvos (3)

Šiąnakt per Lietuvą nusidrieks debesų juosta, bet žymesnio lietaus nesulauksime. Rimstant...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (38)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, jį nulaužė ir apsivertė papildyta (38)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė du...

Daug ir naudingai žaidęs Kalnietis su „Lokomotiv“ pralaimėjo Belgrade

Belgrado „Partizan“ (4-0) ir toliau žygiuoja Europos taurės varžybose be pralaimėjimų....

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (77)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui (3)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...