aA
Vyriausybei nusprendus nebetęsti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių, ekspertai ir valdžios atstovai teigia, kad ši priemonė tiesiog išsisėmė ir nebeteikia naudos. Šiuo metu, pasak jų, būtina kiek įmanoma tikslingiau vykdyti vakcinaciją, nepamiršant ne tik atokesnėse vietose gyvenančių senjorų, tačiau ir darbingo amžiaus gyventojų.
Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis
Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Apie judėjimo ribojimų atšaukimą ir vakcinacijos procesą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ specialistai diskutavo trečiadienį – pirmąją judėjimo ribojimų atlaisvinimo dieną.

Laiškonis: reikia galvoti ne tik apie senjorų skiepijimą, tačiau ir apie darbingo amžiaus žmones

Kaip sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis, epidemiologinė situacija karantino laisvinimui nėra palanki, tačiau judėjimo ribojimas, anot jo, paprasčiausiai nebebuvo efektyvus.

„Aš manau, kad dabartinė situacija yra nelabai palanki, tačiau tas ribojimas tarp savivaldybių tikrai yra labai sunkus ir turbūt jau išsisėmė. Žmonės randa begalę visokių priežasčių apeiti šį ribojimą“, – teigė A. Laiškonis.

Profesoriaus teigimu, šiuo metu valdžia turi koncentruotis į kiek įmanoma platesnes testavimo apimtis, tikslingą vakcinavimą, tačiau, pabrėžė A. Laiškonis, bet kokiu atveju pačiu svarbiausiu aspektu liks žmonių sąmoningumas.

„Ar mes dedame vienas pastangas, ar kitas, trečias priemones taikome, mūsų žmonių atsipalaidavimas dabartiniu metu yra tikrai labai didelis, tą rodo ir visa epidemiologinė situacija“, – pastebėjo LSMU profesorius.

Alvydas Laiškonis
Alvydas Laiškonis
© Panevėžio balsas

Ji taip pat akcentavo tikslingos vakcinacijos svarbą.

„Kuo mes galėsime greičiau paskiepyti daugiau žmonių ir jie supras, kad skiepai tikrai labai reikalingi, tuo mes greičiau artėsime prie galimų atlaisvinimų“, – pabrėžė A. Laiškonis.

Paklaustas, ar paskutinių dienų tempai, kai skiepijama po keliolika tūkstančių gyventojų, yra pakankami, infektologas atsakė teigiamai.

„Jei mes kasdien turėtume vakcinos ir po 14-15 tūkst. piliečių paskiepytume, mes tikrai labai greit galėtume artėti prie tos ribos, kuri yra mums reikalinga. Dar prisiminkime, kad dalis mūsų gyventojų yra persirgę ir jie taip pat turi imunitetą. Problema didžiausia, kad nesame tikri, kiek ir kada, kokių skiepų gausime. Dėl to susidaro toks stūmtraukio efektas“, – atkreipė dėmesį A. Laiškonis.

Vis dėlto, pasak jo, jei per balandžio mėnesį iš tiesų bus gaunami tokie didžiuliai kiekiai vakcinų, kokie yra skelbiami, tuomet tai, pažymėjo profesorius, bus ženklus žingsnis į priekį.

„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
© Reuters / Scanpix

Kartu jis akcentavo, kad būtina pradėti galvoti ir apie darbingo amžiaus žmonių skiepijimą.

„Daugiau problemų kelia, mano galva, rajonuose gyvenantys senjorai, iki kurių skiepas labai sunkiai ateina, nes jie neturi nei mobiliųjų telefonų, apskritai susisiekimo priemonės yra gana sudėtingos. Apie juos reikia pagalvoti ir, be abejo, žeminti kartelę ir skiepyti jau šešiasdešimtmečius, penkiasdešimtmečius“, – pabrėžė ekspertas.

Zemlys-Balevičius: imuniteto pasas turėtų būti naudojamas tik prasidėjus masinei vakcinacijai

Tuo metu duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, kalbėdamas apie imuniteto paso iniciatyvą, sakė, kad diskusijos apie tai vyksta visame pasaulyje. Vis dėlto jis neslėpė manantis, kad imuniteto pasas neturėtų skaldyti visuomenės.

„Mano nuomone, kol nėra paleista masinė vakcinacija ir visi negali gauti vakcinos, tol tas pasas neturėtų būti naudojamas“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Ekspertas pasidalino savo patirtimi – jis skiepą gavo kaip dėstytojas, nes dirba vienoje aukštojoje mokykloje. Visgi, pasak jo, tai nėra teisinga, nes kiti svarbūs darbuotojai, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, skiepo kol kas negavo dėl ministerijos nustatytos prioritetų tvarkos.

„Mano nuomone, tai visiškai neteisinga. Ekspertų tarybos nuomonė buvo vienoda, kad visų pirma yra pagal amžiaus grupes. Jei pasižiūrėsime, kas miršta ir kas serga ligoninėse, tai yra vyresnio amžiaus žmonės, virš 60 metų. Būtent juos ir reikia suskiepyti, dėti visas įmanomas pastangas, kad jie ateitų“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.

Profesorius: laikas nuleisti skiepijimo kartelę
© DELFI / Josvydas Elinskas

Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad privaloma gerinti komunikaciją dėl „Vaxzevria“ vakcinos naudos.

„Vilniaus komunikacinė kampanija, sakyčiau, buvo viena iš geriausių ir pavyzdys, kaip daryti visoje Lietuvoje“, – įvertino jis.

„Sezonas tėra ta komponentė, tas efektas, kuris turėtų padėti. Labai daug žmonių sako, kad reikia žmonių savimonei palikti – pamatysime, kaip žmonės patys saugojasi. Kaip bus, pamatysime“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.

Mitalas: negalima pamiršti švietimo ir kultūros sektorių

Laidoje kalbėjo ir Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas. Jo teigimu, judėjimo ribojimai nebebuvo tikslingi, o toliau būtina apeliuoti ir į pačių gyventojų sąmoningumą.

„Situacija išlieka sudėtinga, bet atskiri ribojimai turi būti matuojami ir pagal tai, kiek jie konkrečios naudos sukuria, kiek gyventojai jų laikosi. Kalbant apie judėjimo apribojimus, mes matėme didelį mobilumo sumažėjimą tada, kai tie ribojimai buvo įvesti, bet dabar matome, (…) kad išsisėmusi ši priemonė“, – teigė V. Mitalas.

Laisvės partija pastaruoju metu garsiai kalba apie būtinybę šalyje įvesti vadinamąjį imuniteto pasą. Kaip sakė V. Mitalas, tam reikia ruoštis jau dabar ir kuo intensyviau.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Man atrodo, kad mes imuniteto pasą turėsime neišvengiamai. Klausimas, ar mes jam dabar pradedame ruoštis, susidėliojame visas tvarkas, kaip matome, kad jis Lietuvoje galėtų veikti, visus klausimus apsvarstom ir ruošiamės jo įvedimui, ar tiesiog laukiame, kad kažkas už mus padarys tą „juodą“ darbą ir tikriausiai padarys vėliau – turiu omenyje ES iniciatyvą tokią sistemą sukurti ir neaišku, kiek ji atlieps Lietuvos lūkesčius“, – atkreipė dėmesį Seimo vicepirmininkas.

Toliau kalbėdamas apie galimus laisvinimus, V. Mitalas pabrėžė, kad būtina į prioritetus įtraukti atlaisvinimus švietimo ir kultūros sektoriuose.

„Man labiausiai širdį skauda dėl dviejų didelių sektorių: švietimo ir kultūros. Norėčiau matyti šviesą tunelio gale, kad, kalbant apie švietimą, moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar nesibaigus šiems mokslo metams atskiromis klasėmis, kažkokiu persidengiančiu scenarijumi“, – svarstė politikas.

Jo teigimu, grįžimas į klases ne tik padėtų pasiruošti rudeniui, aptarti visus mokslo metus, tačiau ir pagerintų mokinių psichologinę savijautą.

„Labai norėčiau, kad visuose atlaisvinimo planuose švietimo sektorius būtų įtrauktas į vieną iš tų sektorių, kuris turi prioriteto tvarka būti atlaisvintas kažkada šį pavasarį“, – pažymėjo V. Mitalas.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(121 žmogus įvertino)
3.2231

Top naujienos

Analitikas: Lukašenka ieško, ką pasiūlyti Kremliui, kad išsisuktų nuo Putino planų (1)

Koks Baltarusijos vaidmuo Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą, Žinių radijo laidoje...

Karo ekspertai neatmeta, kad viename sektoriuje ukrainiečiai jau prarado galimybę perimti iniciatyvą (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams – papildoma poilsio diena (5)

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius...

Kremlius: Rusijos puolimas baigsis, kai Ukraina pasiduos (2)

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija nutrauks puolimą, kai tik Ukraina pasiduos, ir...

Vokietijos generolas įspėja dėl Baltijos šalių: Putinas čia gali turėti iliuzijų (3)

Naujasis Vokietijos Bundesvero operacijų vadavietės vadas Berndas Schüttas mano, kad didžiausias...

Paskutiniai Ukrainos kariai iš Sjeverodonecko pasitraukė naktį valtimis: sunku priimti tokį sprendimą

Vienas iš paskutinių Sjeverodonecko gynėjų naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad...

Karas Ukrainoje. Pranešama, kad Rusijos kariai pagrobė Chersono merą auga raketų atakos Kremenčuke aukų skaičius (4)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Sovetske išmontuota atminimo lenta žymiam lietuvių rašytojui Vydūnui

Kaliningrado srities Sovetsko mieste nuo vieno namo sienos buvo išmontuota atminimo lenta žymiam...

Karščio banga Lietuvoje muša vieną rekordą po kito

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ( LHMT ) antradienį feisbuke pranešė, kad praėjusią parą...

Princas Charlesas – vėl skandalų sūkuryje: iš Kataro šeicho gavo į maišus sukrautus 3 mln. JAV dolerių (1)

Princas Charlesas vėl atsidūrė skandalo sūkuryje dėl jo labdaros fondams skirtų aukojimų.