Sako, kad dar nereikia visuotinio karantino

Profesorius Vytautas Usonis laidoje „Delfi diena“ sako, kad visuotinis karantinas dabar nebūtų labai reikalingas, nes dar nėra išnaudotos priemonės, dėl kurių nuspręsta būtent realiuoju laiku.

„Nemanau, kad jau šiandien mes esame toje situacijoje, kai reikalingas griežtas visuotinis karantinas, nes yra neišnaudotos priemonės, kurios pradedamos taikyti dabar. Sakykime, galbūt jos anksčiau galėjo būti pradėtos taikyti, bet mes galime tikėtis, kad lokaliu poveikiu, ar tai būtų tos savivaldybės, kur būtų daugiausia bėdų, ar būtų atskiri rajonai, atskiros įstaigos, ten griežtinant kontrolės sąlygas, galime tikėtis infekcijos kontrolės.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Šis kelias dar nėra pilnai išnaudotas ir turime pasižiūrėti, kadangi karantinas visad yra balansas tarp saugumo ir kainos, kurią esame pasiryžę mokėti. Kuo griežtesnės priemonės, tuo jos labiau veikia visuomenės gyvenimą, ypač šiuolaikinės visuomenės gyvenimą“, – sako V. Usonis.

Profesorius: nepakankamai rimtai įvertiname šią infekciją

Anot profesoriaus, vis dar yra žmonių, kurie tarsi neigia koronaviruso egzistavimą, tačiau visi pavyzdžiai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje byloja, kad turime tikėti argumentuota informacija, o ne gandais.

„Jeigu 300 susirgimų dar kažko neįtikina, tai klausimas, kada įtikins, jeigu tos mirtys, kiek jų yra Lietuvoje ir pasaulyje, tai nežinau, kiek ir ko reikia, dar kartą gerbiant visų žmonių nuomone, turime vadovautis rimtesniais argumentais, o ne nuomone ir gandais“, – pabrėžia pašnekovas.

Paklausus, ką blogai padarėme, jog koronaviruso skaičiai paaugo net iki 300 per parą, profesorius sako, kad galėjo būtų labai daug priežasčių, kaip ir kur žmonės galėjo užsikrėsti, galimai prie tokio šuolio prisidėjo ir rinkimų laikotarpis.

„Koronaviruso infekcijos inkubacinis laikotarpis yra nuo 5 iki 14 dienų. Dažniausiai 7-8 dienos, taigi atsiskaičiuokime – šiandien yra 21 diena, atmeskime tas dienas, taigi turime tą laiką (rinkimų laikotarpį) ir žmonės, kuriems šiandien ar vakar buvo diagnozuota infekcija, jie užsikrėtė maždaug spalio 10-11 dienomis. Per tą laiką daug visokių dalykų mūsų gyvenime buvo. Sunku grįžti atgal ir įvertinti. Epidemiologai dirba šį darbą, ten, kur galima atsirinkti ir pavyksta tai išsiaiškinti, jie tikrai stengiasi tai padaryti, išsiaiškinti, ką dabar užsikrėtę žmonės veikė prieš dvi savaites – ar jie kažkur lankėsi, kontaktavo, tai kruopštus epidemiologų darbas, bet daugeliu atvejų ir jiems nepavyksta išsiaiškinti epidemiologinės grandinės“, – pabrėžia V. Usonis.

„Jeigu žmogus žino, kad jis arba ji yra infekuotas, tai izoliacijos priemonės yra labai svarbios, taip pat turi būti daug griežesnė dezinfekcija“, – priduria V. Usonis. „Mes nepakankamai rimtai įvertiname šią infekciją, ne gydymo įstaigose, o šeimose. Turime dėl to tokį ir rezultatą.“

Situacija mokyklose – rimta problema

Paklausus, ar iki žiemos bei Kalėdų reikėtų imti ir paskelbti, kad vaikai mokysis iš namų, V. Usonis akcentavo, kad tai yra kur kas rimtesnė problema nei būtų galima pagalvoti.

„Tai nėra taip paprasta. Žinoma, jeigu žiūrėtume griežtai tik iš epidemiologinės pusės, aišku, kad tada izoliuokime mus visus kažkiek metrų atstumu vienas nuo kito, nesusitikime, nedirbkime, negyvenkime, bet mokymo procesas yra labai daugialypis. Jeigu vaikai nėra užimti mokyklose, tai kur tada jie užimti? Kas užsiims su jaunesnio amžiaus vaikais, kas jais rūpinsis?

Kita vertus, akivaizdu, kad jeigu yra tik nuotolinis mokymas, kokybė neprilygsta kontaktiniam arba mišriam mokymo moduliui ir įvairiems variantams.

Vilnius

Problema yra daugialypė, turėtume įvertinti daugelį aplinkybių, bet vėlgi ugdymo įstaigose negalime jų visų vienu kurpaliu vertinti, daug priklauso nuo konkrečios mokyklos, inžinerinių ypatumų, kiek įėjimų ir išėjimų, organizacinių dalykų, pertraukų skirtingų metu – tai kiekvienos mokyklos įvertinimas“, – svarsto profesorius.

Trūksta griežtesnės rekomendacijų kontrolės

V. Usonio teigimu, situacija blogėja ir dėl to, kad trūksta griežtesnės kontrolės dėl to, kaip žmonės laikosi rekomendacijų.

„Taip, pirmiausia reikia įgyvendinti tuos paprastus dalykus: kaukės, rankų higiena, socaliniai atstumai, bet apsisukus ir vėl tos priemonės neveiks, jeigu jos nebus priimtos visuomenėje. Nuo pat pandemijos pradžios kalbame, kad visuomenės sveikatos priemonės veikia tik tuomet, kai visuomenė jas priima.

Mes galime turėti rekomendacijas dviračių šalmams, bet jeigu žmonės jų nedėvi, bus traumų, yra daug pavyzdzžių. Galbūt galėtume kalbėti apie griežtesnę tų rekomendacijų kontrolę, kaip laikomasi. Bauda – viena iš formų“, – mano profesorius.

Savivaldybės bus skirstomos pagal sergamumą – raudonojoje zonoje įvedamas karantinas

Šalies savivaldybės pagal sergamumą koronavirusu (COVID-19) bus skirstomos į tris grupes, atsidūrus raudonojoje zonoje bus įvedamas karantinas, nusprendė Vyriausybė.

Ministrų kabinetas trečiadienį per pasitarimą patvirtino kriterijus, pagal kuriuos tiek užsienio valstybės, tiek savivaldybės šalies viduje suskirstytos į žalios, geltonos ir raudonos zonos grupes.

„Paveiktų savivaldybių sąrašas būtų skelbiamas kiekvieną penktadienį, įsigaliotų pirmadienį. Karantino režimas būtų skelbiamas, kai savivaldybė priskiriama raudonai grupei“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Analogiški kriterijai galiotų tiek įtraukiant užsienio valstybes į paveiktų šalių sąrašą, tiek šalies viduje.