Nekyla abejonių, kad atvejų daugės

Paklausus, ar galime džiaugtis, kad Lietuvoje koronavirusas plinta ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse, profesorius pabrėžė, kad atvejų tik daugės.

„Pirmiausia, tikrai nereiktų džiaugtis, kad yra liga, kuri plinta, kurią mes diagnozuojame. Nenaudokime žodžio džiaugtis, bet gerai, kad mes diagnozuojame, gerai, kad dalis žmonių yra sąmoningi, patys kreipiasi į medikus, kaip yra rekomenduojama. Bet kalbant apie tai, ko labiausiai trūksta, tai manau, kad labiausiai trūksta supratimo, kad tai yra rimta, kad karantinas paskelbtas karo sąlygomis, mes dabar kariaujame. Būtų gerai suprasti, kad kariaujame su laiku ir virusu. To labiausiai ir trūksta. Savaime suprantama, nekyla abejonių, kad naujų atvejų tik daugės, kitas klausimas – kaip sparčiai ir kiek ilgai jų daugės“, – tikino S. Čaplinskas.

Laidoje profesorius pabrėžė, kad sunku, o gal net ir neįmanoma pasakyti, kada diagnozuotų koronaviruso atvejų mažės. Tačiau šiuo metu labai svarbu solidarumas.

„Negalima pasakyti, kiek praeis laiko, kada diagnozuotų atvejų pradės mažėti, bet svarbu tai, kad mums reikia laikytis fizinės-socialinės distancijos. Taip pat labai reikia solidarumo ir pakantumo vienas kitam, nekaltinti, nes dažnai girdisi kaltinimų, neva ko tie žmonės važiavo ir panašiai. Bet kokiai ligai galima pritaikyti tą patį, kad žmogus yra kaltas dėl susirgimo, bet mes taip nesakome, todėl nereikia ir dabar taip sakyti“, – sako pašnekovas.

Laiko nebeturime

Paklausus, ar gali būti, kad viruso atvejų Lietuvoje būta ir daugiau, prieš paskelbiant karantiną, profesorius tikino, kad to tiksliai pasakyti negali niekas.

„Tikimybė nėra didelė, kad daug tokių žmonių būtų galėję būti. Supraskime, kad mes turėjome laiko, o dabar jo nebeturime – virusas yra čia, mūsų namuose. Mes turėjome laiko, kai virusas plito Kinijoje, mes plačiai aiškinome žmonėms, kad reikia ruoštis, kad tai ateis ir pas mus. Mums pasisekė tuo, kad neturime tiesioginių reisų su Kinija, esame nuošaliau“, – aiškino jis.

„Jeigu nesumažinsime to nepastebimo plitimo, paskui mūsų sveikatos sistema gali neatlaikyti, kas ir nutiko Italijoje“, – pabrėžė S.Čaplinskas.

Rizika medikams

Tiesa, kalbant apie medikų situaciją, labai svarbu, kad elgtumėmės tolerantiškai, nes situacija gydymo įstaigose yra labai sudėtinga.

„Medikai visada žino apie riziką, kuri visada yra potenciali rizika. Turime suprasti, kad būtent medikai labiausiai ir rizikuoja, todėl ir prašome žmonių, kad jie elgtųsi atsakingai, kad kuo mažiau būtų tokių situacijų, juk gali bet kada atsitikti taip, kad ligonis iš pradžių tiesiog nežino, kad jis yra užsikrėtęs koronavirususu. Taigi medikai puikiai žino, kad su kiekvienu ligoniu reikia elgtis taip, kaip su potencialiai infekuotų, tačiau supraskime – tai nėra taip paprasta kasdieninėje aplinkoje. Rizika visada išliks, bet mes turime ją minimalizuoti“, – atreipė dėmesį S.Čaplinskas.

„Taip pat noriu akcentuoti, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi dvi grupės: tie žmonės, kurie gyvena kartu, tai gali būti šeimos nariai, ir medikai. Iš užsikrėtusių didžiausią pavojų sunkiai sirgti, gal net ir nepasveikti, turi senjorai bei turintys įvairių ligų. Todėl saugokime savo tėvus, senelius“, – pridūrė jis.

Paklausus, kiek laiko ant paviršiaus išlieka virusas, profesorius tikino, kad ant sirtingų paviršių – skirtingai ir išlieka.

„Nustatyta, kad ant metalinių-plastikinių paviršių šis virusas gali išlikti apie 72 val. Ant kartono per pusę trumpiau, ant rūbų dar trumpiau. Mes turime suprasti, kad vienas dalykas, kai paliečiame paviršių ir suteršiame savo rankas, bet svarbu, kad rankas kuo dažniau plautume ir dezinfekuoti.“