aA
Trečioji rugsėjo savaitė Lietuvoje prasidėjo skausmingai: užsikrėtimų koronavirusu skaičius auga, daugėja ir ypač skaudus – mirčių skaičius. Virusologo Sauliaus Čaplinsko nuomone, sparčiai prastėjančią situaciją lėmė per menkas pasiskiepijusios visuomenės dalies procentas.
Profesorius Čaplinskas išskiria du didžiausius Galimybių paso trūkumus: šaltuoju periodu gali pridaryti daug žalos
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Kalbėdamas apie Galimybių pasą, kaip dar vieną priemonę kontroliuoti COVID-19 plėtrą, virusologas abejojo šio dokumento teikiama nauda ir net įspėjo apie galimą jo žalą šaltuoju metu periodu.

„Paprasčiausiai nepakankamas pasiskiepijusių žmonių skaičius, kad viruso plitimas ryškiai sulėtėtų, nes virusas mutavo ir dabartinės atmainos, ypač Delta atmaina, plinta daug greičiau negu pirminė Uhano atmaina. Dabar užtenka trumpesnio laiko, kad įvyktų užsikrėtimas, o infekuotas žmogus išskiria virusą 10 kartų daugiau“, – epidemiologinę situaciją komentuoja virusologas Saulius Čaplinskas.

Nors atėjus rudeniui bent vieną vakcinos dozę yra gavę daugiau kaip 50 proc. šalies gyventojų, teigiamų rezultatų trūksta: praėjusiais metais rugsėjo 11 d. dėl COVID-19 nemirė nė vienas žmogus. Tokia statistika virusologo Sauliaus Čaplinsko nestebina ir jis priduria, kad žmonės neturėtų aklai pasitikėti tik savo imunitetu.

„Nors dalis žmonių yra įgiję imunitetą, to neužtenka – pasikliauti vien imunine sistema – kad virusas neplistų. Susidūrę su didesniu viruso kiekiu netgi paskiepyti arba persirgę žmonės, deja, taip pat gali platinti virusą. Pirmas penkias dienas išskiria ir platina lygiai taip pat, kiek ir neskiepyti, ar nesirgę žmonės: tik trumpesnį laiką. Po tų penkių dienų jų išskiriamo viruso koncentracija ryškiai sumažėja – pas neskiepytus ir nesirgusius ji užsitęsia ilgiau“ , – teigia mokslininkas S. Čaplinskas.

Kalbėdamas apie Galimybių pasą, kaip dar vieną priemonę kontroliuoti COVID-19 plėtrą, virusologas abejojo šio dokumento teikiama nauda: jo nuomone, žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, efektas yra, tačiau ilgainiui ši priemonė nebus veiksminga.

„Turbūt kiekvienas žmogus supranta, kad QR kodas (t. y. Galimybių pasas), ar popierinis, ar skaitmeninis, nestabdo viruso plitimo. Atitinkamai svarbu, kad keistųsi žmonių elgsena. Kai mes kalbame apie COVID-19, mes kalbame apie tavo, mano, kiekvieno iš mūsų elgseną. Šioje vietoje tas QR kodo turėjimas ar neturėjimas ir reikalavimas jį rodyti, be abejo, kad gali duoti trumpalaikį efektą, jau duoda bei davė, bet tai – tik problemos atidėjimas, o ne sprendimas“, – akcentavo virusologas S. Čaplinskas.

Artėja ne tik žiemos, bet ir peršalimo ligų sezonas – pasak S. Čaplinsko, šaltasis laikotarpis taip pat atskleis Galimybių paso žalą: dokumento neturintys šalies gyventojai negalės apsilankyti vaistinėse, o jį turintys piliečiai gali per daug atsipalaiduoti.

„Žmogus negali nueiti į vaistinę, kurioje visada lankydavosi, kuri yra, sakykime, dideliame prekybos centre, neturėdamas to QR kodo. Tikriausiai toks ribojimas yra galimai perteklinis ir konkrečiam žmogui gali atnešti daugiau žalos, negu naudos. Ypač artėjant peršalimo ligų sezonui, kai vis tik žmonėms reikia dažniau kreiptis į vaistinę: ir nuo galvos, ir nuo slogos, nuo karščiavimo ir t. t.. Iš kitos pusės, jeigu kai kurie žmonės pagalvos, kad turėdami tą QR kodą gali nebesisaugoti – nedėvėti medicininės kaukės, eidamas į uždarą patalpą, kur lankosi daug žmonių – tai ilgalaikėje perspektyvoje galime sulaukti daugiau žalos negu naudos iš tokios priemonės“, – tikina S. Čaplinskas.

Nors Lietuvoje sparčiai plinta klastinga Delta atmaina, nuolat auga susirgimų ir mirčių skaičius, ruoštis naujam karantinui nederėtų. S. Čaplinsko teigimu, karantino įvedimas tik parodytų, jog visuomenė vis dar neišmoko gyventi drauge su koronavirusu, o tai padaryti privalu, nes virusas pasiliks.

„Karantinas yra politinė, o ne medicininė priemonė. Karantinas buvo siūlomas pačioje pradžioje, kai buvo mažai žinoma apie virusą, jo sukeliamą ligą, kai nebuvo skiepų ir nebuvo iki galo aišku, kaip jis plinta. Todėl ir buvo prašoma žmonių susilaikyti nuo bendravimo, likti namuose tam, kad medikai spėtų kuo daugiau sužinoti apie virusą ir jam pasiruošti. Jeigu ir toliau mes kalbame apie karantiną, reiškia, mes neišmokome tų pamokų, kurias reikėjo išmokti tam, kad galėtume gyventi naujoje realybėje: virusas niekur nedings“, – tvirtino mokslininkas.

Žmonėms be galimybių paso užsivėrė didieji prekybos centrai, dalis paslaugų

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose.

Turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.

Neturintiesiems galimybių paso bus draudžiama lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, turgavietėse (kai plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų), jie negalės gauti grožio paslaugų, lankytis sporto klubuose ar dalyvauti renginiuose, į kuriuos susirenka daugiau nei 500 žmonių.

Tačiau be galimybių paso bus galima:

* Lankytis parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekių, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas. Tačiau šios parduotuvės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko, o jų plotas negali viršyti 1,5 tūkst. kv. metrų. Ši tvarka galioja ir tokio dydžio prekybos centrams.

* Užsisakyti maistą išsinešti ar jį valgyti kavinės, barų atvirose erdvėse. Tokiu atveju prie stalo gali sėdėti ne daugiau nei penki žmonės. Tarp skirtingų klientų turi būti išlaikytas dviejų metrų atstumas.

* Patekti į degalines, užsisakyti smulkias remonto paslaugas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 minučių.

* Gauti laidojimo paslaugas, patekti į laidojimo reikmenų parduotuves.

* Lankytis bibliotekose, muziejuose, parodose, gauti socialines, teisines, būtinąsias valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų paslaugas.

* Lankyti terminalinės būklės asmenis, nepilnamečius bei nėščiąsias, gauti socialines paslaugas.

Transportas:

Galimybių paso nereikės naudojantis miesto, priemiestiniu ar tarpmiestiniu viešuoju transportu. Tačiau juo vykstantiems reikės dėvėti kaukę, išlaikyti saugų atstumą.

Vežant keleivius tarpmiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais gali būti užimtos tik sėdimos vietos.

Švietimas:

Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba vykdoma be galimybių paso.

Tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas kontaktiniu būdu taip pat galės būti vykdomas ir neturintiems galimybių paso, tačiau jie turės reguliariai testuotis, tai galės atlikti nemokamai. Ši išlyga galios iki spalio 16 dienos.

Sveikatos priežiūra:

Medicininė pagalba bus teikiama be galimybių paso. Teikiant planines stacionarines paslaugas, būtina atlikti tyrimą dėl koronaviruso. Jis finansuojamas valstybės lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerija numato galimybę ateityje įvesti privalomą testavimą, siekiant gauti specializuotas ambulatorines paslaugas. Tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.

Galimybių paso gavimas:

Galimybių pasą gali gauti paskiepyti, persirgę arba besitestuojantys žmonės. Nuo pirmadienio vėl bus pripažįstami antigeno testai, tačiau jie taip pat turės būti atliekami savo lėšomis.

COVID-19 statistika: 889 atvejai, penkios mirtys, 4,3 tūkst. gavusių pirmąjį skiepą

Per praėjusią parą nustatyti 889 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Keturi iš penkių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

4304 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyta 10,4 tūkst žmonių.

Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo dešimčia.

Ligoninės ir mirtys

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 96 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo mažiau – 69.

56 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 722 žmonėms.

Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.

Per parą mirė vienas vyresnis nei 50-ies žmogus, po du per 60-imt ir per 80-imt metų žmones. Pilnai paskiepytas iš jų buvo tik vyresnis nei 50 metų žmogus.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4721 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 59. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9479 mirtys.

Vakcinacija

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 704,3 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuota – 1 mln. 574 tūkst. 223.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,5 proc. žmonių.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3 mln. dozių.

Epidemiologinė situacija

14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 394,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,1 procento ir, lyginant su ankstesne para, yra kiek sumažėjusi.

Šalyje per praėjusią parą atlikti 10 tūkst. 240 molekuliniai (PGR) ir 12 tūkst. 480 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 309 tūkst. 855 žmonės, iš jų tebeserga 9372.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
2.5333

Top naujienos

Kas kitiems atrodo neįmanoma, čia jau virto realybe: šalis, kur galioja griežčiausios pasaulyje taisyklės dėl skiepų (266)

Prie įėjimo į kiekvieną prekybos centrą Saudo Arabijos sostinėje stovi apsaugos darbuotojas,...

Nemalonios žinios kavos mėgėjams: netrukus Lietuvoje ji gerokai pabrangs, jos gali ir pritrūkti (136)

Pastaruoju metu kavos kainos pasaulyje itin išaugo. Prie to prisidėjo siaučiančios stichijos...

Vaidas Mikaitis | D+

Šalyje, kurioje vakar neegzistavo koronavirusas, šiandien neegzistuoja nepaskiepytieji (4)

Ne paslaptis, jog su savo broliu, Pravalturo direktoriumi Vytautu, kelionėse esame šalių rinkėjai....

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (35)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

Pirmi įvartį įmušę lietuviai vėliau praleido šešis ir liko toli nuo atkrintamųjų (113)

Šeštadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose paskutinėse FIFA pasaulio salės...

Orų prognozė: šiaurys vėjas plukdys lietų ir šaltį (5)

Sekmadienio naktį lietus įsisiautėjo Rytų Lietuvoje. Jis iš Aukštaitijos ir Dzūkijos nesitrauks...

Visą pasaulį nustebinusioje Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė: koronaviruso valdymo strategija čia kitokia (265)

Naujojoje Zelandijoje gyvenanti Indrė Kleinaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“...

Stulbinanti aprangos ateitis: sunku patikėti, kokiais drabužiais rengsimės jau netrukus – tekstilės pramonė žada revoliuciją (51)

Pagaminta iš perdirbtų, itin funkcionalių ar natūralių medžiagų tekstilė ir apranga ....

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos (703)

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (753)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...