Profesorius apie užtrukusias LAT pirmininko paieškas: prezidentui naujo reguliavimo reikia paisyti

„Subjektai, kurie pretenduoja tapti ir užimti tam tikras pareigas, turi praeiti nustatytą atranką. Jeigu nepraeis atrankos ir Atrankos komisija įvertins neigiamai, jeigu Teisėjų taryba nepatars, tai tas asmuo negali tapti net kandidatu į LAT pirmininkus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas Seime buvo priimtas sausio 14 dieną, o įsigaliojo balandžio 1 dieną. Pasak V. Sinkevičiaus, Teismų įstatymo pakeitimus inicijavo pati Prezidentūra, siekdama skaidresnio, viešesnio teisėjų atrankos proceso. Tuo metu prezidentas po įvykusių ginčų Seime dėl jo siūlomos kandidatės Sigitos Rudėnaitės balandžio viduryje teigė, kad teiks Seimui ir vėl tą pačią kandidatūrą. Tačiau nei atrankos procedūra buvo paskelbta, nei Atrankos komisijos kandidatūrų pateikimo pagal naujai įsigaliojusią tvarką.

„Pirmiausia turime pasižiūrėti į Konstituciją. O ten parašyta, kad teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Teismų įstatymas. Teismų įstatyme atsirado naujas reguliavima,s pagal kurį LAT vadovai turi praeiti atranką. Kiek atsimenu, tą įstatymą inicijavo pati Prezidentūra siekdama skaidresnio, viešesnio, teisingesnio atrankos proceso ir t.t. Dabar įstatymas yra privalomas visiems ir neturi reikšmės, kad buvo kandidatūra anksčiau pateikta ir Seimas ją atmetė, bet visos dabar procedūros turės prasidėti iš naujo. Tai visi kandidatai, kurie kandidatuotų į LAT pirmininko pareigas, turės praeiti tą procedūrą. Be to, vėl reikės kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo ir jeigu Teisėjų taryba patars tą kandidatą paskirti, tuomet tik prezidentas galės teikti tą kandidatą Seimui. Jeigu Teisėjų taryba patars neskirti kandidato, neteikti, tai prezidentas neturės net teisės skirti to kandidato Seimui. Kitaip tariant, visa tai, kas vyko iki šiol, jau pasibaigė, santykiai pasibaigė ir yra naujas teisinis reguliavimas ir jis yra privalomas visiems“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

„S. Rudėnaitė turi praeiti atrankos procedūrą. Jeigu praeina atrankos procedūrą, tuomet prezidentas turi kreiptis į Teisėjų tarybą. Taryba spręs, ar pritarti tai kandidatūrai. Jeigu taryba pritars kandidatūrai, tai prezidentas gali ją teikti Seimui, gali ir neteikti. Jeigu Teisėjų taryba nepritars kandidatūrai, tai prezidentas net neturi teisės teikti kandidatūros Seimui“, – Eltai teigė jis.

Paklaustas, ar prezidentas po balandžio 1 dienos galėjo vadovautis prieš tai buvusia tvarka, V. Sinkevičius tai paneigė.

„Tas procesas jau yra pasibaigęs, ir jis buvo prasidėjęs prieš ankstesnį reguliavimą. Buvo teikta kandidatūra į LAT primininkus, ši kandidatūra buvo atmesta, procesas yra pasibaigęs ir visi santykiai yra nutrūkę, tai kas buvo – pražuvo. Dabar galioja naujos taisyklės, jos yra privalomos ir jų privalu laikytis. Aš manau, nereikia vėl antrą kartą mėginti sukelti teisinį chaosą lygioje vietoje, kaip su prezidento dekretu atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir paskirti LAT pirmininke. Jeigu Prezidentūra vietoj vieno dekreto pateiktų du atskirus dekretus. Pirma paskirti LAT pirmininke ir tik po to, jeigu būtų paskirta, tuomet pateikti antrą dekretą – atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, tuomet jokio teisinio chaoso nekiltų. Tai dabar irgi nereikia aiškinti, kad buvo pradėtas procesas anksčiau. Jis buvo pradėtas anksčiau ir pagal tuo metu galiojančias procedūras, procesas pasibaigė ir atsirado naujas teisinis reguliavimas. To naujo teisinio reguliavimo reikia paisyti“,– sakė jis.

Kaip ELTA jau skelbė, dėl antrą kartą Seimui galimai teikiamos prezidento S. Rudėnaitės kandidatūros stebėjosi ir parlamentarė Agnė Širinskienė.

A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad tos pačios kandidatūros į LAT pirmininkus prezidentas, nepasitaręs su Teisėjų atrankos komisija, teikti nebegali.

„Labai stebiuosi ir dėl LAT pirmininko nominacijos. Tikrai suprantu tą tvarką, kuri buvo iki balandžio mėnesio, kuomet S. Rudėnaitė ir buvo pirmą kartą nominuota. Tai tuomet, taip, buvo vienasmeniai prezidento sprendimai ir teisės aktai tikrai tokius dalykus numatė. Tačiau teisės aktai keitėsi ir nuo balandžio mėnesio įsigaliojo visiškai nauja tvarka ir LAT pirmininko atranką išskaidrino. Ji nebepriklauso nuo vienasmenių vieno ar kito politiko sprendimų, bet nuo šiol LAT pirmininkui turi būti vykdoma atranka. Teismo pirmininką nuo balandžio 1 dienos turėtų atrinkti atrankos komisija, kuri yra sudaroma kaip teismų įstatymas ir numato. Atranka į LAT pirmininko poziciją šiuo metu net nėra paskelbta, nėra registravęsi kandidatai, atranka nėra vykdoma, bet kažkodėl Prezidentūros kanceliarija patarėjų lūpomis kalba apie konkretų asmenį ir kad S. Rudėnaitė bus antrą kartą teikiama, nors kandidatas neegzistuojančioje atrankoje net nėra laimėtojas. Tai tokie dalykai, mano galva, teisinėje valstybėje tikrai neturėtų būti būdingi“, – Eltai sakė ji.

Pasak jos, susidaro įspūdis, kad prezidentas nežino naujų atrankos procedūrų, o ir jo patarėjai jam to nepasako.

„Vis dėlto, aš manau, kad patarėjai labai daug savo funkcijų nebeatlieka. Ir S. Rudėnaitės pavyzdys rodo, kad prezidentas nežino, kad turėtų būti vykdoma atranka, o patarėjai jam to dalyko nepasako. Tikrai yra sudėtinga teisės aktus sekti“, – teigė ji.